Šiame magistro darbe analizuojama rizikos sąvoka, apibrėžiama komercinių bankų rizikos valdymo teisinio mechanizmo sąvokos samprata ir išskiriami esminiai šio mechanizmo dėmenys. Autoriaus nuomone komercinių bankų rizikos valdymo teisinis mechanizmas susideda iš: 1) reikalavimų besisteigiančiam bankui tam, kad būtų sumažinta ar išvengta potencialiai nepatikimų subjektų patekimo į finansų sektorių rizikos; 2) rizika pagrįstų reikalavimų bankams, kad bankai savo veikloje įvertintų riziką prieš ją prisiimdami, ir turėtų pakankamai kapitalo, kad apsisaugotų nuo galimų nuostolių; 3) priežiūros, kuri užtikrina, kad šios dvi komercinių bankų rizikos valdymo teisinio mechanizmo dalys praktikoje veiktų sklandžiai ir krizės momentu sumažintų sisteminės rizikos atsiradimo tikimybę ir jos lygį, bei apsaugotų kitus finansų rinkos subjektus nuo galimų praradimų. Autorius analizuoja pagrindinius šaltinius, kurie nustato komercinių bankų rizikos valdymo teisinio mechanizmo gaires: Bazelio bankų priežiūros komiteto priimtus susitarimus dėl kapitalo pakankamumo, kurie yra reguliavimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje pagrindas, nustatantis bankų veiklos rizika pagrįstus reikalavimus, bei Europos kapitalo pakankamumo direktyvą, kuri įgyvendina Bazelio susitarimų nuostatas Europos sąjungoje. Kitoje šio darbo dalyje analizuojamas šių tarptautinių standartų ir gairių įgyvendinimas nacionalinėje teisėje Lietuvoje, ieškoma neatitikimų tarptautiniam reglamentavimui ir galiausiai pristatomas... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s thesis analyses the concept of risk in general, defines the commercial banks risk management’s legal mechanism, and elucidates main aspects of this definition. In the view of author commercial banks risk management’s legal mechanism consists of: 1) requirements for establishing bank in order to reduce or avoid the risk of potentially unreliable subjects getting into financial sector, 2) requirements for banks in their practice, so that banks would estimate risk before taking it, and have a reserve funds to hedge against possible losses, 3) supervision, which ensures that these two parts of commercial banks risk management’s legal mechanism would work in practice fluently, and in case of crisis would introduce preventative actions to minimize systematic risk, and losses for other subjects. The author analyses the main sources for creating framework for commercial banks risk management’s legal mechanism in national law: Basel minimum standards for capital adequacy which is the basis for domestic rule-making and adoption procedures, which aligns regulatory capital requirements more closely to the underlying risks that banks face, and European Capital Requirements Directive, which adopts Basel capital adequacy accords. The next part of this master’s thesis deals with national implementation of these frameworks, and looks for imbalance within international regulation, and finaly introduces the risk management in commercial banks, as outcome of previously introduced... [to full text]

Lietuvos banko vykdoma priežiūra dar palyginti jauna sritis. Sovietų okupacijos laikotarpiu buvo sugriauta visa bankų sistema. Po nepriklausomybės atkūrimo tiek Lietuvos bankas, tiek kiti šalies bankai turėjo iš naujo pradėti savo veiklą. Todėl bankų priežiūros efektyvumas ir patikimumas Lietuvoje vis dar yra svarbus ir aktualus klausimas. Lietuvos Respublikoje bankų priežiūrą vykdo Lietuvos centrinis bankas – Lietuvos bankas. Priežiūros funkcijas Lietuvos bankas įgyvendina per Kredito įstaigų priežiūros departamentą. Kredito įstaigų priežiūros departamentas, įgyvendindamas bankų priežiūrą, naudoja du priežiūros metodus: dokumentinį patikrinimą ir bankų inspektavimą. Taikydamas šiuos metodus, Departamentas vadovaujasi Bankų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu, Lietuvos banko priimamais teisės aktais bei Bezelio bankų priežiūros komiteto patvirtintais Pagrindiniais efektyvios bankų priežiūros principais. Komercinių bankų priežiūrą galima skirstyti į tris etapus: steigimo priežiūrą ir veiklos licencijavimą, įsteigtų bankų veiklos priežiūrą bei poveikio priemonių taikymą. Kiekviename iš šių etapų Lietuvos bankas vykdo priežiūros funkcijas. Lietuvos komerciniai bankai privalo teikti Lietuvos bankui nustatytos formos periodines ataskaitas, laikytis nustatytų reikalavimų, leisti Lietuvos bankui tikrinti savo veiklą. Tiesės aktai įtvirtina reikalavimus banko akcininkams, vadovams, įstatams, kapitalui, verslo planui bei nustato bankų veiklos riziką ribojančius normatyvus. Tokių... [toliau žr. visą tekstą] / Banking supervision in Lithuania did not have time to gain much experience yet. During the Soviet occupation the