Šiame darbe analizuojama, kaip Lietuvoje aiškinamas multikultūralizmo reiškinys ir kokie yra multikultūralizmo elementai Lietuvos švietimo politikoje. Šiandienos globalizacijos sąlygos atveria vis platesnes galimybes multikultūralizmo plėtrai, kultūrų dialogui ir integracijai. Kaip ir kiekvienas reiškinys, multikultūralizmas įvairių šalių skirtingose visuomenėse yra suvokiamas skirtingai, o tai lemia nevienodas iškylančias problemas ir diskusijas jas sprendžiant politiniame kontekste. Lietuvos viešojoje erdvėje multikultūralizmo sąvoka įsitvirtino visai neseniai, šiandien ją matome ir kai kuriuose Lietuvos švietimo politikos dokumentuose. Pastebima, kad Lietuvoje multikultūralizmas dažniausiai suvokiamas primityviai ir yra menkai nagrinėtas reiškinys. Pasirinkto darbo objektas – Lietuvos švietimo politika multikultūralizmo kontekste. Darbe keliama hipotezė, kad Lietuvoje iki šiol nėra nuoseklios multikultūralizmo politikos, kadangi švietimo politika formuojama tautinės – etninės politikos kontekste, įgyvendinti multikultūralizmo politiką trukdo siauras šios sampratos suvokimas. Darbe siekiama atskleisti ir įvertinti multikultūralizmo apraiškos formas Lietuvos švietimo politikoje, išanalizuoti jos ypatumus ir perspektyvas. Darbe keliami uždaviniai: apžvelgti multikultūralizmo teorijos modelius, juos palyginti su Lietuvos ir kitų šalių patirtimi, atskleisti, kaip Lietuvoje yra suprantama etninė kultūra, išnagrinėti pagrindinius teisinius dokumentus, identifikuoti, kuo... [toliau žr. visą tekstą] / The master’s final work analyses how manifestation of multiculturalism is explained and what the elements of multiculturalism in Lithuanian education policy are. Nowadays the conditions of globalization are opening wider possibilities for the development of multiculturalism, for the dialogue of cultures and integration. For that reason every manifestation of multiculturalism in different societies of various countries is differently understood, consequently it influences various arising problems, discussions and their solutions in the political context. The concept of multiculturalism has become stronger not so long ago and it is obviously visible in some Lithuanian education political documents. Noticeably, that multiculturalism in Lithuania is perceived primitively and is rarely discussed manifestation. The studying object of this work is Lithuanian education policy in the context of multiculturalism. The framed hypothesis in this work claims that there is no consecutive multicultural policy in Lithuania as the education policy is formed in the context of nation – ethnic policy. The narrow-minded understanding of this concept hinders to imply the policy of multiculturalism in everyday life. The work seeks open and estimates the forms of manifestation of multiculturalism in Lithuanian education policy, to analyze its peculiarities and prospects. The objectives of this work are to observe the models of multiculturalism theory and compare them with Lithuanian and other... [to full text]

Darbo tikslas: Išsiaiškinti kaip vyksta Punsko kovo 11-osios licejaus lietuviškumo ugdymas. Lietuviškumo ugdymas ypatingai svarbus tautinėms mažumoms. Lietuviškumo ugdymas – sunkus darbas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų. Tam tikra prasme tai – kaip ir vertybių ugdymas. Tyrimo problema: Nagrinėjant tautinio tapatumo kūrimo ir savikūros procesus, ypač svarbi problema tampa nūdienos svetur gyvenančių lietuvių bendruomenių – lietuviškumo ugdymas mokyklose. Kaip puoselėti lietuviškumą svetur? Šis klausimas aktualus ne tik Lenkijos lietuviams, bet visoms lietuviškoms mokykloms veikiančioms už Lietuvos valstybės ribų. Pasirinkta tema yra mažai tyrinėta, o tai ir nulemia temos naujumą ir išskirtinumą. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti teorines tautos, tautiškumo, nacionalizmo sampratas, tautinio tapatumo ir lietuviškumo ugdymo prielaidas. 2. Išanalizuoti tautinių mažumų švietimo gimtąja kalba galimybes Lenkijos Respublikoje. 3. Ištirti Punsko Kovo 11-osios licėjaus moksleivių nuomonę apie lietuvių savybes, jų tautinio tapatumo charakteristiką. 4. Išanalizuoti ir palyginti mokinių ir mokytojų pažiūrį į lietuviškumo ugdymą Punsko Kovo 11- oios licėjuje. Tyrimo hipotezės: 1. Kalba yra pagrindinis tautiškumą nusakantis požymis, todėl Punsko Kovo 11–osios licejuje stipriai puoselėjama gimtoji kalba ir jos ugdymas. 2. Mokinių ir mokytojų požiūris į lietuviškumo ugdymą yra panašus. 3. Mokytojai tautiškumo ir lietuviškumo sąvokas apibrėžią vartojant tradiciškumo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian education is especially important for lithuanian national minority. Lithuanian education – very hard work requiring constant effort and attention. In a sense – it is valor development. Analyzing startups and self-building processes in ethnical identity, an important issue for Lithuanian communities living outside of Lithuania becomes an education in schools. How to keep Lithuanian roots, language, culture alive while living outside the country? This question is relevant not only to the Lithuanian minority in Poland, but to all existing Lithuanian schools outside Lithuania. Study challenges: 1. Examine the theoretical concepts of nation, nationalism. Examine the ethnic identity assumptions. 2. Analyze the opportunities for ethnic minorities to education in their native language. 3. Study Punsko Kovo 11 High school student’s opinion about properties of their national identity characteristics. 4. Analyze and comprise pupils and teachers view on Lithuanian education in Punsko Kovo 11 High School. The study hypotheses: 1. Language is the main defining feature of the nation, so therefore Punsko Kovo 11 HighSchool is putting strong empathies on teaching Lithuanian language and keep using it. 2. Pupils and teachers approach to the Lithuanian education is similar. 3. Teachers express Lithuanian identity using the concepts of culture, ethnicity, ethnical holidays and language. Reasearch data shows that the language is the main factor defining nationality... [to full text]