This dissertation deals with semantics of modality in general and semantics of the Norwegian modal verbs in particular. My lead-off assumption is that modality deals with people’s attitude towards the trustworthiness of propositions (epistemic attitude) and the presence or absence of obstacles for a state of affairs to occur (non-epistemic attitude). I distinguish between neutral and non-neutral attitude on the one hand and between simple and complex attitude on the other. Neutral attitude means that, in the speaker’s view (or someone else’s view, if the speaker is reporting others’ attitude), there are no obstacles to accept a proposition as correct or a state of affairs as likely to occur. However, the speaker may equally accept that the same proposition may turn out to be incorrect, or the same state of affairs may turn out not to be worth to occur. In either case, no conflict will arise between the speaker’s beliefs (expectations) and the reality. Non-neutral attitude means that the speaker only is willing to accept a proposition as correct, or a state of affairs as likely to occur. If the proposition turns out to be incorrect, or the state of affairs turns out not to be likely to occur, a conflict arises between the speaker’s beliefs (expectations) and reality. At the same time, the speaker may signal that other participants may have different attitudes than her own, which does not mean that the speaker is unsure about her own attitude. I use the terms simple and... [to full text] / Šioje disertacijoje tyrinėjama modalumo semantika, ypatingą dėmesį skiriant norvegų kalbos modaliniams veiksmažodžiams. Modalumas suvokiamas kaip kategorija, susijusi su žmonių požiūriu į propozicijų tikėtinumą (episteminis požiūris) ir į kliūčių įvykiams įvykti ar situacijoms susiklostyti buvimą ar nebuvimą (neepisteminis požiūris). Išskiriami, viena vertus, neutralus ir neneutralus požiūris, ir, kita vertus, paprastas ir kompleksinis požiūris. Terminas paprastas požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas posakyje tik išreiškia vieną požiūrį, nesudarymas prielaidų manyti, kad egzistuoja ir kitokių požiūrių galimybė. Terminas kompleksinis požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas, išreikšdamas vieną požiūrį, sykiu leidžia manyti, kad galima turėti ir kitokį, alternatyvų požiūrį. Neutralus požiūris visada būna paprastas, o neneutralus gali būti arba paprastas, arba kompleksinis. Toliau disertacijoje šis modelis pritaikomas norvegų kalbos modalinius veiksmažodžių KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE ir BURDE semantiniam aprašui. Esamojo laiko forma kan dažniausiai vartojama neutraliam požiūriui išreikšti, o esamojo laiko formos må, skal ir vil dažniausiai vartojamos paprastam neneutraliam požiūriui išreikšti. Ir esamojo laiko forma bør, ir būtojo laiko (preterito) forma burde dažniausiai vartojamos kompleksiniam neneutraliam požiūriui reikšti. Būtojo laiko formos skulle ir ville gali būti pavartojamos ne temporaline reikšme, transformuojant paprastą... [toliau žr. visą tekstą]

