1 |
Mažeikiškių tarmės ir bendrinės kalbos sąveika / Mažeikiai Region Inhabitants Dialect and Common Language InteractionBertašienė, Erika 06 June 2006 (has links)
Mažeikiai Region Inhabitants Dialect and Common Language Interaction.
|
2 |
Lietuvių kalbos mokymo individualizavimas dirbant su skirtingų tautybių vaikais / Teaching individualization working with children of different nationsMačaitytė, Livija 04 September 2008 (has links)
Pastaraisiais metais Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose ėmė sparčiai gausėti skirtingų tautybių moksleivių. LR švietimo įstatymai tiek ir sugrįžusiems lietuvių tautybės mokiniams, tiek ir kitataučiams vaikams laiduoja metus trunkantį lietuvių kalbos mokymą toje pačioje Išlyginamojoje mobiliojoje grupėje. Tad lituanistai šiandien susiduria su didele problema – kaip (kokiu būdu) išmokyti lietuvių kalbos, kai skiriasi vienoje klasėje besimokančių mokinių ne tik amžius, gebėjimai, poreikiai bei lietuvių kalbos žinių lygis, bet ir jų tautybė, gimtoji kalba, kultūra o kartu ir pačios kalbos mokymo bei mokymosi tikslai (motyvai). Mokymo individualizavimas, remiantis reformuotais švietimo dokumentais, yra bene vienintelis būdas galintis padėti pedagogui išspręsti prieštaravimus tarp bendrųjų reikalavimų ir individualios mokinio asmenybės poreikių bei gebėjimų.
Tad šio darbo tikslas – pagrįsti (teoriniame bei praktiniame lygmenyse) individualizavimo būtinybę skirtingų tautybių mokinius mokant lietuvių kalbos. Darbe remiantis pedagogine ir psichologine literatūra bei švietimo dokumentais atlikta individualizuoto mokymo sampratos analizė. Pagrįstas mokymo individualizavimo suderinamumas su švietimo dokumentais bei vidiniais asmens poreikiais. Atskleistas lietuvių kalbos mokytojo kintantis vaidmuo individualizuojant mokymą skirtingų tautybių vaikams. Išskirti bei aptarti esminiai, lietuvių kalbos mokymą įtakojantys išoriniai (mokytojo veikla, jo kuriama pedagoginė aplinka, požiūris... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years in Secondary schools of Lithuania the number of different nations schoolchildren increased. The Lithuania Republic education laws are similar to Lithuanian schoolchildren returned from foreign countries and other nationalities schoolchildren requiring to learn Lithuanian language in the same equalizer mobile group. So, Lithuanian teachers have a big problem today – how to teach Lithuanian language the schoolchildren when they are different age, abilities, level of knowledge, nationality, language, culture and motivation of language teaching and learning, but they are in the same class. Individualization of learning on the ground reform education documents is the only way helping teachers to solve contradiction between common requirements and individual person abilities.
The aim of this work is to base (in theory and practice) individual teaching Lithuanian language for various nationalities of schoolchildren. In this work was analyzed individual teaching through looking to pedagogical and psychological literature and education documents. It was based on individual teaching and its correspondence to education documents and inner demand of person. It was shown changing Lithuanian teachers role to individual teaching of different nation schoolchildren. It was written about essential Lithuanian teaching external factors (teacher activity, his pedagogical atmosphere, attitude) and inner factors (individual schoolchildren features). I researched individual... [to full text]
|
3 |
Lietuvių senųjų raštų klitiniai įvardžiai XVI-XVIII a / Personal pronominal clitics in Old Lithuanian (16th–18th centuries)Razanovaitė, Auksė 02 June 2014 (has links)
Disertacijoje tiriami ir aprašomi senosios lietuvių kalbos klitiniai įvardžiai (formos m(i), t(i)), pateikiamas išsamus jų sąvadas. Remiantis surinkta medžiaga, įvertinamos klitinių įvardžių linksnių reikšmės, apibrėžiama šių formų pozicija sakinyje ir pozicija žodžio, prie kurio šlyja klitinis įvardis, atžvilgiu, apžvelgiama klitinių įvardžių raida, jų vartosenos pokyčiai. Teorinėje darbo dalyje aptariami tipologiniai klitikų parametrai ir tyrimai, taip pat veiksmažodiniai ir antrosios pozicijos klitikai, kelių kalbų klitinių įvardžių sistemų raida — tarpinė padėtis tarp veiksmažodinių ir antrosios pozicijos klitikų. Nustatomi lietuvių kalbos senųjų raštų pirmojo ir antrojo asmens klitinių įvardžių pozicijos sakinyje tipai. Tiriamojoje darbo dalyje chronologiškai ir pagal atskirus autorius išsamiai analizuojama lietuvių XVI—XVIII a. raštų klitinių įvardžių vartosena. Nemažai duomenų apie klitinių įvardžių raidą, vartosenos pokyčius teikiama remiantis to paties teksto ar tekstų rinkinio skirtingų laikotarpių leidimais. Be kitų disertacijos išvadų, pastebėta, kad senosios lietuvių kalbos klitinių įvardžių raida yra tipologiškai artima slavų kalboms. Panašiai kaip jose, lietuvių kalbos senuosiuose raštuose klitiniai įvardžiai rodo stiprią tendenciją eiti greta veiksmažodžio lyčių, nors yra atvejų, kuriuos galima vertinti ir kaip atitinkančius archajišką Wackernagelio poziciją. / The dissertation investigates and describes the pronominal clitics of the Old Lithuanian (forms m(i), t(i)). It also provides a detailed inventory of these forms. On the basis of the collected material, declensional meanings of pronominal clitics are evaluated, the position of the forms in a sentence is defined as well as their position in respect of the word to which the pronominal clitic is adjacent. An overview of the evolution of pronominal clitics and the changes of their usage is adduced.
