Magistro darbo objektas – kūrybiškumas organizacijų kontekste. Darbo tikslas – išanalizuoti kūrybiškumo taikymo galimybes organizacijų veikloje. Pagrindiniai darbo uždaviniai išanalizuoti individualaus kūrybiškumo sampratą bei tyrinėjimo galimybes; apibrėžti organizacijos sampratą bei apibūdinti pagrindinius šiuolaikinių organizacijų tipus; palyginti kūrybiškumo organizacijoje tyrinėjimo modelius; identifikuoti pagrindinius kūrybiškumą organizacijoje skatinančius veiksnius ir sudaryti naują tyrinėjimo modelį; įvertinti kūrybiškumą Lietuvos organizacijose taikant tam sukurtą modelį. Naudojantis mokslinės literatūros ir kokybinio interviu tyrimo metodais prieita prie išvados, kad kūrybiškumas yra viena iš organizacijos sėkmės sąlygų, todėl būtina kurti jį skatinančią aplinką. Mokslinės literatūros analizė atskleidė, kad kūrybiškumo fenomenas gali būti suprantamas įvairiai: kaip veiklos rezultatas, kaip gebėjimas, kaip asmenybės savybė, kaip procesas, kaip kelių skirtingų veiksnių sistema. Pagrindiniai darbo aplinkos veiksniai, susiję su kūrybiškumu, yra vadovavimas, motyvacija, ištekliai, organizacinė kultūra. Pagrindinė problema yra ta, jog skirtingi autoriai įvairiai interpretuoja bei skirtingai skirsto tam tikrus kūrybiškumą įtakojančius veiksnius, todėl organizacijų kūrybiškumo veiksnių grupavimas yra ganėtinai painus. Remiantis moksline literatūra buvo sukurtas naujas organizacijos kūrybiškumą skatinančių veiksnių modelis, kurį sudaro trys platūs veiksniai: organizacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this Master Thesis is creativity in organizational context. The target of this research is to analyze the possibility to apply creativity in organizational activities. Main tasks of this work are to analyze the understanding of individual creativity and possibilities to explore it; define the understanding of organization and describe main types of modern organizations; compare research models of creativity in organizations; identify main factors, which encourage creativity in organizations, and to create new research model; measure creativity in Lithuanian organizations by applying new model. After literature review and application of qualitative research method – interview – it was came to the conclusion that creativity is one of the organization‘s success factors, so it necessary to create an environment, which would encourage creativity. Review of literature showed that phenomenon of creativity could be understood differently: as a result of activity, as an ability, as individual feature, as a process and as a system of several different factors. The main factors of working environment, which are associated with creativity, are management, motivation, resources and organizational culture. The main problem is that different authors categorizes and interprets factors, which influence creativity, differently. Thus grouping them is quite confusing. The model of factors, which encourages creativity, was created based on literature review. The model consists of... [to full text]

The development of a creative personality is becoming more and more significant in the rapidly changing world. The aim of this work is to reveal the peculiarities of 5 –7 year old children verbal and nonverbal creative thinking. In the first (theoretical) part problems of creativity and creative thinking are analysed. In the second (practical) part the results of research on the indices of verbal and nonverbal creative thinking of pre – school children (5–7) are analysed. The object of research – creativity of 5 – 7 year children and education of creativity. The aim of research – to reveal the peculiarities of 5 – 7 year old children verbal and nonverbal creative thinking. The tasks of research: 1) to analyse the indices of creativity among girls and boys; 2) to analyse the indices of creativity among 5 and 7 year old children; 3) to analyse the indices of creativity among children from Vilnius and Alytus. Hypothesis: 1) girl's and boy's verbal and nonverbal creative thinking indices are equal; 2) 5 year old children are conditionally more creatable then 7 year old children; 3) creativity of the 5 and 7 year old children differ due to the place of residence: children from Vilnius are conditionally more creatable then children from Alytus. The research proved that the first hypothesis wasn’t confirmed. The girl's nonverbal creative thinking indices are higher then boy's. The boy's verbal creative thinking indices are higher than girl's. The second hypothesis was fully... [to full text]

