Akcentologijos veikalų, kuriuose aiškinama bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo sistema, nagrinėjami kirčiavimo normos, dėsningumai, objektas yra bendriniai žodžiai. Šiuose darbuose tikrinių vardų kirčiavimas arba visai neanalizuojamas, arba analizuojamas labai fragmentiškai. Šio darbo pagrindinis tikslas – ištirti dažniausių tikrinių XX a. spaudos žodžių kirčiavimo dėsningumus ir aprašyti juos remiantis morfonologiniais kirčiavimo principais. Taip pat darbo autorei rūpi palyginti bendrinių ir tikrinių daiktavardžių kirčiavimo dėsningumus. Šio darbo objektas - 1000 dažniausių tikrinių žodžių, atrinktų iš elektroninio dažninio žodyno „Tikriniai XX a. spaudos žodžiai“ (2005), kirčiavimas. Darbų, parašytų remiantis šiuo visai neseniai pasirodžiusiu šaltiniu, dar nėra. Visi tirti tikriniai daiktavardžiai aptariami atsižvelgiant į jų kilmę ir darybą. Pirmiausia skiriami savos ir svetimos kilmės žodžiai. Savos kilmės žodžiai toliau skiriami į pirminius, darinius (priesaginius, priešdėlinius, galūninius) ir dūrinius. Taip pat minėtini ir sudėtiniai pavadinimai. Svetimos kilmės žodžiai tradiciškai skiriami į dviskiemenius ir daugiaskiemenius, taip pat nekaitomuosius žodžius. Savos kilmės žodžių kirčiavimas yra daug sudėtingesnis nei svetimos kilmės žodžių (pastarieji dažniausiai kirčiuojami pagal dvi kirčiavimo paradigmas), todėl šiame darbe savos kilmės tikrinių žodžių kirčiavimo aptarimas yra daug išsamesnis. Taip pat nuodugnesnę savos kilmės žodžių analizę lėmė ir įvairesnė jų... [toliau žr. visą tekstą] / In paper works of accenthology, where system of accentuation of appellative Lithuanian speech is explained, accentuation of proper names is either not analyzed or analyzed fragmentary. The main purpose of this paper work is to survey the accentuation regularity of the most popular proper press words of the XX century and to describe them according to the morphonological principles of accentuation. Author of this work also pays attention to the comparison of the accentuation regularity of appellative and proper nouns. The material for this work was collected from electronic iterative vocabulary named “Proper press words of the 20th century” (2005). The subject of this work is accentuation of 1000 most popular proper words. There are no paper works yet based on this vocabulary that was recently released. All proper nouns examined are discussed considering their origin and composition. Firstly, local and borrowed origin words are separated. Local origin words then are separated into primary, derivative (suffixal, preffixal, inflexional) and joined words. Integrated names are also mentioned. Borrowed origin words traditionally are separated into dissyllabic and polysyllabic, also uncountable words. Among the most popular proper press words of the XX century 356 local origin proper nouns were found (it is 35,6% from total words analyzed), 644 borrowed origin proper nouns were found (it is 64,4% of total words analyzed). Accentuation of local origin words is more complex than... [to full text]

Inga Remeikaite Zusammenfassung Bis heute gibt es noch keine Publikationen, in denen ausführlich und systematisch auf den Kodifikationswandel der Betonung von Wörtern in Auflagen der Wörterbücher von gegenwärtiger litauischer Sprache (weiter – W. G. L. S.) untersucht wurde. Der Betonungswandel der zweisilbigen Substantive wurde bisher nicht grundlegend analysiert.. Ziel der vorliegenden Arbeit ist eine Untersuchung über Typen des Betonungswandel der zweisilbigen Substantive. Die Fakten und Grundlagen für diese Arbeit wurden aus allen (fünf) Auflagen gewählt. Etwa 130 zweisilbige Wörter, die für den Wandel der Kodifikation von Betonungs- Normen charakteristisch sind wurden gefunden. In dieser Arbeit finden nicht nur Geschlechter, der gegenwärtigen W. G. L. S. Verwendung, sondern auch Rekomendationen der staatlichen litauischen Sprachkommission werden verglichen. Modelle des Betonungswandel der zweisilbigen Substantive werden analysiert und W. G. L. S. Auflagen mit den häufigsten Betonungs Neuigkeiten der Wörter dieser Gruppe werden ermittelt. In Auswertung der analytischen Betrachtung lassen sich folgende Schlussfolgerungen und Erkenntnisse gewinnen: 1. Wandel der Betonungstypes: a. Neben der baritonischen Betonung finden sich oksitonische Betonungen. b. Neben der oksitonischen Betonung finden sich baritonische Betonungen. 2. Wandel der Betonungsstelle innerhalb der Stamm des Wortes: a. Akut wandelt sich zur Cirkumfleks b... [to full text]