Šioje disertacijoje tyrinėjama modalumo semantika, ypatingą dėmesį skiriant norvegų kalbos modaliniams veiksmažodžiams. Modalumas suvokiamas kaip kategorija, susijusi su požiūriu į propozicijų tikėtinumą (episteminis požiūris) ir kliūčių buvimą ar nebuvimą įvykiams įvykti ar situacijoms susiklostyti (neepisteminis požiūris). Išskiriami, viena vertus, neutralus ir neneutralus požiūris, ir, kita vertus, paprastas ir kompleksinis požiūris. Terminas paprastas požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas posakyje tik išreiškia vieną požiūrį, nesudarymas prielaidų manyti, kad egzistuoja ir kitokių požiūrių galimybė. Terminas kompleksinis požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas, išreikšdamas vieną požiūrį, sykiu leidžia manyti, kad galima turėti ir kitokį, alternatyvų požiūrį. Neutralus požiūris visada būna paprastas, o neneutralus požiūris gali būti arba paprastas, arba kompleksinis. Toliau disertacijoje šis modelis pritaikomas norvegų kalbos modalinių veiksmažodžių KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE ir BURDE semantiniam aprašui. Esamojo laiko forma kan dažniausiai vartojama neutraliam požiūriui išreikšti, o esamojo laiko formos må, skal ir vil dažniausiai vartojamos paprastam neneutraliam požiūriui išreikšti. Ir esamojo laiko forma bør, ir būtojo laiko (preterito) forma burde dažniausiai vartojamos kompleksiniam neneutraliam požiūriui reikšti. Būtojo laiko formos skulle ir ville gali būti pavartojamos ne temporaline reikšme, transformuojant paprastą... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation deals with semantics of modality in general and semantics of the Norwegian modal verbs in particular. My starting point is the assumption that modality deals with people’s attitude towards the trustworthiness of propositions (epistemic attitude) and the presence or absence of obstacles for states of affairs to occur (non-epistemic attitude). I distinguish between neutral and non-neutral attitude on the one hand and between simple and complex attitude on the other. The terms simple and complex attitude are used to distinguish between cases where the speaker in her utterance expresses only one attitude without admitting any alternative attitudes (simple), and cases where she expresses one attitude at the same time as she signals in the same utterance that other participants may have a different attitude towards the status of the target of attitude (complex). Neutral attitude is always simple, while non-neutral attitude may be either simple or complex. Then I apply this model on the Norwegian modal verbs KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE and BURDE. I argue that the present tense form kan typically expresses neutral attitude, while the present tense forms må, skal and vil typically express non-neutral simple attitude. Both the present tense form bør and the preterite form burde typically express non-neutral complex attitude. The preterite forms skulle and ville may be used with non-temporal meaning, to transform a non-neutral simple attitude into complex attitude.

Šiandieninėje visuomenėje tiek komercinė, tiek socialinė reklama užima svarbią vietą. Komercinė reklama ragina pirkti, įsigyti vienokį ar kitokį daiktą. Socialinė reklama aprėpia opiausias žmonių problemas ir bando parodyti vartotojams tinkamo elgesio normas. Iki šiol bakalauro darbo tema „Liepiamosios nuosakos vartojimas komercinėje ir socialinėje reklamoje“ nėra plačiai nagrinėta. Šiame darbe pabandyta pasižiūrėti į liepiamosios nuosakos funkcijas bei paskirtį reklamose. Palyginta, kokia forma, vienaskaitos ar daugiskaitos, labiau vartojama reklamose. / In today's society, both commercial and social advertising plays an important role. Commercial advertising prompts to buy, to possess some sort of object. Social advertising covers the most acute problems of people and tries to show its consumers the proper norms of behavior. So far, the Bachelor thesis on the use of imperative mood in commercial and social advertising is not widely examined. The thesis attempted to look at the imperative mood functions and purpose in advertising. The comparison was made of what form, singular or plural, is used more in commercials.

This doctoral dissertation has been accomplished during the period of 1995-2006 in the Department of Forestry at the Lithuanian University of Agriculture. In Lithuanian forests only one species of genus - small-leaved lime (Tilia cordata Mill.) – is natural. Study aim was to determine the distribution of lime stands in Lithuania, estimate their productivity and phenotypic variation. For the first time distribution of lime stands in different natural forest regions of Lithuania has been analysed. For the first time studies of the phenotypical diversity were conducted, phenotypical diversity in natural stands has been analysed. Phenological forms of small-leaved lime were singled out, their development differences were justified. Yield models for all lime stand sites and site productivity scale for lime stands were designed.For the first time data on the diversity of phenotypical traits and on the influence of environmental factors on phenotypical indices of lime trees were analysed in Lithuanian stands of natural origin. The data may be applied to estimate the possibilities of lime growth in different conditions, forecasting stand productivity. The data on phenotypic diversity may be important to preserve genetic diversity of naturally growing lime stands. For the first time the distribution of lime stands, their species composition in natural forest regions of Lithuania and in different sites were analysed. Yield models of modal stands and site productivity scales for lime... [to full text]