Lietuvoje individualius darbo ginčus nagrinėjančių organų sistema skirstoma į dvi grandis – ikiteisminę ir teisminę. Ikiteismine tvarka individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, sudaromos įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Darbo ginčų komisija – privaloma pirminė individualių darbo ginčų institucija. Ikiteisminis nagrinėjimas yra būtina kiekvieno individualaus darbo ginčo nagrinėjimo stadija. Tai, kad įstatymas atskiras individualių darbo ginčų kategorijas priskiria tiesiogiai teismui, traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis. Ikiteisminė individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka Lietuvoje įsigaliojo 1940 metais. Atkūrus nepriklausomybę Lietuva mažiausiai reformavo ikiteisminę individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką ir su tam tikrais pakeitimais ši tvarka galioja iki šiol. Pagrindinė ikiteisminės stadijos funkcija – šalis sutaikyti. Individualaus darbo ginčo išsprendimas ikiteisminėje stadijoje reiškia, jog pasiekiamas ikiteisminio nagrinėjimo tikslas – ginčas išsprendžiamas taikiai, nesikišant teismui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, taikinimo funkcijos realiai neįgyvendina. Į pirmą vietą yra iškeliamas ginčo išsprendimas, darbo ginčų komisija prilyginama teismui. Ikiteisminės individualių darbo ginčų institucijos teorijos ir praktikos lyginamoji apžvalga darbe atliekama analizuojant ikiteisminio individualių darbo ginčų nagrinėjimo istoriją, ikiteisminės stadijos... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, the system which deals with the resolution of individual labour disputes can be divided into two segments: pretrial and juridical. During the pretrial stage, individual labour disputes are handled by labour disputes commissions which are established internally by companies, institutions and organizations. Labour dispute commission is an obligatory primary institution for handling individual labour disputes. Pretrial procedure is a mandatory stage of every individual labour dispute resolution. The fact that the law assigns certain categories of individual labour dispute as falling within direct competence of court is considered an exception to the common rule. Pretrial procedure for resolving individual labour disputes in Lithuania was established in 1940. After the restoration of the Independence of the Republic of Lithuania, the pretrial individual labour dispute resolution system did not undergo major reform, and therefore, with only slight changes, the same order prevails at present. The main function of the pretrial stage is to help the parties to reach settlement. When an individual labour dispute is resolved during the pretrial stage, it means that the goal of the pretrial procedure has been achieved: the conflict has been settled peacefully and without juridical intervention. The provisions of the Labour Code of the Republic of Lithuania, which regulate the pretrial individual labour dispute resolution procedure, do not implement the actual settlement of... [to full text]

Santrauka Lietuvoje individualius darbo ginčus nagrinėjančių organų sistema skirstoma į dvi grandis – ikiteisminę ir teisminę. Ikiteismine tvarka individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, sudaromos įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Darbo ginčų komisija – privaloma pirminė individualių darbo ginčų institucija. Ikiteisminis nagrinėjimas yra būtina kiekvieno individualaus darbo ginčo nagrinėjimo stadija. Tai, kad įstatymas atskiras individualių darbo ginčų kategorijas priskiria tiesiogiai teismui, traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis. Ikiteisminė individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka Lietuvoje įsigaliojo 1940 metais. Atkūrus nepriklausomybę Lietuva mažiausiai reformavo ikiteisminę individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką ir su tam tikrais pakeitimais ši tvarka galioja iki šiol. Pagrindinė ikiteisminės stadijos funkcija – šalis sutaikyti. Individualaus darbo ginčo išsprendimas ikiteisminėje stadijoje reiškia, jog pasiekiamas ikiteisminio nagrinėjimo tikslas – ginčas išsprendžiamas taikiai, nesikišant teismui. Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos, reglamentuojančios ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, taikinimo funkcijos realiai neįgyvendina. Į pirmą vietą yra iškeliamas ginčo išsprendimas, darbo ginčų komisija prilyginama teismui. Ikiteisminės individualių darbo ginčų institucijos teorijos ir praktikos lyginamoji apžvalga darbe atliekama analizuojant ikiteisminio individualių darbo ginčų nagrinėjimo istoriją, ikiteisminės stadijos... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Before-the-trial Institution of Individual Labor Conflicts: Comparative Review of Theory and Practice In Lithuania, the system which deals with the resolution of individual labour disputes can be divided into two segments: pretrial and juridical. During the pretrial stage, individual labour disputes are handled by labour disputes commissions which are established internally by companies, institutions and organizations. Labour dispute commission is an obligatory primary institution for handling individual labour disputes. Pretrial procedure is a mandatory stage of every individual labour dispute resolution. The fact that the law assigns certain categories of individual labour dispute as falling within direct competence of court is considered an exception to the common rule. Pretrial procedure for resolving individual labour disputes in Lithuania was established in 1940. After the restoration of the Independence of the Republic of Lithuania, the pretrial individual labour dispute resolution system did not undergo major reform, and therefore, with only slight changes, the same order prevails at present. The main function of the pretrial stage is to help the parties to reach settlement. When an individual labour dispute is resolved during the pretrial stage, it means that the goal of the pretrial procedure has been achieved: the conflict has been settled peacefully and without juridical intervention. The provisions of the Labour Code of the Republic of Lithuania, which... [to full text]

Individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai skirstomi į dvi grandis: ikiteisminę ir teisminę. Ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reprezentuoja darbo ginčų komisijos. Ikiteisminis nagrinėjimas yra būtinas kiekvieno darbo ginčo etapas. Tai, kad įstatymas kai kurias ginčų kategorijas priskiria nagrinėti tiesiogiai teismams, traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis. Jei individualus darbo ginčas išsprendžiamas darbo ginčų komisijoje, tai reiškia, kad pasiekiamas neteisminio nagrinėjimo tikslas – ginčas išsprendžiamas taikiai, nesikišant teismui. Nors darbo ginčų komisijos tikslas – taikinti šalis, tačiau darbo ginčo nagrinėjimo tvarka neužtikrina taikinimo funkcijos, į pirmą vietą iškeliamas ginčo išsprendimas. Darbo ginčų nagrinėjimo neteisminėje stadijoje ypatumai atskleidžiami aptariant darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką, prašymo nagrinėjimą, sprendimo priėmimą, jo apskundimą ir vykdymą. / Individual labour disputes are solving in the two stages: pretrial and judicial. The labour disputes commissions represent the pretrial stage. The pretrial research is binding stage for the individual labour disputes. The part of individual labour disputes must be researched straight in the court, but it is the exception to the rule. When the dispute is settled in the labour disputes commission, it means that the dispute is settled peacefully and out of court. The main point of labour disputes commissions is to reconcile litigants, but the law do not secure this function, because the solving of labour dispute is in the first place. Peculiarities of research of individual labour disputes in the pretrial stage will be explained by analyzing the formation of labour disputes commission, hearing of application, making decision, appealing against the decision of commission ant enforcement of decision.

Combatant is a person, who fullfils the criteria, set out in the Geneva convention relative to the treatment of prisoners of war of 12 August, 1949. Recognizing combatant status means entitlement to prisoner of war status upon capture, which provides certain guarantees, including human treatment and fair trial. Although international humanitarian law provides detailed rules for POW status, after the international armed conflict in Afghanistan there emerged a guestion how to treat persons, suspected of terrorism, as they do not seem to fit the existing definitions. US Executive defines Taliban and al Qaeda fighters, captured on Afghanistan soil, as „unlawfull enemy combatants“. They were denied the protection of international humanitarian law, but the Supreme Court of US interfered, giving an explicit recognition of habeas corpus right for Guantanamo detainees and setting up the guidelines for proper process in military commissions. Nonetheless, it also recognized the Executives right to detain enemy combatants until the cessasion of active hostilities. Enforcing the Supreme Court’s decisions, the US Executive created a system of institutions, designed to establish the status of the Guantanamo detainees. Also the rules governing activity of military commissions, established to ty those convicted of war crimes, were adjusted. Recent legislation of US establihes broad powers of the Executive, including a right to interpret the Geneva conventions and unilaterally declare the... [to full text]