Bendrinėje lietuvių kalboje yra labai daug žodžių, kurių kirčiavimas nėra nusistovėjęs. Ypač tokį kirčiavimą rodo vardažodžiai. Tad šiame darbe bus apžvelgti tokie vardažodžiai, tiksliau pirminiai daiktavardžiai, kurių kirčiavimo normas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Tarties ir kirčiavimo pakomisės buvo koreguotos ir teiktos Rekomendacijoje Dėl kai kurių pirminių (paprastųjų) daiktavardžių kirčiavimo. Taip pat ir tokie pirminiai daiktavardžiai, kurių kirčiavimo normos VLKK nebuvo tikslintos, tačiau gyvojoje kalboje labai dažnai pavartojamos ir jokiuose šaltiniuose nefiksuojami variantai. Įtraukiami ir tokie vardažodžiai, kurie norminamuosiuose leidiniuose nurodomi kaip turintys gretimybes. Šių paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normų paplitimas buvo tiriamas trijose skirtingose Lietuvos vietovėse, t. y. Lazdijų bei Molėtų rajone, Prienų mieste. Pirmajame tyrime, remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikta Rekomendacija buvo apklausta 500 respondentų. Antrajame iš tų pačių vietovių – 495 kalbos vartotojai. Gauti rezultatai turėjo parodyti, ar tikrai realioji vartosena remia VLKK sprendimą, ar šnekamojoje kalboje nebando įsitvirtinti kirčiavimo variantai, kuriuos normintojai laiko klaidomis. Prieš atliekant abu tyrimus buvo peržiūrėta bei išnagrinėta daug norminamosios literatūros. Lyginamojo metodo taikymas turėjo padėti nustatyti, kaip kito ar vis dar tebekinta tiriamų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normos. Kiekvienam vardažodžiui, kuris buvo tiriamas... [toliau žr. visą tekstą] / There are many words in standard Lithuanian with unfixed stress. This is especially peculiar to nominal words. Thus this work will deal with such nominal words like simple nouns the stress of which has been corrected by the subcommittee dealing with the norms of stress of the State Committee on pronunciation and stress. These norms were presented in the recommendation called ‘Some simple noun stress’. The work will also deal with such simple nouns the stress of which hasn’t been specified by the State Committee on stress, but which are widely used in the existent language. Their variations of stress are not mentioned in any sources. The nouns having contiguity in standardization editions are also included in this work. The spread of standard stress of simple nouns was researched in three different locations: in Lazdynai and Moletai regions and in the town of Prienai. According to the first research based on the recommendations of the Lithuanian State Committee on language 500 respondents were questioned. During the second research 495 native speakers in the same regions were asked. The results were to show whether the real usage corresponds the standards of the State Committee on language. The results also had to show whether erratic stress variants are established in colloquial speech. Before carrying out both researches a lot of stuff on standardization had been studied and analysed. The method comparison had to help to define if the stress standards of the researched... [to full text]

