SANTRAUKA Darbo autorė: Elena Džervienė Darbo vadovas: prof. dr. Arvydas Laurinavičius Vilnius, 2011 m. Pagrindinės sąvokos: KRAS geno mutacijos, TL-PGR. Tyrimo tikslas - įvertinti dažniausias KRAS geno mutacijas tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos metodu pacientams, sergantiems išplitusiu storosios žarnos vėžiu. Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti dažniausių KRAS geno mutacijų paplitimą ir įvairovę. 2. Įvertinti dažniausių KRAS geno mutacijų ryšį su paciento lytimi ir amžiumi, klinikine diagnoze. 3. Įvertinti įdiegtų KRAS geno mutacijų nustatymo testų patikimumą. Tyrimo populiacija. Pacientai, sergantys išplitusiu storosios žarnos vėžiu visoje Lietuvoje. Tyrimo metodai. Dažniausių KRAS geno mutacijų nustatymas TL-PGR metodu, KRAS geno mutacijų nustatymas PGR ir atvirkštinės hibridizacijos metodais. Statistinė analizė atlikta naudojant „Microsoft Office Excel 2003“ ir SPSS 13,0 for Windows versijos statistinę programą. Darbo rezultatai ir išvados. Ištyrus 24 pacientus, KRAS genas buvo mutavęs 9 (37,5 proc.) atvejais, nemutavęs - 15 (62,5 proc.) atvejų. Dažniau (po 3 kartus) pasikartojo dviejų tipų mutacijos: p.Gly12Asp ir p.Gly12Cys. P.Gly12Cys mutacija dažniau pasitaikė jaunesniojo (3 kartus), p.Gly12Asp - vyresniojo amžiaus pacientų grupėje (2 kartus). KRAS geno mutacija santykinai dažniau nustatyta moterims, nei vyrams. Mutacijų dažnis abiejose amžiaus grupėse buvo panašus (p<0,05). Pacientų, sergančių tiesiosios 13 (54 proc.) žarnos vėžiu, buvo šiek tiek daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY COMMONLY KRAS GENE MUTATION TESTING IN PATIENTS WITH METASTATIC COLORECTAL CANCER BY REAL TIME POLYMERASE CHAIN REACTION Master‘s degree final scientific research work Author of the Master‘s degree scientific research work: Elena Džervienė Head of the Master‘s degree scientific research work: prof. dr. Arvydas Laurinavičius Vilnius, 2011 Keywords: KRAS gene mutation, RT-PCR. The aim of the research work was to evaluate the commonly KRAS gene mutations in patients with metastatic colorectal cancer by real time polymerase chain reaction. The main goals of the work: 1. To evaluate incidence and diversity of commonly KRAS gene mutations. 2. To evaluate links among commonly KRAS gene mutations, patients sex, age and clinical diagnosis. 3. To evaluate the raliability of KRAS gene mutations tests. Survey methods. Commonly KRAS gene mutation testing by RT-PCR and reverse hybridization methodes. Statistical analysis made using MS Office Excel 2003 and SPSS 13.0 for Windows version statistical program. Results and conclusions. After survey, in 9 of 24 cases, KRAS gene were mutated, in 15 cases – wild type. Two types of mutation repeated more recently (3 times): p.Gly12Asp and p.Gly12Cys. More often (3 times) p.Gly12Cys mutation were found in younger patients group; p.Gly12Asp mutation (2 times) - in older ones. KRAS gene mutation relatively more often were set in womens, than in mens group. KRAS gene mutation rate were similar in both age groups (p<0,05). There were more... [to full text]

The dissertation explores the peculiarities of changes of functional mutation phenomenon. The subject of research covers mutations and transformations in the functional structure of downtown areas of Vilnius, Kaunas and Klaipeda in the period of different social orders (1960 2009) and technological inventions. Urban functions are an important element in the urban structure reflecting problems of the structure and factors influencing them. The detailed research based on the case study of Vilnius city reveals the issue of complexity and multiplicity of functions. The main objective of the dissertation is to evaluate the peculiarities of mutations and transformations formed in the functional structure of the downtown parts of Lithuanian cities (Vilnius, Kaunas and Klaipėda) and their determining factors. The dissertation also aims at disclosing the regularities of urban functional structure, mutations and transformations. The dissertation consists of an introduction, three chapters, conclusions, lists of bibliography and the author’s publications on the dissertation subject, as well as addenda. The introductory chapter introduces and discusses the research issue and relevance of the work, describes the research subject, formulates the purpose and tasks of the work, defines the research methodology, scientific novelty of the work and theses to be defended. By the end of the introduction, three author’s articles on the dissertation subject that have earlier been published in peer... