Konfliktai egzistuoja tiek, kiek ir pati visuomenė, tačiau dar niekam nepavyko atrasti tobulo mechanizmo jiems spręsti. Iš daugelio alternatyvių ginčų sprendimo būdų šiame darbe autorius nagrinėja tik vieną – mediaciją – į interesus nukreiptą konflikto sprendimo procesą, kurio metu neutralus ir nešališkas asmuo skatina ir padeda konfliktuojančioms šalims pasiekti jas abi tenkinantį sprendimą. Didelės išlaidos ir sprendimų priėmimo vilkinimas asocijuojasi su teisminiu civilinių bylų nagrinėjimu. Todėl žmonėms reikia naujo būdo, įgalinančio spręsti ginčus daug efektyviau. Vis labiau pripažįstama, kad būtent mediacija padeda išsaugoti tarpusavio santykius, nustatyti tikrąsias ginčo priežastis, jaustis vertinamiems teisingai ir sąžiningai, su pagarba ir nepažeidžiant asmens orumo. Tai pavyksta dėl keleto esminių priežasčių. Pirma, taikant mediaciją nenustatinėjama kaltė ar nekaltumas. Antra, šalys yra lygios, ir pačios nusprendžia, koks sprendimas geriausias. Trečia, teismo procesas šalims yra įtemptas, tuo tarpu mediacijoje nėra trikdančių formalumų. Lietuvoje prielaidos mediacijai atsirado tik 2003-01-01 įsigaliojus naujajam Civilinio proceso kodeksui. Taikant mediaciją gali būti sprendžiami iš esmės daugiausia civiliniai ginčai kylantys iš šeimos, rangos, nuomos, darbo santykių, taip pat komerciniai ginčai, nesutarimai tarp kaimynų ir bendruomenių, vartotojų ir verslininkų, privataus kaltinimo bylos, ginčai dėl intelektinės nuosavybės ir kt. Nepaisant to, kad kol kas nėra... [toliau žr. visą tekstą] / Conflicts exist as long as all society, but nobody could devise a perfect mechanism for resolving their disputes. Of all the existing methods of alternative dispute resolution, in this job author will speak only about the one – mediation - an informal method of dispute resolution, in which a neutral third party, the mediator, attempts to assist the parties in finding resolution to their problem through the mediation process. The high cost and long delays is associating with trial of civil matters. That’s way human needs the new way, which could help them to resolve conflicts more effectively. More and more we recognize the mediation as a process for saving relationship, finding the main reasons of dispute, also people are treated with respect in this procedure, they can save their dignity. There are some reasons for this point. First, mediation has no goal to find the guilty or innocence. The second, parties are equal and they can decide which settlement is the best in this situation. Third, litigation is always stressful, while mediation has no disconcerting formalism. Premises of mediation have come in Lithuania only with new Civil Code. By applying mediation can be resolved mostly civil matters as divorce, commercial treaties, employment. There is no direct regulation in Lithuanian domestic law, but we can find some regulations in various legal documents and international treaties. Direct procedure of mediation process is also not regulated, but the essential principles... [to full text]

The concept of plurilingual competence that enables the members of different cultures to perform in multilingual and multicultural environment is on the top of political agenda nowadays, as acquisition of two or more languages has become a necessity in the knowledge society. Therefore, the lack of works on the subject in Lithuania is a relevant reason to carry out a research on the language education through the prism of ‘mediation’ and ‘code switching’ as activities becoming widely acknowledged and practiced among language teachers. The study aims to survey the functions of mediation and code switching in teaching foreign languages. The objectives of the thesis are: • to overview the material on plurilingualism as giving reasons for the rise of wide discussions about reorganization of language education system, the changing attitude towards teaching languages, namely, a newly emerging approach of translation and later apply it to the empirical research;. • to investigate the approach of teachers and students towards the use of native language in the classroom; • to identify the patterns within switching of the first and the second languages and define the role they serve for the language acquisition. Research methods are literature analysis, quantitative and qualitative research (two types of questionnaire forms and analysis of recorded excerpts of lessons). The results indicate that the educators support the approach promoting better awareness of the native language... [to full text] / Daugiakalbės visuomenės formavimo politika, pradėta Europos Sąjungos institucijų, susilaukė didžiulio šalių narių susidomėjimo. ES iškėlė kalbinės kompetencijos lavinimą vienu pagrindinių savo tikslų. Pabrėžiama, jog kelias kalbas mokantys asmenys turi daugiau galimybių integruotis europinėje visuomenėje, taip pat minima profesionalių vertėjų paklausa ES institucijose. Šios politikos įgyvendinimo esminių centru tapo valstybių švietimo sistemos tobulinimas siekiant įdiegti naują požiūrį į kalbų mokymą. Tai paskatina šalis nares imtis veiksmų švietimo sistemos srityje. Rašomi straipsniai apie mokymo metodus akcentuojančius gimtosios kalbos svarbą užsienio kalbų pamokose, konkrečiai pabrėžiama kodų kaitos ir mediacijos (vertimo raštu, žodžiu) įtaka užsienio kalbos išmokimui. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje šios srities tyrimų stokojama, tampa įdomu bent jau dalinai pasigilinti į situaciją šalyje. Darbo tikslas – nustatyti, kokią funkciją atlieka gimtoji kalba užsienio kalbų pamokose ir kaip tai įtakoją kalbos išmokimą. Tyrimų objektas – gimtosios kalbos panaudojimas užsienio kalbos mokymo ir mokymosi procese. Tyrimo subjektais pasirinkti mokytojai bei mokiniai, kurie turėjo išreikšti požiūrį į daugiakalbės visuomenės formavimą ir gimtosios kalbos (mediacijos) naudojimą pamokose. Taip pat analizuojami dviejų užsienio kalbų pamokų įrašai, kuriose ieškoma konkrečių kodų kaitos pavyzdžių ir siekiama išsiaiškinti, kokios gimtosios kalbos situacijos kartojasi dažniausiai, kokios... [toliau žr. visą tekstą]

Pirmojoje šio magistrinio darbo dalyje pateikta nusikalstamų veikų aukų ir nukentėjusiojo sąvokos skirtumai. Antrojoje darbo dalyje identifikuoti plačiausiai visuomenėje paplitę nusikalstamų veikų aukų stereotipai ir pateikta šių stereotipų istorinė bei doktrininė apžvalga, taip pat jų sąvokos, reikšmės bei pasekmių nusikalstamų veikų aukoms analizė. Trečiojoje- išnagrinėta nusikaltstamų veikų aukų teisinė padėtis apžvelgiant tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius nusikaltimų aukų apsaugą, atlikta teisinės padėties statuso analizė istoriniu, lyginamuoju aspektu, akcentuojant kompensacijų nusikaltimo aukoms problemą. Ketvirtojoje magistrinio darbo dalyje pateikti atkuriamojo teisingumo modelio integravimo į Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės sistemą būtinybė bei privalumai sprendžiant darbe analizuotas nusikalstamų veikų aukų problemas. / The Master‘s Thesis consists of four major parts. The first part introduces the description of crime victim. It includes the description of crime victim, analysis of the rapport between the crime victim and casualty. The second part includes the analysis of factors impacting people to believe various myths and stereotypes about the victims of crime and their negative influence on understanding the victimization is analyzed. The third part includes the analysis of legal status of crime victims, complex domestic and international analysis of legislation, tackling the problems of compensation. The fourth part is about restorative justice and its positive influence on solving some of the problems crime victims have to endure.