Tyrimų metu nustatyta, kad iš visų tešmens ketvirčių daugiau primelžta pieno rytinio nei vakarinio melžimo metu. Rytinio melžimo metu nustatytas 1,39 proc. didesnis tešmens indeksas palyginus su vakariniu melžimu. Palyginus primelžto pieno kiekį iš priekinių ir užpakalinių tešmens ketvirčių nustatyta, kad daugiau pieno primelžta iš užpakalinių tešmens tiek rytinio, tiek vakarinio melžimo metu. Rytinio melžimo metu iš užpakalinių tešmens ketvirčių primelžta vidutiniškai 3,05 kg daugiau, o vakarinio melžimo metu 2,76 kg daugiau negu iš priekinių ketvirčių (p<0,01). Išanalizavus priekinių ir užpakalinių tešmens ketvirčių melžimo trukmę rytinio ir vakarinio melžimo metu, nustatyta ilgesnė melžimo trukmė užpakaliniuose tešmens ketvirčiuose. Rytinio melžimo metu užpakalinių tešmens ketvirčių melžimo trukmė buvo 1,07 min. ilgesnė nei priekinių (p<0,01). Vakarinio melžimo metu šis skirtumas buvo 0,95 min. (p<0,01). Priekiniuose tešmens ketvirčiuose melžimo trukmė buvo 0,53 min. (p<0,01) ilgesnė, o užpakaliniuose 0,65 min.(p<0,01) rytinio melžimo metu palyginus su vakariniu. Tiek priekinių, tiek užpakalinių tešmens ketvirčių melžimo greitis didesnis nustatytas rytinio melžimo metu palyginus su vakariniu. Priekiniuose tešmens ketvirčiuose nustatyta 0,09 kg/min., o užpakaliniuose 0,07 kg/min. didesnis melžimo greitis rytinio melžimo metu palyginus su vakariniu. Suskirsčius karves į grupes pagal SLS klases palygintas atskirų tešmens ketvirčių primelžto pieno kiekis rytinio ir... [toliau žr. visą tekstą] / The analyses showed that all quarters of the udder produced more milk during the morning milking compared to the evening milking. During the morning milking the udder index was by 1.39 % higher than during the evening milking. The comparison of the quantity of milk produced by the front and rear quarters of the udder showed that the rear quarters of the udder produced more milk both during the morning and evening milking. During the morning milking the rear quarters of the udder produced 3.05 kg more milk on average compared to the front quarters, whereas during the evening milking they produced 2.76 kg more milk on average compared to the front ones (p<0.01). The analysis of the duration of milking the front and rear quarters of the udder during the morning and evening milking showed that the milking duration was longer in the case of the rear quarters of the udder. During the morning milking the duration of milking the rear quarters of the udder was by 1.07 min longer compared to the front quarters (p<0.01). During the evening milking the difference was 0.95 min (p<0.01). During the morning milking the milking duration was by 0.53 min (p<0.01) longer in the case of the front quarters and by 0.65 min (p<0.01) longer in the case of the rear quarters compared to the evening milking. After dividing the cows into groups according to the classes determined by the number of somatic cells, the quantities of milk produced by the separate quarters of the udder during the morning and... [to full text]

Modernios pienininkystės fermos sėkmė priklauso nuo to, ar joje gaminamas pienas yra aukštos kokybės. Pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos somatinių ląstelių skaičiui piene, yra gera melžimo organizacija, melžimo įrangos taisyklingas veikimas, klinikinių mastitų gydymas antibiotikais ir kt. Mokslininkai įrodė, kad melžti karves kas dvylika valandų yra optimaliausia, kai jos melžiamos du kartus per parą. SLS piene daug priklauso nuo taisyklingos melžimo darbotvarkės, kuri apima skirtingas melžimo operacijas (tešmens ir spenių paruošimas melžimui, spenių dirginimas, pirmųjų pieno čiurkšlių numelžimas, melžiklių užmovimas ant spenių, melžiklių numovimas pamelžus ir efektyvi spenių antiseptika po melžimo) ir nuo šių operacijų trukmės. Teisingai atliekamos melžimo procedūros yra svarbios mastito prevencijai ir užtikrina visišką pieno išmelžimą iš tešmens. Tyrėjai įrodė, kad daugiau kaip 50 % melžimo proceso laiko užtrunka pats melžimas. Dabartiniu metu melžimo operacijos vis labiau mechanizuojamos. Netaisyklingas melžimas gali pailginti pieno atleidimo laiką, didėja rizika susirgti tešmens uždegimais. Pablogėja pieno kokybė, todėl gaunami ekonominiai nuostoliai. Padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene ¬ svarbus mastito požymis. Perdirbamajai pramonei karvių mastitas buvo ir liks vienu iš svarbiausių trukdžių gaminant aukštos kokybės pieno produktus. Klinikine forma serga 2 – 5 % laktuojančių ir užtrūkintų karvių, o slaptuoju uždegimu – iki 50 % karvių. Viena dažniausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Data were collected from two dairy farms. On the farm A cows were milked using full automatised milking equipment „Milkmaster“. On the farm B cows were milked with „Interpuls“ milking equipment. The DeLaval milking system was supplied with automatic cluster remover. On dairy farms A and B cows were milked twice daily. The goal of our studies was to analyse consumption of main milking operations (cow udder preparation before milking, milking and over-milking) and their influence on milk somatic cell count. Were selected 20 cows in each farm. The duration of main milking procedures were recorded. Data on milk, fat and protein yields and somatic cell count were collected.The mean duration of pre-milking udder preparation was 42 s (farm A) and 46,03 s (farm B). Some cows were prepared only for 25,50 Afarm A) s, whereas the udder preparation comprised merely inadequate cleaning of teats. The maximum duration of over-milking was 41,10 (farm B).

Darbo tikslas- įvertinti karvių bandos sergamumą mastitais, prieš įdiegiant automatizuotą melžimo sistemą ir po įdiegimo, kaip keitėsi pieno sudėties, kokybės rodikliai, bei ištirti pieno elektrini laidumą. Tyrimas atliktas ūkyje „x“ 2011- 2013 metų laikotarpyje. Surinkti pieno SLS, BBS, riebalų, baltymų, laktozės, urėjos duomenys iš 3-6m. amžiaus laktuojančių karvių melžiant į liniją ir pradėjus melžti „Lely Astronaut“ melžimo robotu, bei surinkti AMS duomenys apie pieno EL. Pieno sudėties bei kokybės tyrimai atlikti VĮ “Pieno tyrimai” laboratorijoje. Nustatyti dažniausi karvių mastito sukėlėjai ūkyje. / The objective of this work is to assess the incidences of mastitis in the herd and to evaluate milk composition, quality indicators, and the milk electrical conductivity before and after an installation of an automated milking system. The study was conducted in the farm "x" during the year period from 2011 to 2013. During this study, milk SCC, TBC, fat, protein, lactose, and urea data of lactating cows from 3 to 6 years old was collected. The milk was firstly collected by using a pipeline milking system and later by using a “Lely Astronaut” robotic milking system (AMS). Data about the milk electric conductivity was collected from the AMS. Milk composition and quality research was performed by the State Enterprise “Pieno tyrimai” laboratory. The most common causes of mastitis were identified in the farm.