Bendroji žemės ūkio politika suvaidino ypač svarbų vaidmenį plėtojant ir gilinant integracijos procesus Europoje. Lietuvai įsiliejus į bendrąją ES rinką atsivėrė galimybė veikti didesnėje ir aktyvesnėje rinkoje, naudotis ES paramos instrumentais. Tačiau kartu su padidėjusiomis galimybėmis Lietuvos žemės ūkio sektoriui teko priimti ir ES bendrosios rinkos iššūkius: didesnę konkurenciją vidaus rinkoje, aukštus kokybės standartus, prekybos ir gamybos apribojimus. Kol kas nepakankamai suderinti žemės ūkio produktų muitinio įforminimo aspektai tarp muitinės bei Nacionalinės mokėjimo agentūros. Europos Sąjungos šalių muitinėse dar nėra vienodai traktuojamos kai kurios reglamentų, kitų normatyvinių aktų nuostatos, dėl ko kyla nemažai nesusipratimų, teikiant paslaugas užsienio įmonėms. Esant sudėtingų Europos Sąjungos muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų, reglamentų, kodeksų gausybei, tarptautinės prekybos operatoriams sunku susigaudyti procedūrose ir tvarkose, forminant krovinius muitinėse. Temos aktualumas: Lietuvai tapus ES nare pasikeitė žemės ūkio ir maisto produktų prekybos režimas ir muitinės importo ir eksporto procedūrų teisinis reguliavimo ir jų kontrolės atlikimas. Tyrimo tikslas: išnagrinėti žemės ūkio produktų eksporto ir importo ir jiems taikomų muitinės procedūrų pokyčius Lietuvai įstojus į ES. Tyrimo uždaviniai: apibūdinti Bendrąją žemės ūkio politiką, atskleisti jos tikslus ir reguliavimo instrumentus; išnagrinėti žemės ūkio produktų importo ir eksporto... [to full text] / Problems of the topic: the Common Agricultural Policy has performed an extremely important role in development and extending integration processes in Europe. Upon joining the EU common market Lithuania opened up an opportunity to operate on a larger and more active market, to use the EU support instruments. However along with the increased opportunities Lithuanian agricultural sector had to accept the challenges of the EU common market: greater competition on the internal market, high quality standarts, trade and production restrictions. So far the aspects of customs processing of agricultural products are insufficiently agreed upon by the customs and the National Paying Agency. The customs of the EU member states have yet no single interpretation of some regulations, other provisions of legislative documents, which results in much misunderstanding when providing services to foreign companies. Due to a great number of complex European Union legislative documents, regulations, lawbooks governing customs activities, international trade operators face difficulties when trying to get a handle on procedures and practices when they arrange customs clearing for cargo. Topicality of the issue: since Lithuania has become an EU member state changes in agricultural products and food trade regime and legal regulation of import and export customs procedures and performance of their control have been introduced.

Plečiantis tarptautinei prekybai, vis daugiau prekių dalyvauja importo ir eksporto procedūrose, po kurių patenka į kitų valstybių rinkas, negu jos buvo pagamintos. Prekių kilmė ir jos įtaka apmokestinimui yra svarbi bei aktuali tema ne tik su muitų surinkimu susijusioms institucijoms, bet taip pat ir verslo subjektams. Prekių kilmė parodo ,,ekonominę” prekės pilietybę ir yra svarbi tuo, jog ji yra vienas iš trijų veiksnių, kuriais remiantis nustatomas skolos muitinei, t. y. mokėtinos muitų sumos, dydis. Šiame magistro darbe nagrinėjamos dviejų prekės kilmės rūšių – preferencinės ir nepreferencinės – taisyklės, kuriomis nustatoma, kokios šalies kilmę įgijo išgauti, apdoroti arba perdirbti produktai bei kokios lengvatos arba apribojimai jiems bus pritaikyti importo metu. Kadangi Lietuva yra Pasaulio prekybos organizacijos ir Europos Sąjungos narė, ji taiko šių tarptautinių organizacijų nustatytas kilmės taisykles, o nacionalinės teisės aktuose konkretina procedūrinius klausimus, pavyzdžiui, kilmės dokumentų išdavimo tvarkas. Nepreferencinė prekių kilmė yra svarbi taikant Bendrąjį muitų tarifą, netarifines priemones bei išduodant kilmės sertifikatus. Nors šios kilmės taisyklės remiasi vertinamaisiais kriterijais, aiškumo siekiama įvesti per teismų (daugiausiai – Europos Teisingumo Teismo) išaiškinimus bei harmonizuojant kilmės taisykles tarptautiniu mastu. Preferencinės kilmės prekėms yra taikomos lengvatos, jeigu tarp šalių sudarytas preferencinis susitarimas arba šalis, iš... [toliau žr. visą tekstą] / The influence of international trade has been increasing year to year and more goods are subject to import and export procedures. After these procedures, goods appear in different country’s market than they were produced. Origin of goods and its influence on taxation is of great importance not only to customs institutions, but also to trade. Origin of goods determines the “economical” citizenship of goods and is important because it is one of the three factors on which the size of payable customs duty relies. In this Master thesis two types of origin are discussed: non-preferential and preferential. The author presents a wide scope of rules concerning both types of origin, and the privileges or restrictions as an outcome. Because Lithuania is a member of the World Trade Organization and the European Union, there is no need to create national rules of origin, internationally accepted and harmonized rules are applied within the country. Only procedural aspects are found in national laws, for example, the issuance of proofs of origin. Non-preferential origin is important for applying the Common Customs Tariff, other than tariff measures and for preparation and issue of certificates of origin. Although non-preferential origin rules are based on constructive criterion, the need of certainty is reached by decisions of courts (mainly European Court of Justice) and by suitable level of international harmonization of these rules. The goods, which comply with preferential origin rules... [to full text]

The research object- the customs policy of the Republic of Lithuania. The research aim- to determine the changes in customs policy after Lithuania Joined EU. The objectives: 1) to research theoretical foundation of customs- to determine customs conception, functions, to estimate their significance and features of classification, to present the instrumentation of customs; 2) to do the analysis of Lithuania foreign trade and customs policy by joining the EU. 3) analize and evaluate the customs policy and overseas trade after Lithuania has become a EU member country. 4) anticipate the perspectives of customs policy implemented by Lithuania after joining the EU. Research methods- the analysis and synthesis of economical literature, logical abstraction, the methods of comparison, grouping and graphic modeling, interpretation and estimation of statistics. The scientific and economic literature, the regulation of the European community, also the law certificate of the Republic of Lithuania was explored in order to gain the main purpose. There were analyzed the reports of Foreign Office, the department of statistic, which is related to the government of the Republic of Lithuania next to the Board of exchequer. There were introduced the peculiarities of foreign customs and determined changes in trade treatment after joining the E.U.