whole banking system was destroyed. In 1990, after Lithuania‘s independence proclamation, not only the Bank of Lithuania but also all the other banks had to start their work from the beginning. That is why the effective and trustworthy banking supervision still is a very important and urgent question. In the Republic of Lithuania banking supervision is carried out by the Bank of Lithuania. The Central Bank performes It‘s supervisory functions through a Departament of banking supervision. There are two methods to implement supervision: documentary supervision and inspection. Using these two methods the Departament is strongly restrained by Lithuanian laws and the Core Principles for Effective Banking Supervision set by the Bazel Committee on Banking Supervision. Banking supervision has three stages: licencing, supervising licenced banks and applying certain measures. During all these three stages the Bank of Lithuania performes supervisory functions. All banks have to inform the Central Bank about the results of their work, to comply with laws and let Central Bank to inspect their activity. There are certain requirements for shareholders, managers, capital, business plan, liquidity and others. The breach of such requirements is punished by taking certain measures, such as warning, penalty or even revocation of the licence. Not in all countries banking supervision is... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama Lietuvos komercinių bankų aktyvų apimtis bei struktūra. Išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai aktyvų struktūros tyrimai, jų formavimo principų ir valdymo tyrimai. Pateikti ir išnagrinėti reikšmingiausi finansiniai rodikliai bei jų skaičiavimo metodikos. Darbe pateikiama Lietuvos komercinių bankų aktyvų apimties ir struktūros dinamika, o taip pat atlikta ekonominė analizė bei pateikiamas jos vertinimas. Atskleisti dinamikos ypatumai, siekiant pabrėžti aktyvų struktūros pokyčius. Be to dėmesio skiriama ir bankų pelningumui bei likvidumui, turintiems įtakos bankų veiklos rezultatams. Nagrinėjamos ir aktyvų kitimą lėmusios priežastys. / This work analyses assets and structure of commerce banks in Lithuania. Theoretical assets’ structure, their formation principles’ and possession researches of various Lithuania’s and foreign authors has been analyzed and organized here. Besides, the most significant finance indexes and their calculation methodologies has been presented and analyzed here too. This work presents assets amount and structure dynamics of Lithuania’s commerce banks as well as accomplished economics analysis and its assessment. Dynamics peculiarities have been revealed trying to accent assets’ structure variations. Moreover, attention has been brought to bank profitability and liquidity, which have influence on bank activity results. Finally, reasons that determined assets variation have been analyzed.

Magistriniame darbe analizuojamas verslo sektorių augimo poveikis Lietuvos komercinių bankų paskolų portfeliams. Kredito rizikos valdymas yra viena iš pagrindinių banko funkcijų, kuri reikalauja daug žinių, finansinių išteklių, kompetencijos ir įžvalgumo. Todėl šioje srityje neretai iškyla problemų. Šių dienų pagrindinė problema – nepakankamas dėmesys paskolų portfelio valdymui ir prognozavimui. / This masters diploma paper analyses the influence of business sectors development on the loan portfolios and credit risk of Lithuanian commercial banks. Credit risk management is one of the main internal bank functions, which needs a lot of knowledge, financial resources, competencies and providence. That is why, there are always some problematic fields in this area. The main problem is that on this day, there is paid not enough attention to the whole loan portfolio management, supervision and prognostication basing on business sector growth. Trying to solve this problem, there was made a survey, which revealed the influence of business sectors growth to the loan portfolio and credit risk. The paper consists of three main parts. The first one gives the theory on credit risk problematic, supervision and management models. There is also discussed the main factors in business doing effect on banks loan portfolios and credit risk. The second part looks through the situation in banking and other business sectors, analyses the structure of loan portfolios of several Lithuanian commercial banks. There is also evaluated the loan portfolio influence to “SEB Vilniaus bankas” financial results and the quality of the loan portfolio. Finally the third part evaluates the demand and supply of loans in various business sectors, and makes some suggestions on making the loan portfolio credit risk management more efficient.