2003-ųjų pab. šimtai tūkstančių gruzinų išėjo į gatves protestuoti prieš suklastotus prezidento rinkimų rezultatus. Prezidentas E.Ševarnadzė buvo priverstas atsistatydinti. Šis įvykis, vadinamas Rožių revoliucija, sukėlė politinio chaoso pabaigos viltį ir pristatė pasauliui dar vieną jauną demokratiją. Vis dėlto, po revoliucijos vykdytos politinės reformos atskleidė kiek kitokias tendencijas. Remiantis Freedomhouse reitingu, Gruzija vis dar priskiriama pusiau laisvų šalių kategorijai, kaip ir prieš revoliuciją. Paradoksaliai, praėjus vos keletui metų po to, kai Gruzijoje buvo pasodintos demokratijos rožės, opozicija vėl eina į gatves protestuoti prieš tą patį demokratijos trūkumą. Šiame kontekste kyla tyrimo klausimas, kodėl Rožių revoliucijos, laikytos demokratijos proveržiu, pasekmės buvo tokios netvarios. Ieškodama atsakymo, darbo autorė teigia, jog įvykio analizė turi būti atliekama kitokiame kontekste, nei siūlo dauguma mokslinių darbų. Nemažai autorių remiasi prielaida, kad Rožių revoliucija buvo neeilinis įvykis šalies kontekste. Vienas iš šio darbo tikslų - parodyti, kad ši prielaida nėra teisinga, o, turint omenyje "revoliucijos" termino nuvertėjimą šiandienos politikos moksluose, Gruzijai galima diagnozuoti "revoliucijos sindromą", kadangi panašiu būdu valdžia nepriklausombės laikotarpiu keitėsi keletą kartų iki revoliucijos. Taip pat, nesėkmingai bandyta pakartoti revoliuciją pastaruoju laikotarpiu. Teigiama, jog siekiant susidaryti išsamų revoliucijos priežasčių... [toliau žr. visą tekstą] / In the end of the year 2003, hundreds of thousands of Georgians went out to the streets in order to protest against the fraudulent presidential elections. Incumbent E.Shevarnadze was forced to resign. This event, called Rose Revolution, raised hope of the end of political chaos and brought a brand new democracy to the World. However, political reforms in the country revealed a different trend. According to the Freedomhouse ratings, Georgia still remains only a partly-free country as before the Revolution. Paradoxically, just a few years after the Roses of democracy were planted to the Georgian soil, the opposition again finds itself in the streets protesting against the lack of democracy. This situation raises a research question why the consequences of the Rose Revolution, which seemed a manifest of democracy in its essence, were so short-lasting. In search for the answer the author of this master thesis argues for an alternative context of analysis and theoretical background which differ from the ones prevailing in the scientific discourse on the issue. Many works rest on the premise that The Rose Revolution was an extraordinary event in the country. One of the main aims of this case study is to prove that it was not unique. Furthermore, taking into consideration „devaluation“ of the term revolution in nowadays political science Georgia is worth a diagnosis of entire “revolutionary syndrome” as a similar model of the government change has taken place already a few times... [to full text]

Tyrimo objektas - ontogenetiniai vaizdinio mąstymo ugdymo ypatumai Tyrimo tikslas – nustatyti ontogenetinius vaizdinio mąstymo ugdymo ypatumus Tyrimo imtis ir organizavimas. Tyrimo imtis gauta taikant imties skaičiavimo formulę. Tyrime dalyvavo 300 septynerių-aštuonerių metų vaikai, 295 keturiolikos-penkiolikos metų paaugliai, 307 dvidešimties-dvidešimt vienų metų studentai. Tai visiškai atitinka imties reikalavimus, todėl manoma, jog tyrimo duomenys bus validūs ir būdingi Šiaulių miesto visų galimų tiriamųjų populiacijai. Iš viso tyrime dalyvavo 903 tiriamieji. Surinkta 5418 piešinių. Tyrimui naudoti 12 spalvų pieštukai ir A4 formato per pusę perkirpti lapai. Tiriamieji turėjo spalvų ir formų pagalba atvaizduoti 6 sąvokas, parinktas pagal Osdgood semantinio diferencialo metodiką. Išvados 1. Vaizdinis mąstymas yra vaizdinių mentalinių operacijų sistema, talpinanti visus, su vaizdu susijusius vidinius ir išorinius psichikos veiksmus. Jį sudaro vaizdinė percepcija, vaizduotė ir vizualizacija, kai žmogus operuoja vidiniais ir išoriniais vaizdiniais. 