Klimato kaita yra sąlygota pasaulinio atšilimo, kuris pasireiškia vidutinės pasaulinės oro temperatūros augimu. Tolesnis klimato šilimas gali pakenkti kai kurių regionų ekonomikai ir sugriauti ekosistemas. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) priėmimas 1992 m. buvo svarbus žingsnis sprendžiant globalinio atšilimo problemą. Šiltnamio dujų išmetimo lygiui pasaulyje nepaliaujamai augant, tapo akivaizdu, kad tik tvirtas ir aiškus išsivysčiusių valstybių įsipareigojimas sumažinti šiltnamio dujų išmetimo lygį gali išspręsti klimato kaitos problemą. JTBKKK Kioto protokolas buvo pasirašytas Kioto mieste, Japonijoje, 1997 m. gruodžio 11 d. Esminis JTBKKK ir Kioto protokolo skirtumas yra tai, kad JTBKKK skatino išsivysčiusias šalis stabilizuoti šiltnamio dujų išmetimą, o Kioto protokolas įpareigojo tai padaryti. Protokolas numato reikalavimą išsivysčiusioms šalims sumažinti šiltnamio dujų išmetimą iki tam tikro kiekvienai šaliai nustatyto lygio. Šie tikslai turi būti įgyvendinti per penkerių metų laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. ir prisidėti prie bendro šiltnamio dujų sumažinimo mažiausiai 5 % lyginant su baziniais 1990 m. Siekiant šalims suteikti lankstumo įgyvendinant išmetimų sumažinimo tikslus, Kioto protokole numatyti trys pažangūs mechanizmai – emisijų prekyba, bendras įgyvendinimas (BĮ) ir švarios plėtros mechanizmas (ŠPM). Šių mechanizmų įgyvendinimui skirtos detalizuotos taisyklės buvo nustatytos Marakeše 2001 m. ir yra vadinamos „Marakešo... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change is caused by global warming, an increase in the average air temperature of the world. Continued warming can harm the economy of certain regions and damage ecosystems. The adoption of the Framework Convention on Climate Change (UNFCCC) in 1992 was a major step forward in tackling the problem of global warming. Yet as greenhouse gas emission levels continued to rise around the world, it became increasingly evident that only a firm and binding commitment by developed countries to reduce emissions could solve the problem of climate change. The Kyoto Protocol of the UNFCCC was adopted in Kyoto, Japan, on 11 December 1997. The major distinction between the two, however, is that while the UNFCCC encouraged developed countries to stabilize greenhouse gas emissions, the Protocol commits them to do so. The Protocol requires developed countries to reduce their greenhouse gas emissions below levels specified for each of them in the Treaty. These targets must be met within a five-year time frame between 2008 and 2012, and add up to a total cut in greenhouse gas emissions of at least 5 % against the baseline of 1990. In order to give Parties a certain degree of flexibility in meeting their emission reduction targets, the Protocol developed three innovative mechanisms - known as Emissions Trading, Joint Implementation (JI) and the Clean Development Mechanism (CDM). The detailed rules for its implementation were adopted in Marrakesh in 2001, and are called the “Marrakesh... [to full text]

Klimato kaita ir jos švelninimo instrumentų įgyvendinimas yra prioritetinis visų pasaulio šalių tikslas. Šiuo metu yra taikoma daug įvairių klimato kaitos švelninimo instrumentų, skirtų atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo didinimui, energijos tiekimo patikimumui ir kt., kuriuos plačiai nagrinėja daugelis pasaulio mokslininkų. Magistro baigiamojo darbo tikslas buvo apžvelgti Lietuvoje šiuo metu taikomus ekonominius klimato kaitos švelninimo instrumentus bei juos kokybiškai ir kiekybiškai įvertinti. Iškeltam tikslui pasiekti suformuluoti uždaviniai: apžvelgti moksline literatūroje nagrinėjamus pagrindinius klimato kaitos švelninimo instrumentų taikymo teorinius aspektus; išnagrinėti pagrindinius klimato kaitos švelninimo instrumentus, taikomus Lietuvoje; įvertinti klimato kaitos ekonominius instrumentus įtakojančiais šiltnamio efektą sukeliančių dujos sumažėjimą bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrą Lietuvoje; sudarytu vertinimo modeliu atlikti klimato kaitos švelninimo instrumentų ekonominį vertinimą; remiantis atliktu vertinimu, pateikti išvadas. Darbo struktūrą nulėmė užsibrėžti darbo tikslai bei numatyti uždaviniai, kurių sprendimas pateikiamas trijose darbo dalyse. Pirmoje dalyje apžvelgti moklinėje literatūroje nagrinėjami pagrindiniai klimato kaitos švelninimo instrumentų taikymo teoriniai apsektai, tokie kaip klimato indikatoriai bei būklė pasaulyje ir Lietuvoje, Lietuvos darnios plėtros prioritetiniai rodikliai ir apžvelgtos ekonominius... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change and implementation of its reducing instruments is underlying goal of all countries. At present there are plenty of climate change instruments being applied which are used for increasing shifting energy resources and effectiveness of energy, reliability of energy supplying etc. that are widely discussed by many scientists all over the world. The goal of Master's thesis was a review of economical instruments for reducing climate change used in Lithuania and their quantitative and qualitative evaluation. To reach the goal following tasks were set: to survey the nonfiction theoretical aspects of using main instruments for reducing climate change; analyse the main instruments for reducing climate change that are used in Lithuania; evaluate the economical instruments for reducing climate change that affect the reduction of gas causing the greenhouse effect and development of shifting energy resources in Lithuania; to make the economical evaluation of instruments for reducing climate change with the help of created evaluating model; to make conclusion refering to the evaluation. Thesis consist of three parts that were determined by stated goals and tasks. In first part are analysed the nonfiction theoretical aspects of using main instruments for reducing climate change, such as climate indicators and state in Lithuania and all over the world, underlying rates of Lithuanian regular development. Also the directives introducing economical instruments of regulating... [to full text]

Intensyvus aplinkos teršimas bei gamtos išteklių naudojimas sukėlęs ekologinės krizės grėsmę pasaulyje lėmė, jog aplinkos apsauga tapo svarbia kiekvienos valstybės politikos dalimi. Kiekviena šalis privalo imtis tam tikrų priemonių, kad užtikrintų tinkamą žmogaus ir gamtos sąveiką. Lietuvos Respublikoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, viena iš tokių priemonių yra aplinkos apsaugos institucijų išduodami leidimai. Šiame darbe aptartas tokių leidimų pobūdis, jų išdavimo tvarka, funkcionavimo ypatumai, bei efektyvumas. Remiantis teisės aktais reglamentuojančiais aplinkosauginę kontrolę Lietuvos Respublikoje buvo išnagrinėta aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų funkcionavimo tvarka. Siekiant išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų praktinius apsektus buvo remtasi statistiniais aplinkos apsaugos institucijų veiklos duomenimis. Šių duomenų pagalba buvo išanalizuotos leidimų skaičiaus kitimo tendencijos, vykdomų patikrinimų veiksmingumo bei su ekonominiu sistemos efektyvumu susiję aspektai. Be to, siekiant įvertinti aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų sistemos efektyvumą buvo atlikta anketinė ekspertų apklausa, kurioje dalyvavo specialistai dirbantys aplinkos apsaugos institucijose, išduodančiose aplinkosauginius leidimus bei vykdančiose kontrolę dėl leidimuose nustatytų sąlygų laikymosi. Jie pareiškė savo nuomonę apie dabar šalyje veikiančią leidimų sistemą bei pasiūlymus kaip būtų galima išvengti tam tikrų... [toliau žr. visą tekstą] / Intensive environmental pollution and consumption of natural resources caused the danger of ecological crisis, which was an important reason why environmental protection became an essential part in politics of each country. Every nation must take certain measures to ensure appropriate interaction between humans and environment. In Republic of Lithuania, as in many other countries, one of these measures is the permits issued by environmental institutions. In this paper it is discussed the nature, the order of issuing, features of functioning and efficiency of such permits. The analysis of an order of permits issued by environmental institutions was made on basis of Lithuanian environmental control legislation. The practical aspects of environmental permitting system were analyzed on basis of statistical performance data of environmental institutions. By invoking this data the analysis of trends in the number of permits, effectiveness of the inspection and economical aspects was made. Furthermore, the expert survey was made to assess the efficiency of environmental permitting system. The participants of this survey were the specialists who are working in the environmental institutions which are issuing the permits as well as performing the control. They expressed their views on the permitting system which is now applied in our country. As well they made suggestions about what could be done to avoid some certain problems concerning environmental permitting.