Šiuo metu Lietuvoje kredito sektoriuje šalia komerciniu banku veikia smulkios kooperatinės finansinės institucijos – kredito unijos. Kredito unijos – kooperatiniais pagrindais suskurta kredito įstaiga, teikianti įvairias finansines paslaugas tik savo nariams: priima indėlius, suteikia paskolas, teikia kitas paslaugas, savo lėšomis remia verslo pradžia ir plėtra, vykdo įvairius projektus. Kredito unijos yra sukurtos fizinių asmenų, mažų įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva, todėl kredito unijų išduodamos savitarpio paskolos yra skirtos mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems klientams bei smulkiam verslui remti. Šiuo metu Lietuvoje kredito sektoriuje šalia komercinių bankų veikia smulkios kooperatinės finansinės institucijos – kredito unijos. Kredito unijos pagal valdymo struktūra, kapitalo formavimą nėra analogiškos komerciniams bankams institucijos. Šio baigiamojo darbo pagrindinis tikslas – ištirti kredito unijų teisinį statusą Lietuvos Respublikos finansų sistemoje bei išanalizuoti kredito unijų vystymosi perspektyvas Europos Sąjungos ir Lietuvos finansų sistemoje. Pagrindinė darbo problema, ar pakankamai sureguliuota teisiškai kredito unijų veikla. Išanalizavus įstatymus ir kitus norminius aktus, padaryta išvada, kad Lietuvoje gan gerai reglamentuojama kredito unijų veikla, nes kredito unijos narių skaičius didėja ir kredito unijų teikiamų paslaugų populiarumas didėja. Kai įstatymai sukuria gerą legalią darbo atmosferą, tai skatina kredito unijų atsiradimą ir... [to full text] / At present time in the credit sector of Lithuania in line with commercial banks one can find small cooperative financial institutions or credit unions. A credit union is a credit institution, established on a cooperative basis, which supplies various financial services to its members. A credit union accepts deposits, provides credits and other services, gives support to the establishment and development of business and implements different projects. Credit unions are usually established by the initiative of natural persons, representatives of small enterprises and farmers, therefore mutual credits provided by credit unions are targeted at clients with lower than average income as well as to support small business.

Šio darbo tikslas yra įvertinti bankinio sektoriaus koncentracijos lygio įtaką bankų veiklos rezultatams. Siekiant tai įgyvendinti, pirmoje šio darbo dalyje yra pateikiamos ir įvertinamos mokslinių empirinių tyrimų išvados apie koncentracijos įtaką komercinių bankų pelningumo, paskolų portfelio kokybės, kapitalo pakankamumo ir likvidumo rodikliams. Antroje šio darbo dalyje yra formuluojama tyrimo metodologija: pateikiami tirtini komercinių bankų finansiniai rodikliai, pateikiami ES šalių pasirinkimo kriterijai, formuluojamos bei pagrindžiamos esminės tyrimo hipotezės, pateikiamas tyrimo loginis nuoseklumas. Paskutinėje šio darbo dalyje yra atliekamas tyrimas, kuris apima 2006 – 2011m. laikotarpį. Tyrimo išvados atskleidė, kad koncentracija bankų sektoriuje teigiamai įtakoja pelningumo lygių, kapitalo pakankamumo pokyčius bankuose. / The purpose of this paper is to analyze the impact of the banking sectors‘ concentration level on their financial performance. Firstly, analysis of theoretical literature about the impact of concentration level on banking sector performance is conducted. I analyze four different groups of financial indicators: profitability, liquidity, capital ratios and non-performing loans. Secondly, a methology of this paper is presented: a list of financial indicators is given, five main hyptothesis are formulated and validated, cryteria for country selection from EU region is presented, logical sequence of the research is also given. Finally, an analysis is conducted for a 2006 – 2011 time period. Research showed that concentration in the banking sector positively affets the profitability and capital ratios.