Lietuvių kalboje vartojama nemaža skolinių, vadinamųjų tarptautinių žodžių. Bendrinė tarptautinė leksika – tai viena svetimos leksikos dalis. Visgi egzistuoja ir dar viena, ne mažiau svarbi ir aktuali tarptautinės leksikos dalis – kitų šalių (tarptautiniai) tikriniai žodžiai. Šiai leksikos daliai tirti ir skirtas šis magistro darbas. Darbo tema – kitų šalių tikrinių žodžių kirčiavimas „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ I tome (VLE I). Šio leksikos klodo kirčiavimo tyrimai gana skurdūs, lyginant su savos kilmės tikrinių žodžių grupėmis, todėl taisyklingam kirčiavimui būtinų žinotinų bendrųjų dėsningumų išskyrimas pravartus ir tikslingas. Apskritai ši leksikos dalis Lietuvoje nedaug tirta, taigi darbo tema šiuo atveju pasirinkta neatsitiktinai, yra gana aktuali. Tirti „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ I tomo (VLE I) pavyzdžiai. Šio darbo tyrimo objektas – kitų šalių tikriniai žodžiai – tam tikri nelietuviškos kilmės asmenvardžiai ir vietovardžiai (asmenvardžių dalis gerokai – kone du kartus – didesnė). Žodžių „Kita“, į kurią įeitų kiti nelietuviški tikriniai žodžiai, atsisakyta, kadangi tokių pavadinimų dažniausiai pateikiamos tik originalo kalbos formos, o darbe, remiantis lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos dėsningumais, nagrinėjamos tik adaptuotos formos. Pagrindinis magistro darbo tikslas – nustatyti kirčiavimo paradigmas, ištìrti ir pateikti kitų šalių tikrinių žodžių kirčiavimo dėsningumus „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ I tome. Siekiama ne tik akcentuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian language has many adopted words, they are called international words. Common international lexis – is one part of the foreign lexis. Also there is alike important part of international lexis – the proper words of foreign language. This paper of master degree is all about the proper words of foreign language. The goal of that essay is to research the proper words of foreign languages in the “Universal Lithuanian encyclopaedia” volume I (ULE I). That line of accentuation analysis is quit barren comparing to the groups of the native proper words. Therefore the exclusion of the consistency of the correct accentuation is useful and has its meaning and purpose. Mostly that part of lexis is very little researched in Lithuania. Accordingly to that fact has risen the purpose of writing the paper on such subject. Here were researched the examples of the “Universal Lithuanian encyclopaedia” volume I (ULE I). The subject of that research was the proper words of foreign language – some particular personal names and place-names (personal names were researched almost twice bigger part comparing to the place-names). Such words as „Other“, witch would include other foreign proper words were declined because the names of such words usually has the form of original language. In that work which is supported on the consistency of the accentuation in Lithuania language, was researched only adopted form of words. The main task of this paper of master degree is to set paradigms of the... [to full text]

The main goal of this work is to research the accentuation in the “Grammar of the Lithuanian language” to analyse the words which contravene with the standards of modern accentuation. The attention is being paid as well to the morphonological principles of accentuation. There are not many detailed research works of this kind. Nevertheless, more language specialists appear now analysing the accentuation of the standard language based on the morphonological principles. The accentuation of the majority of nouns, given in the Grammar of the Lithuanian language is according to the rules of standard language. 257 words of different parts of speech are discussed in the work. The words for analysis were selected only those the accentuation of which controverse with accentutaion rules of the standard language or they have accent variations. Two accentuation tendencies of these words showed up: mostly (193 words) it was according to the accentuation of the period, given in the DŽ1, or it is based on the dialects (64 words), though it is not pointed out. The accentuation of some words can be proof‘s faults. The words given in the first volume of Grammar of the Lithuanian language are grouped into chapters according to word formation principles. Systematized and grouped material was described according to normative and morphonological aspects. The accentual power of the words collected is shown in formulas, schemes, discussed according to the morphonological principles of stressing... [to full text]

In this work “The problems of the stress of the noun in “Our language” journal Morphological aspect” is examined in 1986-1989 in Lithuanian language. This work examines sressing mistakes in Lithuanian language. This work tries to explane why words are stressed in one or the other way. This work also presents morphological analysis of some words. This work presents some nouns, wich are difficult to stress and people do mistakes even nowadays. While analysing the words it becomes clear that the most problems acured with international words (66,4 %) and less problems with Lithuanian words (33,6 %). The most mistakes are done with stressing diclensions wich have strong and weak endings. The stressing problems occur because of the influence of the other languages (Russian, Polish). All this survey of the year 1986-1989 shows that the stressing of these parts of speech was not settled and kodificated norms of some words are changing till these days. Thanks to morphological analysis we understand many problems of stressing.