Magistro darbe analizuojamos itin dažnai kylančių individualių darbo ginčų nagrinėjimo teorinės ir praktinės problemos. Remiantis teisės aktais ir daugelio autorių nuomonėmis pateikiama individualių darbo ginčų samprata, šių ginčų charakteristika, jų nagrinėjimo procesiniai ir procedūriniais ypatumai. Tiriamos ir analizuojamos individualių darbo ginčų kylimo priežastys. Tiriamos individualius darbo ginčus nagrinėjančių institucijų – darbo ginčų komisijos, teismo funkcijos, ginčų nagrinėjimo procesas, sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarka. Analizuojamos teismuose nagrinėjamų darbo ginčų kategorijos ir jų nagrinėjimo ypatumai. Teorinės nuostatos pagrįstos teismų praktikos pavyzdžiais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimais klausimais, kylančiais nagrinėjant individualius darbo ginčus. Atlikta Lietuvos Respublikos pirmos instancijos teismuose nagrinėtų individualių darbo ginčų statistinė analizė, aprašytos išanalizuotos bylos. Apžvelgtos individualių darbo ginčų nagrinėjimo turinio reglamentavimo perspektyvos ir praktinio šių ginčų sprendimo tobulinimo kryptys. / In the Master’s thesis theoretical and practical problems of individual labour disputes arising very often are analysed. The concept of individual labour disputes based on legal acts and personal opinions of many various authors is introduced, as well as the characteristics of such disputes and procedural peculiarities of their analysis. The reasons for individual labour disputes arising are investigated and analysed. The research on the functions of the institutions – Labour Disputes Commissions and courts – dealing with individual labour disputes is presented, as well as the research of procedures of labour disputes examination and the course of making decisions and appeals. There are also analysed the categories of labour disputes, being considered in the courts, and the characteristics of their consideration. Theoretical attitudes are illustrated by the examples of case law and the issues of the Supreme Court Senate of the Republic of Lithuania, which usually arise in the course of settling individual labour disputes. A statistical analysis of individual labour disputes being considered in the Courts of first instance of the Republic of Lithuania was carried out and the description of the cases having been analysed was introduced. The perspectives of regulating the contents of individual labour disputes consideration, as well as the elaboration tendencies of practical decisions of such disputes were reviewed.

Bakalauro darbe analizuojami specialiojo pedagogo veiklos ypatumai mokyklos vaiko gerovės komisijoje. Tyrime dalyvavo bendrojo lavinimo mokyklos vaiko gerovės komisijos nariai iš Vilniaus rajono (6 specialieji pedagogai, 2 logopedai, 1 psichologas, 1 socialinis pedagogas, 2 pavaduotojos ugdymui). Teorinė darbo dalis atskleidžia specialiosios pedagoginės pagalbos ypatumus šiuolaikinėje mokykloje, parodo vaiko gerovės komisijos vaidmenį koordinuojant specialiąją pedagoginę pagalbą ir užtikrinant jos veiksmingumą, nustato specialiojo pedagogo funkcijos mokykloje, pristato specialųjį pedagogą kaip vaiko gerovės komisijos komandos narį. Naudojant interviu metodą, atskleidžiami specialiojo pedagogo veiklos parametrai, bei jo veiklos struktūros komponentai vaiko gerovės komisijoje. Taip pat vaiko gerovės komisijos narių požiūris į specialiosios pedagoginės pagalbos veiksmingumą mokyklos vaiko gerovės komisijoje. Analizuojant Vilniaus rajono bendrojo ugdymo mokyklų atsakymų kokybinio tyrimo rezultatus, buvo pastebėta, kad vaiko gerovės komisijos nariai specialiojo pedagogo veiklos parametrus vaiko gerovės komisijoje supranta ir apibūdina kaip platų, daugialypį procesą. Apklausti informantai teigia, jog specialiųjų pedagogų veiklos sritis ir pobūdis yra labai platus. Išryškėja tokios veiklos sritys, kaip darbas su SUP mokiniais, mokytojais, tėvais/šeima/įtėviais, darbas komandoje, tai pat išryškėja dar viena veiklos sritis – dokumentų tvarkymas, o kalbant apie specialiojo pedagogo... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis analyzes the distinctive features of the Special Education Teacher's activities in the School’s Children Welfare Council. The research was made using the interview method. Interviews were conducted with members of Children Welfare Commission from different basic education schools of the Vilnius district (6 special education teachers, 2 speech therapists, 1 psychologist, 1 social educator, 2 deputy directors for educational matters). The theoretical part reveals the features of special educational support within a contemporary school, demonstrates the role of the School’s Children Welfare Commission in coordinating special educational support measures as well as in ensuring their efficiency. It also discusses the functions of the Special Education Teacher within a school, introduces her (him) as a member of the School’s Children Welfare Council. The interviews conducted reveal the parameters of a Special Education Teacher as well as the components being part of the structure of the activity within the School’s Children Welfare Council. They also provide an evaluation of the efficiency of special educational support within the School’s Children Welfare Council by the council members. The results of the qualitative research of the answers made by representatives of schools of the Vilnius district showed that the council members perceive and describe the parameters of the Special Education Teachers within the School’s Children Welfare Council as a broad and... [to full text]

Darbe aptariami bendrieji sprendimų vykdymo bruožai, sprendimų, priimtų darbo bylose, vykdymo ypatumai, sprendimo įvykdymo atgręžimas, taip pat analizuojamas dviejų kodeksų – Darbo kodekso ir Civilinio proceso kodekso – normų suderinamumas, reglamentuojant sprendimų, priimtų sprendžiant individualius darbo ginčus, vykdymo tvarką. Aprašomas sprendimo pateikimas vykdymui už Lietuvos ribų. Jei darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimas neįvykdomas gera valia, pradedama priverstinio vykdymo procedūra – tai labai svarbi teisių ir interesų, kylančių iš darbo teisinių santykių, gynimo stadija. Vyrauja dvi nuomonės, kad vykdymo procesas yra sudėtinė civilinio proceso stadija, bei kad vykdymo procesas yra savarankiška stadija. Darbe nurodyti argumentai, kuriais kiekviena šalis grindžia savo nuomonę. Aptariama tiek darbo ginčų komisijos, tiek teismo sprendimo pateikimo priverstiniam vykdymui tvarka, sąlygos, terminai bei pati vykdymo tvarka. Tik darbo bylose gali būti priimami sprendimai – darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą, pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę bei darbo užmokesčio priteisimas, todėl būtent šių sprendimų priverstinis vykdymas analizuojamas plačiau. Aptariami jų vykdymo ypatumai. Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą bei pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę sprendimai dar yra ypatingi tuo, kad tai nepiniginio pobūdžio sprendimai, kuriuose atsakovas įpareigojamas atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus. Nors sprendimų, primtų darbo bylose, atgręžtinis... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper are discussed general features of decision execution, which were made in cases related to labor, as well execution peculiarities, recourse of decision execution, also there is analyzed compatibility two codes’ norms (Labor Code and Civil process code) by regulating order of execution of decisions that were taken when solving individual labor disputes. It is described presenting of decision for its execution outside Lithuania. If decision of Labor disputes committee or court is not executed benevolently, there is attached procedure of forced execution – it is very important defence stage of rights and interests that rise from labor relationship, defending. There dominate two opinions that process of execution is complex stage of civil process and process of implementation is independent stage. In the paper are indicated arguments, on which every party basis its opinion. It is discussed both - Labor disputes committee’s and court’s order of for forced execution, as well as provisions, terms and order of execution itself. Only in labor cases can be made such decisions as returning of employee to its previous working place, to change formulation of dismissal from work and adjudging of salary, therefore, forced execution of such decisions is analyzed in more detail. There are discussed peculiarities of its execution. Decisions to return employee to its previous working place or to change formulation of dismissal from work are special, because theses decisions are of... [to full text]