Tiriant kapitalo kitimą, dažniausiai remiamasi eksponentiniu kitimo dėsniu, tačiau toks kapitalo vertinimas nėra tikslus uždaroms, turinčioms ribotus išteklius sistemoms. Darbe sprendžiama kapitalo kitimo modeliavimo logistiniais modeliais problema. Šių modelių taikymas kapitalui yra praktiškai netyrinėtas. Tiriamo darbo objektas yra Lietuvos bankų sistemos kapitalas, tiriamas matematinės analizės metodais. Kadangi logistinis kapitalo kaupimo modelis galioja tik uždaroje sistemoje, todėl uždara sistema yra laikoma Lietuvos bankų sistema. Tyrimo tikslas - pritaikyti eksponentinį ir logistinį kapitalo kaupimo modelius, kapitalo augimui prognozuoti. Taip pat pritaikyti logistinį (ribinį) kapitalo kaupimo modelį Lietuvos bankų sistemoje, nustatant kapitalo kitimo tendencijas bei maksimalią kapitalo ribą. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje išnagrinėta Lietuvos bankų sistema, pateikti statistiniai duomenys apie Lietuvos komercinių bankų veiklą (kapitalas (aktyvai), akcinis kapitalas, akcininkų nuosavybė), kad būtų galima atlikti skaičiavimus remiantis eksponentiniu bei logistiniu kapitalo kaupimo modeliu; Antroje dalyje išnagrinėti eksponentinis ir logistinis kapitalo kaupimo modeliai; Trečioje dalyje yra atliekami tyrimai, kuriais patvirtinama darbo hipotezė, kad logistinis kapitalo kaupimo modelis yra tinkamas nustatyti kapitalo kaupimo tendencijas bei apskaičiuoti maksimalią kapitalo ribą Lietuvos bankų sistemoje. Pateikiami grafikai. Darbo apimtis – 78... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the graduation paper is to use the logistic (marginal) model of capital accumultaion to the Lithuanian banking system. Particularly goals are to analyze Lithuanian banking system; analyze exponential growth model; analyze the logistic (marginal) model of capital accumulation; compare these models; perform the experimental research using exponential growth model and logistic (marginal) model of capital accumulation; evaluate the change tendencies of capital and maximal boundaries of growth in Lithuanian banking system; supply the empirical research conclusions. The analysis of the models of accumulation las lead to the conclusion that the logistic model allow for the modelling of development of the populations whose growth is limited by the insufficiency of resources. The logistic model of capital accumultation reflect the dynamics of the population's (capital's) growth more precisely. In the application of the logistic model of capital accumulation, the determination of the regression coefficients comes to be one of the most important and problematic tasks.

Darbo aktualumas. Šių dienų nestabili Lietuvos ekonominė padėtis, konkurencijos didėjimas, užsienio bankų skverbimasis į Lietuvos bankinę rinką verčia bankus atkreipti dėmesį ne tik į savo vystomos veiklos kokybę, bet ir spręsti uždavinius: kaip pritraukti pinigus, kad bankai galėtų užtikrinti likvidumą ir teikti paskolas klientams. Pastaroji 2007 m. krizė finansų rinkose taip pat reikalauja didesnio bankų dėmesio efektyviam banko likvidumo rizikos įvertinimui bei valdymui. ES, finansų specialistų bei mokslininkų dėmesys yra nukreiptas į naujus bankų lėšų pritraukimo būdus, siekiant užtikrinti likvidumui ir plėtoti tolimesnę veiklą. Darbo objektas – Sekiuritizacijos metodas Lietuvoje. Darbo tikslas – Nustatyti sekiuritizacijos metodo pritaikymo galimybes Lietuvos komerciniuose bankuose. Šiam tikslui pasiekti iškelti darbo uždaviniai: 1. Apibrėžus sekiuritizaciją, jos kūrimo procesą, nustatyti šio metodo naudą ir pranašumus, lyginant su klasikiniais bankų finansavimo šatiniais. 2. Atlikti sekiuritizacijos aplinkos analizę ES komercinių bankų ir finansų sistemos rodiklių pagrindu. 3. Atlikti LR teisės aktų ir VP rinkos tyrimus, išanalizuoti Lietuvos komercinių bankų finansinę padėtį, remiantis bankų likvidumo rodikliais ir pagrįsti sudaryto Sekiuritizacijos metodo pritaikymą Lietuvoje. Darbo struktūra. Darbą sudaro 3 pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje apžvelgiamas sekiuritizacijos metodas, principinė schema, parodanti kokiu būdu nelikvidus bankų turtas paverčiamas pinigais... [toliau žr. visą tekstą] / Work topicality. In these days, an unstable economic situation in Lithuania, increasing of competition, foreign banks' penetration in the Lithuanian banking market, forcing banks to pay attention not only to the activities developed in its quality, but also the challenges: how to raise money so the banks can provide liquidity and lending to customers. The crisis of 2007 in the financial market is also requiring for greater attention of banks for effective emphasis on banks' liquidity risk assessment and management. EU, financial professionals and researchers are focused in to new ways of raising banks assets to ensure liquidity and to develop further activities. Work object – Method of securitization in Lithuania. Work aim – Identify the opportunities to adapt the method of securitization in Lithuanian commercial banks. Work tasks to achieve this aim: 1. Define the securitization, its development process, determine the benefits and advantages of the method compared with the classical bank financing satin. 2. Make securitization environmental analysis of the EU's commercial banking and financial system based on indicators. 3. To make a research of RL legislation and securities market research, to analyze Lithuanian commercial banks 'financial position, based on banks' liquidity and justify the adaptation of the securitization method in Lithuania. Work structure. The work consists of three main parts. The first section gives an overview securitization method and of diagrams... [to full text]