The theoretical part of the paper discusses the typological parameters and researches of clitics, as well as the verbal and the second position clitics, and the evolution of multi-language systems of pronominal clitics – an intermediate position between the verbal and the second position clitics. The types of the positions in a sentence of the first and the second person pronominal clitics in the Old Lithuanian are determined.
The investigative part of the thesis adduces the usage of the patterns of pronominal clitics in the Lithuanian texts of the 16th-18th centuries, analyzed in detail, in chronological order and according to individual authors. A lot of information about the evolution of the pronominal clitics and the changes of their usage is given on the basis of the editions of different periods of the same text or a set of texts.
Among the other conclusions of the thesis, it is noted that the evolution of the pronominal clitics of the Old Lithuanian is typologically similar to... [to full text]
|
4 |
Personal pronominal clitics in old Lithuanian (16th–18th centuries) / Lietuvių senųjų raštų klitiniai įvardžiai (XVI–XVIII a.)Razanovaitė, Auksė 02 June 2014 (has links)
The dissertation investigates and describes the pronominal clitics of the Old Lithuanian (forms m(i), t(i)). It also provides a detailed inventory of these forms. On the basis of the collected material, declensional meanings of pronominal clitics are evaluated, the position of the forms in a sentence is defined as well as their position in respect of the word to which the pronominal clitic is adjacent. An overview of the evolution of pronominal clitics and the changes of their usage is adduced.
The theoretical part of the paper discusses the typological parameters and researches of clitics, as well as the verbal and the second position clitics, and the evolution of multi-language systems of pronominal clitics – an intermediate position between the verbal and the second position clitics. The types of the positions in a sentence of the first and the second person pronominal clitics in the Old Lithuanian are determined.
The investigative part of the thesis adduces the usage of the patterns of pronominal clitics in the Lithuanian texts of the 16th-18th centuries, analyzed in detail, in chronological order and according to individual authors. A lot of information about the evolution of the pronominal clitics and the changes of their usage is given on the basis of the editions of different periods of the same text or a set of texts.
Among the other conclusions of the thesis, it is noted that the evolution of the pronominal clitics of the Old Lithuanian is typologically similar to... [to full text] / Disertacijoje tiriami ir aprašomi senosios lietuvių kalbos klitiniai įvardžiai (formos m(i), t(i)), pateikiamas išsamus jų sąvadas. Remiantis surinkta medžiaga, įvertinamos klitinių įvardžių linksnių reikšmės, apibrėžiama šių formų pozicija sakinyje ir pozicija žodžio, prie kurio šlyja klitinis įvardis, atžvilgiu, apžvelgiama klitinių įvardžių raida, jų vartosenos pokyčiai. Teorinėje darbo dalyje aptariami tipologiniai klitikų parametrai ir tyrimai, taip pat veiksmažodiniai ir antrosios pozicijos klitikai, kelių kalbų klitinių įvardžių sistemų raida — tarpinė padėtis tarp veiksmažodinių ir antrosios pozicijos klitikų. Nustatomi lietuvių kalbos senųjų raštų pirmojo ir antrojo asmens klitinių įvardžių pozicijos sakinyje tipai. Tiriamojoje darbo dalyje chronologiškai ir pagal atskirus autorius išsamiai analizuojama lietuvių XVI—XVIII a. raštų klitinių įvardžių vartosena. Nemažai duomenų apie klitinių įvardžių raidą, vartosenos pokyčius teikiama remiantis to paties teksto ar tekstų rinkinio skirtingų laikotarpių leidimais. Be kitų disertacijos išvadų, pastebėta, kad senosios lietuvių kalbos klitinių įvardžių raida yra tipologiškai artima slavų kalboms. Panašiai kaip jose, lietuvių kalbos senuosiuose raštuose klitiniai įvardžiai rodo stiprią tendenciją eiti greta veiksmažodžio lyčių, nors yra atvejų, kuriuos galima vertinti ir kaip atitinkančius archajišką Wackernagelio poziciją.