Šiame darbe nagrinėjamas mėgėjiškos žūklės valstybinis valdymas Lietuvoje. Darbe aptariami mėgėjiškos žūklės valdymo pasiekimai kitose šalyse bei mėgėjiškos žūklės vaidmuo darniajame vystyme. Tyrimas taip pat atskleidžia esamas mėgėjiškos žūklės valdymo problemas Lietuvoje teisiniame, organizaciniame ir aplinkosauginiame lygmenyje. Valdymo trūkumams nustatyti pasitelktos suinteresuotų asmenų – meškeriotojų nuomonės. Buvo atlikta jų apklausa, kurioje dalyvavo 825 žmonės. Magistro darbą sudaro įvadas, dešimt skyrių, išvados ir rekomendacijos bei naudotų literatūros šaltinių sąrašas. Darbą sudaro dvi pagrindines dalys. Pirmoji dalis supažindina su esama situacija mėgėjiškos žūklės sektoriuje Lietuvoje ir pasaulyje, aptaria meškeriojimo teisinį reglamentavimą, žuvų išteklių naudojimą. Antroji dalis supažindina su mėgėjiškos žūklės valdymo aspektais ir atskleidžia šio valdymo problemas ir trūkumus, supažindina su meškeriotojų nuomonėmis valdymo klausimais bei įvertina ekonominį mėgėjiškos žūklės potencialą viešajame ir privačiame sektoriuje. Tyrimo metu nustatyta, kad valstybinis mėgėjiškos žūklės valdymas yra neefektyvus ir kad esantis mėgėjiškos žūklės ekonominis, aplinkosauginis ir socialinis potencialas yra labai menkai naudojamas valstybės. Darbe pateikiamos rekomendacijos ir pasiūlymai identifikuotom problemom spręsti. Darbas turėtų būti naudingas ir įdomus aplinkos apsaugos, ichtiologijos, gamtos išteklių valdymo, rekreacinio turizmo specialistams, meškeriotojams. / This paper presents the research of angling management in Lithuania. There are some examples of successful management of angling in other countries as well as recreational fishing role in sustainable development. The research also reveals the current angling management problems in Lithuania in the legal, organizational and environmental levels. To identify weaknesses in the angling management there was executed survey of really stakeholders. Totally the 825 anglers took part in it and their opinions are presented here. The thesis consists of an introduction, ten chapters, conclusions and recommendations, and used references. Paper can be divided into two main parts. The first part presents the current situation of recreational fishing in Lithuania and the world, also discusses the angling legislation and stocks of fish resources in general. The second part discusses the angling management and reveals aspects of the management problems and shortcomings, and introduces the anglers views on governance issues. Also there are evaluating the economic potential of the recreational fishing in the public and the private sector. The study set out that recreational fishing management is ineffective in Lithuania. The governance is using only a small part of possible advantages and benefits from recreational fishing. After conclusions of research you can find the recommendations to solve identified problems of management. This paper would be useful and interesting for ichtiologists... [to full text] / В работе анализируется государственное управление в области любительского (рекреационного) рыболовства. Представлены результаты и опыт других государств и выявляются проблемы управления любительского рыболовства в Литве на юридическом, организационном и природоохранном уровнях. Работа представляет интерес для ихтиологов, специалистов по управлению природными ресурсами, специалистов в области рекреационного рыболовства.