Terminas junginė veikla tarptautinėje praktikoje neturi konkretaus teisinio apibrėžimo. Jungtinė veikla gali būti apibrėžta kaip susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių sujungti savo išteklius ar bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų bei abipusio pelno. Pagrindinis jungtinės veiklos bruožas konkurencijos teisėje yra bendra motininių šalių kontrolė jungtinės veiklos vieneto atžvilgiu. Poreikis apibrėžti terminą jungtinė veikla konkurencijos teisėje pirmą kartą atsirado 1989 m. priėmus Susijungimų reglamentą. Nuo Susijungimų reglamento įsigaliojimo dalis jungtinės veiklos sutarčių, jeigu jos tenkina tam tikrus kriterijus, yra reguliuojamos koncentracijų kontrolės taisyklių. Tie kriterijai yra koncentracijoje dalyvaujančių šalių metinė apyvarta, bendra kontrolė ir visavertiškas funkcionavimas. Lietuvoje, tuo tarpu, ir visavertiškai, ir nevisavertiškai funkcionauojantys jungtinės veiklos atvejai patenka į koncentracijų kontrolės sritį. Europos teisėje jungtinės veiklos skirstymas į visavertiškai ir nevisavertiškai funcionuojančias turi esminę reikšmę, kadangi tik visavertiškai funkcionuojančios jungtinės veiklos naudojasi koncentracijų privilegija, t.y. palankesniu vertinimo testu ir palankesnėmis procedūrinėmis taisyklėmis. Tiesa 2004 m. vertinimo testas koncentracijoms buvo pakeistas, tačiau pagal esamą Europos Komisijos praktiką koncentracijų vertinimo srityje, matyti, jog ir toliau Komisija yra linkusi jungtinėms veikloms, kurios gali būti apibrėžtos kaip koncentracijos... [toliau žr. visą tekstą] / Term joint ventures, as used in international practice, is a term without precise legal definition. It may be described as an arrangement between two or more parties who pool their resources or collaborate in business to achieve common goals and reap mutual profits. The main feature of term joint venture in competition law is a joint control, i.e. joint venture must be jointly controlled by all its parents. For the first time the competition law found it necessary to describe term of joint ventures for the purposes of Merger Regulation adopted in 1989. Since then some joint venture agreements, if they satisfy some criteria are caught by merger control rules. These criteria are annual turnovers of concentration subjects, joint control and full-function. Lithuania law, however, does not make difference between full-function and non full-function (or partly function) joint ventures to catch agreements under merger control rules. The distinction is only important for calculation of turnovers. The difference between two kinds of joint venture was of crucial importance, since only full-function joint ventures were subjects to concentration privilege, i.e. subjects of more favourable substantive test and procedural rules. The situation significantly changed in year 2004 them concentration privilege was abolished for procedural rules. In respect of concentration privilege for applying of substantive test there is no concrete answer. On the one hand competition authorities tend to... [to full text]

Magistro darbe yra atlikta teorinė komandos ir komandinio darbo sampratos analizė, atskleistas komandinio darbo teisinis reglamentavimas, komandinio darbo organizavimo ypatumai, komandos ir komandinio darbo svarba tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Iškelta hipotezė, jog tikėtina, kad, tenkinant specialiuosius ugdymo(si) poreikius, formaliai reglamentuojamas darbas komandoje, tačiau realiai ugdymo proceso dalyviai dirba, orientuodamiesi į individualias veiklas. Tyrimo tikslas – įvertinti komandinio darbo organizavimo ypatumus bendrojo lavinimo mokykloje, tenkinant mokinių (vaikų) specialiuosius ugdymo(si) poreikius. Tyrimo objektas – komandinis darbas ugdant specialiųjų poreikių vaikus bendrojo lavinimo mokykloje. Siekiant patikrinti iškeltą hipotezę, buvo atliekamas kiekybinis tyrimas anketinės apklausos metodu. Tyrimo imtis – 182 respondentai, iš jų 117 pedagogų ir 65 tėvai, auginantys vaiką, turintį specialiųjų ugdymo(si) poreikių. Kiekybinis tyrimas buvo atliekamas rytų Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose 2009/2010 m.m. Gautiems tyrimo duomenims apdoroti buvo taikoma statistinė tyrimo duomenų analizė (deskriptyvinės ir daugiamatės statistikos metodai). Empirinėje magistro darbo dalyje nagrinėjami komandinio darbo ypatumai specialiųjų ugdymo(si) poreikių tenkinimo kontekste. Remiantis gautais duomenimis, atskleidžiama pedagogų ir tėvų nuomonė apie vyraujančią atmosferą komandoje, respondentų požiūrį į komandinį darbą, komandinio darbo būdus bei organizavimą. ... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of team and teamwork is analyzed theoretically, the legal regulation of teamwork, the peculiarities of teamwork organization as well as the importance of the team and teamwork meeting special educational needs is revealed in the master’s thesis. The hypothesis of the work is that it is probable that in meeting special educational needs, the work in a team is regulate nominally, but the parties of the education process work orients to individually activities realistically. The aim of the research is to evaluate the peculiarities of teamwork organization meeting special educational needs of the schoolchildren in comprehensive school. The object of the research is the teamwork in educating the children who have special needs in comprehensive school. In order to verify the hypothesis of the research, the quantitative analysis using the questionnaire method was carried out. The amount of research is 182 respondents – 117 pedagogues and 65 parents who grow a child having special educational needs. The statistical data analysis (the methods of descriptive and multivariate statistics) was used to generalize the data of the research. The peculiarities of teamwork in the context meeting special educational needs are analyzed in the empirical part of the paper. The opinion of the pedagogues and parents on the team atmosphere, the attitude of respondents towards the teamwork, the methods and organization of the teamwork is revealed on the basis of the data received. The... [to full text]

Šis magistrinis darbas yra skirtas itin aktualiai EB konkurencijos teisės sričiai: piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdų pagal EB Sutarties 82 straipsnį naujųjų aspektų analizei. Pagrindinis dėmesys skiriamas „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimams, kurie yra patys sudėtingiausi ir dažniausiai pasitaikantys. Darbe taip pat apžvelgiami reikšmingiausi Lietuvos konkurencijos tarybos ir teismų sprendimai taikant piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Trumpai apžvelgus priežastis, lėmusias temos pasirinkimą, temos aktualumą bei originalumą, pagrindinėje darbo dalyje yra analizuojama „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimas bei pagrindiniai piknaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdai. Pirmojoje darbo dalyje yra analizuojamas „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimas pagal EB Sutarties 82 straipsnį. Komisija ir Europos Teisingumo Teismas yra pateikę ne vieną „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimo sampratą, tačiau jos yra pakankamai neapibrėžtos ir stokoja teisinio tikrumo. Tiksliausia „išstūmimo iš rinkos“ piktnaudžiavimo samprata yra nurodyta EB Sutarties 82 straipsnio b punkte: „gamybos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus“. Ši samprata padeda atskirti teisėtą konkurenciją nuo konkurencijai prieštaraujančių veiksmų. Antroje dalyje yra nagrinėjami piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi būdai: grobuoniškos kainos, diskriminacija kainomis, atsisakymas prekiauti, susaistymas sąlygomis, nuolaidos ir kiti. Pirmiausiai yra apžvelgiama kaip kiekvienas piktnaudžiavimo dominuojančia... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis is devoted to the challenging object of discussions under EC Competition Law- the methods of abuse of dominant position under EC competition law: new challenges. The thesis concentrates mainly on exclusionary abuses which is the most frequent and important category of abuses. Parallel to the EC law both – the case-law of the Lithuanian Competition Council and relevant national regulation – are considered throughout the paper. After a brief statement of grounds of choosing this topic, its actuality and novelty in EC and Lithuanian competition law in the introduction, the main part of the paper gives analysis of the concept of an exclusionary abuse under Article 82 EC, also certain metods of abuse and there development is analised. The first chapter deals with the exclusionary abuse under Article 82 EC. The Commission and European Court of Justice has provided some examples of the concept of an exclusionary abuse, however these concepts are vague and lacks legal certainty. The most precise concept of an exclusionary abuse is stipulated in the Article 82 (b) EC Treaty: limiting production to the prejudice of consumers. It offers a comprehensive test of all exclusionary abuses, distinguishing between legitimate competition and unlawful conduct. The second chapter concentrates on certain methods of abuse: predatory pricing, price discrimination, refusal to supply, rebates and tying. First, the general practice of Commission and the Court applying each method of abuse is... [to full text]