Kiekvienoje organizacijoje galima aptikti daugelį veiklos sričių, kuriose vyksta įvairūs žinių valdymo procesai: žinių identifikavimas, žinių įgijimas, žinių plėtojimas, dalijimasis žiniomis ir žinių platinimas, žinių panaudojimas, žinių išsaugojimas, apsauga (Probst ir kt., 2006, p. 40). Šis darbas yra skirtas savivaldybės darbuotojų neformaliam dalijimuisi žiniomis koordinavimo veiklos situacijoje. Savivaldybės, kaip ir visos kitos Lietuvos organizacijos, šiais laikais išgyvena įvairias, dažniausiai glaudžiai tarpusavyje susietas transformacijas: giluminę restruktūrizaciją, veiklos perorientavimą, personalo kaitą ir kt. Kad ir kuo besireikštų šios transformacijos, kad ir kokioje veiklos situacijoje, tenka konstatuoti faktą, kad savivaldybės susiduria su tam tikrais iššūkiais, pavyzdžiui, biudžeto mažinimu, veiklos fragmentiškumu, organizacijos žinių praradimu, pasitraukus iš veiklos ar pasikeitus kai kuriems darbuotojams. Tai atsiliepia teikiamų paslaugų kokybei. / Each organization can be found in many areas of activity , which hosts a variety of knowledge management processes : knowledge identification , knowledge acquisition, knowledge development , knowledge sharing and dissemination of knowledge , knowledge utilization , knowledge preservation , protection ( Probst et al . , 2006, p . 40) . This work is intended for municipal workers informal knowledge-sharing activities coordination situation. Municipalities , as well as all other Lithuanian organizations these days are going through various , often closely interconnected transformations : the deep restructuring, reorientation activities , personnel changes , etc. . Whatever you besireikštų this transformation , and the activities that situation have to state the fact that municipalities are faced with some challenges, such as budget cuts, fragmentary activity , the organization of knowledge loss , withdrawal from activity or changes in the staff. This affects the quality of services .

Tyrimo objektas: žemės ūkio kooperatyvai. Tyrimo dalykas: kooperacijos plėtros centras Darbo tikslas: išnagrinėjus žemės ūkio kooperaciją užsienio valstybėse ir atsižvelgus į Lietuvos žemės ūkio kooperacijos padėtį, pasiūlyti kooperacijos plėtros centro modelį. Darbo uždaviniai: 1. įvertinti žemės ūkio kooperacijos padėtį užsienio valstybėse; 2. atskleisti kooperacijos padėtį Lietuvoje; 3. pateikti galimą kooperacijos plėtros centro modelį Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, loginė analizė bei sintezė, anketinė apklausa, grafinio vaizdavimo, duomenų analizė (naudojant SPSS 8.0 for Windows programą). Išanalizuota žemės ūkio kooperacijos padėtis užsienio valstybėse. Įvertinta žemės ūkio kooperacijos priemoni���� sistema Lietuvoje. Pateikiamas kooperacijos plėtros centro modelis užtikrinantis kooperacijos plėtrą Lietuvoje. / Research object: agricultural cooperatives. Research subject: the center of cooperation development. Research purpose: to create model of cooperation development center after exploring cooperation abroad and valuing agricultural cooperation situation in Lithuania. Research tasks: 1. to explore cooperation situation in agriculture abroad. 2. to value situation of agricultural cooperation in Lithuania. 3. to create model of cooperation development center. Research methods: monographic, graphic, observation, analysis of literary sources, form interview, data analysis with SPSS 8.0 computer program. Was made the analysis of cooperation situation of agriculture abroad. Valuation of agricultural cooperation in Lithuania. Analysis of the agricultural cooperatives in Lithuania. The creation of cooperation development model.