2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų vaizdinio mąstymo ugdymui skiriama kur kas daugiau būdų (metodų) nei kitoms amžiaus grupėms, nes šiame tarpsnyje vaizdinis mąstymas skirstomas į postruktūras, kurias lavinti ir formuoti reikia skirtingais būdais. Tuo tarpu vidurinės mokyklos mokinių ir aukštųjų (ar aukštesniųjų) mokyklų studentų vaizdinio mąstymo lavinimui išskiriami vizualizacijos, vaizdinių priemonių ir įsivaizdavimo būdų taikymas... [toliau žr. visą tekstą] / Visual thinking is essential for all people living in post-modern age where the visual information is growing as quicker as it is possible and human must have competences to comprehend and evaluate visual codes critically. At least there are few discussions in the training of visual thinking field that is why it is important to explore this area which can help for educators to organize more teaching process in all levels of the education. Also it is still unknown the ontogenetic aspects of visual thinking – what is typical for visual thinking in childhood of primary school and in younger and older adolescence? What are the possible views that are forming ontogenetically? What might be recommended for educators for visual thinking training? According to these questions there was formulated the object of the research – the ontogenetic aspects of visual thinking training The goal of the research – to estimate ontogenetic aspects of visual thinking training Methodology of the research. There were participating 300 seven-eight years old children, 295 fourteen-fifteen years old teenagers and 307 twenty and twenty one year old students. These groups meet the requirements of the sample and this leads to the opinion that all data will be typical for all possible research population in Šiauliai. There were 903 participants in the research. There were used 12 colors pencils and 6 A4 format papers ripped in half in the research. The participant were asked to draw by varies forms and... [to full text]

XX a. pabaiga – XXI a. pradžia pažymima kaip pasaulio globalizacijos periodas. Globalizacijos procesą stipriai įtakoja ir labai spartina naujų technologijų atsiradimas, naujų komunikacijos formų kūrimas ir naudojimas, taip pat pasaulio piliečių žingeidumas, smalsumas, troškimas save realizuoti kitoje aplinkoje bei eksploatuoti išteklius, kuriais disponuoja kitos šalys. Globalizacijos proceso pasekoje randasi tokie reiškiniai kaip migracija, pasaulinių tinklų kūrimas, gamybos bei produktų standartizacija, galimybės plėsti akiratį, siekti pelno kitose šalyse ir dar daugelis kitų, skatinančių skirtingas tautas bendrauti ir suprasti vienoms kitas. Kadangi šiame amžiuje tarpkultūrinė patirtis yra labai vertinama, skatinama ir tampa vis populiaresnė, ypatingai svarbu mokytis tarpkultūrinio bendravimo, ugdyti gebėjimą gerai jaustis neįprastoje, naujoje aplinkoje, taip pat suvokti svarbius kultūrinius niuansus, kurie padės siekti geresnio savitarpio supratimo ir bendradarbiavimo. Dėl vis mažėjančių gamtos išteklių, didėjančios taršos, sparčiai augančio gyventojų skaičiaus, atominio ginklo grėsmės bei augančio terorizmo apraiškų, pasauliui tenka ieškoti bendrų sprendimų, siekti gerovės bei skatinti tautas bendrauti. Kultūrinis patyrimas yra neatsiejamas nuo kultūrinio šoko sąvokos. Kultūrinį šoką – tam tikrą reakciją į pasikeitusią aplinką, netikėtus ar nenuspėjamus reiškinius, nesugebėjimą gerai jaustis svetimoje kultūroje – patiria kone kiekvienas ilgesniam laikui į kitą šalį... [toliau žr. visą tekstą] / Cultural shock is not a new term but only recently started to gain more attention. One of the reasons is globalization process in the world, which makes individuals think more seriously about cultural experience in other countries. Global companies, student exchange programs, new business opportunities, traveling and trying to find solutions to global problems such as terrorism, climate warming, nuclear weapons and many other, bring nations together. Communicating not only with neighbours, but also with the most distant countries becomes vital in today‘s life. Experiencing something new usually is followed by feelings of uncertainty, confusion and unpredictability. Settling up in a new culture has the same aspects as experiencing new things but, moreover, in a different cultural environment, which makes things even more complicated. Most people go through different adaptation stages that are called cultural shock stages, until they become fully adjusted in a new environment. This Thesis Paper first of all explains the main concepts of cultural shock: the stages of cultural adaptation, the reasons, the symptoms, the consequences and possible solutions how to minimize negative effects of it. The second part of the paper is more related to people‘s daily life and describes how do small things affect them when they move to another culture. Daily routines are analyzed using the method of psychologist Abraham Maslow‘s Basic Needs Pyramid Theory and applying it in cross-cultural... [to full text]