|
5 |
Parodomieji įvardžiai lietuvių – latvių lygiagrečiajame tekstyne / Demonstrative pronouns in Lithuanian-Latvian parallel corpusZnotina, Inga 26 June 2012 (has links)
Šio darbo tyrimo objektas yra lietuvių ir latvių parodomieji įvardžiai, o tikslas – nustatyti jų santykius lietuvių – latvių kalbų vertimuose ir jų keliamas problemas vertėjams. Iškeliama tokia hipotezė: parodomieji įvardžiai vertimuose iš lietuvių kalbos į latvių kalbą dažniausiai, bet ne visada, yra keičiami latvių kalbos parodomaisiais įvardžiais.
Darbo medžiaga yra dabar (nuo 2011 metų sausio iki 2012 metų gruodžio) Vytauto Didžiojo universiteto ir Latvijos universiteto bendrai rengiamas lietuvių – latvių lygiagretusis tekstynas. Į šį tekstyną įtraukiami lietuviškų tekstų vertimai į latvių kalbą. Iš šio tekstyno lygiagrečiųjų tekstynų konkordavimo programa ParaConc buvo sudaryti konkordansai pagal lietuvių parodomuosius įvardžius ir tirta, kaip jie verčiami į latvių kalba.
Darbas susideda iš penkių dalių. Pirmoji dalis – įvadas, kuriame trumpai aprašytas tyrimo tikslas ir uždaviniai. Antrajame skyriuje nustatoma, kas yra parodomieji įvardžiai ir tarpusavyje lyginami šios grupės lietuviški ir latviški žodžiai. Trečias skyrius skirtas tyrimo metodikai ir panaudojamam tekstynui aprašyti.
Ketvirtame skyriuje atliekama iš tekstyno išgautų duomenų analizė. Atskirai apžvelgtas lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas latviškais parodomaisiais įvardžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas kitais įvardžiais ir kitoms kalbos dalims priskiriamais žodžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių nevertimas.
Penktoje dalyje pateikiami darbo rezultatai ir kelios rekomendacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian and Latvian demonstrative pronouns are the object of this paper. The aim is to identify their relations in Lithuanian – Latvian translations and the problems they may cause to the translators. The hypothesis is as follows: Lithuanian demonstrative pronouns in Lithuanian – Latvian translations are mostly but not always replaced by Latvian demonstrative pronouns.
This research is based on the Lithuanian – Latvian parallel corpus which is now being prepared in two partner universities: Vytautas Magnus University and University of Latvia. In this corpus translations of Lithuanian texts into Latvian are being collected. Concordances of Lithuanian demonstrative pronouns are extracted from this corpus using concordancer ParaConc. It is studied how these pronouns are translated into Latvian.
The paper consists of five chapters. The first one is introduction where the aim and tasks are shortly described. The second chapter presents demonstrative pronouns, the definitions of this group and the words that belong to it in Lithuanian and Latvian languages. The third chapter describes methodology and the corpus used in this research.
In the fourth chapter analysis of the corpus data is performed. Translation of Lithuanian demonstrative pronouns as Latvian demonstrative pronouns; translation of Lithuanian demonstrative pronouns as other Latvian pronouns or other word classes; and discarding of Lithuanian demonstrative pronouns are discussed.
Conclusions and some recommendations... [to full text]
|
6 |
Kalbų kontaktai Mažojoje Lietuvoje XVIII a. : Slavizmai Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ leksikoje / Language contacts in Lithuania Minor in the 18th century : Slavic loanwords in the lexicon of Kristijonas Donelaitis' poem "Metai"Telycenaite, Kristina January 2020 (has links)
Slavic loanwords, which were widely used in the Lithuanian language in the 18th century, are the target of this study. Researchers have continually faced the problem to distinguish which of Slavic languages – Ruthenian (Belarusian), Polish, or Old Russian – have had the biggest influence on Lithuanian. This study focusses on the Slavic loanwords in the poem “Metai” by Kristijonas Donelaitis, the first work of fiction in Lithuanian language written in Lithuania Minor. The research is done through the analysis of K. Donelaitis' lexica in the poem: the Slavic loanwords are first selected, then classified according to the Slavic language to which they belong, and then put into a topical field (professions, musical instruments, holidays, household domain, etc.). It was difficult to determine through which Slavic language the loanwords came into the Lithuanian language. However, it was identified that Belarusian, in most of the cases, seems to have had the biggest influence in K. Donelaitis' lexicon. / <p>The defense took place via ZOOM.</p>
|
Page generated in 0.0628 seconds