AKM DIEGIMO GALIMYBĖS MAŽINANT SOCIALINĘ ATSKIRTĮ LIETUVOJE SANTRAUKA Lietuvos viešoji politika, skirta socialinei atskirčiai mažinti, yra neefektyvi. Žemą Lietuvos socialinės politikos efektyvumą įtakoja nedideli finansiniai ištekliai, kuriuos LR Vyriausybė skiria socialinės politikos įgyvendinimui. Taip pat šios politikos neefektyvumą patvirtina savivaldybių socialinės veiklos statistinių rodiklių analizė. Remiantis šia analize patvirtinama, kad egzistuoja ryškūs skirtumai tarp savivaldybių, jų vykdoma socialinė politika yra deharmonizuota, vykdoma nekryptingai. Socialinės politikos efektyvumą mažina ir tai, kad Lietuvoje reglamentuota socialinių paslaugų vykdymo tvarka įtakoja regioninių skirtumų atsiradimą ir gilėjimą. Remiantis kitų ES šalių patirtimi, socialinės politikos efektyvumą gali pagerinti AKM diegimas. Siekiant mažinti socialinės politikos ydingus požymius, Lietuvoje taikoma AKM principai: geros patirties sklaida, decentralizacija, visų suinteresuotųjų įtraukimas į socialinės politikos procesus ir kt. Remiantis šiuo metodu galima apibendrintai ir tiksliai apžvelgti, efektyviai įvertinti, planuoti ir įgyvendinti valdžios institucijų ir kitų socialinės politikos dalyvių vykdomą socialinę politiką, skatinti valdžios institucijų ir bendruomenės narių bendradarbiavimą sprendžiant socialinės atskirties mažinimo klausimus ir kt. Šie AKM principai taikomi projektuose „Socialinis žemėlapis“ bei „Lietuva be atskirties ir skurdo“ (LabAS). / THE POSSIBILITIES OF OMC IN DECREASING SOCIAL EXCLUSION: THE CASE OF LITHUANIA SUMMARY Lithuanian public policy, intended to decrease social exclusion, is not effective. The effectiveness of social policy is low because Lithuanian Government intends not enough financial reservoir for implementation of social exclusion. Analyses of municipality social work indicators prove that Lithuanian social policy is not effective. This analysis confirms, that exist pronounced differences between municipalities and social policy is disharmonized and implemented in unfocussed way. Effectiveness of social policy is low because the order of pursuing social policy, regulated in Lithuania, influences increase of regional differences. On the strength of EU nation experience, implementation of OMC can improve effectiveness of social policy. On purpose to decrease flawy features of social policy, Lithuania implements principles of OMC, for instance, good practice, decentralization and cooperation of all interested parties in processes of social policy etc. On the strength of OMC, it is possible to rightly review, effectively rate, plan and implement social policy, promote collaboration between governance and community. Following principles of OMC are using in projects “Social map” and “Lithuania without exclusion and poverty” (LabAS).

Darbo aktualumas. 2000 m. Europos Taryba patvirtino Lisabonos strategiją, kuria nustatė Europos Sąjungos strateginius tikslus, siekiant žiniomis grindžiamoje ekonomikoje padidinti užimtumą, stiprinti ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą. Per pirmuosius penkerius Lisabonos strategijos įgyvendinimo metus ES mastu norimų rezultatų nebuvo pasiekta, todėl buvo priimtas sprendimas orientuotis į nacionalinių Lisabonos strategijos įgyvendinimo programų kūrimą. Šiame darbe analizuojamos Lisabonos strategijos ir 4 pagrindinių Lietuvos ilgalaikių strategijų sąsajos. Šios strategijos dėl bendros kilmės, panašių vizijų ir siekių, Lisabonos procese turėtų būti įgyvendinamos kartu su Nacionaline Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, atsižvelgiant į bendrus prioritetus, koordinuojant veiksmus ir planuojant tikslingą projektų bei reformų finansavimą. Darbo objektas – Lisabonos strategija. Darbo tikslas – sukurti Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo sinergetinį modelį, kuris užtikrintų efektyvesnį Lisabonos strategijos įgyvendinimą atsižvelgiant į Lietuvos strateginius prioritetus. Praktinė darbo reikšmė grindžiama Lisabonos strategijos įgyvendinimo Lietuvoje sinergetinio modelio sukūrimu bei jo analize. Teorinė darbo reikšmė orientuota į tinkamą Lisabonos strategijos ir 4 pagrindinių Lietuvos ilgalaikių strategijų įgyvendinimo koordinavimą bei makroekonominės politikos suderinamumą siekiant sinergijos efekto. / The relevance of the study. European Council has confirmed Lisbon strategy in year 2000, according to this strategy European‘s Council strategical aims were set, by way of increasing business in economy, grounded by knowledge, consolidate economical reforms and social cohesion. There wasn‘t obtained desirable results in the degree of EU during the first five years of realization of Lisbon strategy, thus there was accepted a decision oriented around creation of programs of nacional Lisbon strategy realization. There are analized connections between Lisbon strategies and 4 general permanent Lithuania‘s strategies in this issue. In Lisbon process these strategies should be realized together with Nacional Lisbon‘s strategy realization program, because of their common origin, similar visions and objects. This should be realized considering to common priorities, cordinating actions and planning purposeful sponsorship to projects and reforms. The object of the study – Lisbon strategy. The aim of the study – to create a synergy model of realization of Nacional Lisbon strategy, whick will make the realization of Lisbon strategy more effetive, considering to Lithuania‘s strategical priorities. Practical import of this issue is going entirely by realization of Lisbon strategy in Lithuania, creation of synergy model and it‘s analyse. Theorical import of this issue is oriented to suitable cordination of Lisbon‘s strategy and 4 general permanent Lithuania‘s strategies realization and... [to full text]