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami funkcinių mutacijų reiškinio kaitos ypatumai. Pagrindinis tyrimo objektas – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų centrinių dalių funkcinės struktūros mutacijos ir kaita skirtingų visuomeninių santvarkų bei technologinių atradimų laikotarpiu 1960–2009 m. Urbanistinės funkcijos yra svarbus urbanistinės struktūros elementas, atspindintis urbanistinės struktūros problemas ir jas veikiančius veiksnius. Detalus tyrimas Vilniaus miesto pavyzdžiu atskleidžia funkcijų kompleksiškumo ir daugiafunkciškumo problemą. Pagrindinis disertacijos tikslas – įvertinti susidariusių funkcinės struktūros mutacijų ir transformacijų centrinėse Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) dalyse ypatumus ir jas lemiančius veiksnius. Disertacijoje taip pat siekiama atskleisti miesto funkcijų struktūros, mutacijų ir transformacijų dėsningumus. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai bei priedai. Įvadiniame skyriuje pristatoma ir aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas ir ginamieji teiginiai. Įvado pabaigoje pristatomos autorės paskelbtos publikacijos disertacijos tema recenzuojamuose leidiniuose, skaityti pranešimai konferencijose ir disertacijos struktūra. Pirmasis skyrius skirtas literatūros apžvalgai. Jame nagrinėjama urbanistinių mutacijų samprata. Šiame skyriuje... [toliau žr. visą tekstą]

In general population 1 of 72 women develop ovarian cancer and to 1 of 95 women this disease is lethal. A great number of clinical trials have shown that the course of the disease is not dependent only on the classical prognostic indicators such as histological tumor type, tumor differentiation, stage of the disease or treatment modalities. More than two decades ago the first publications on heredity factors indicated similarity among the patients diagnosed ovarian malignancies and their first degree relatives. The first genetic autosomal dominant inheritance was determined in the high-risk cancer tumor suppressor BRCA1/2 genes. In spite of the abundant number of trials studying the BRCA1/2 genes role in breast and ovarian carcinogenesis still it is not sufficiently clear the influence of these genes for the disease prognosis. The aim of our conducted trial was to determine the BRCA1/2 genes prognostic significance for progression-free and overall survival in the event of advanced ovarian cancer. In case of advanced ovarian cancer the BRCA1/2 mutation frequency was 51,4 %. Among all determined BRCA1/2 gene mutations BRCA1 4035delA or founder mutation was most frequent. It amounted to 63.6%. Non-optimal cytoreduction (p<0,0001 ) , patients’ older age (p=0,005) and absence of BRCA1/2 mutations (p=0,049) are closely connected with a shorter PFS and OS. Only non-optimal cytoreduction was related to a shorter OS (p=0,010). / Bendrojoje populiacijoje 1 iš 72 moterų suserga kiaušidžių vėžiu ir 1 iš 95 moterų miršta nuo šios ligos. Tyrimų duomenys rodo, kad ligos eiga nėra priklausoma vien tik nuo klasikinių prognozinių rodiklių, tokių kaip histologinis naviko tipas, naviko diferenciacija, ligos stadija, taikytas gydymas.Prognozinių veiksnių paieška krypstą link genetinių veiksnių galinčių įtakoti ligos eigą. Literatūros duomenys apie klinikinę BRCA1/2 genų reikšmę yra kontroversiški – nuo visiškai bereikšmio iki ženkliai teigiamo poveikio ligos eigai prognoziniu požiūriu.. Mūsų tyrėjų grupės atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti BRCA1/2 genų mutacijų dažnį ir jų įvairovę tarp pacienčių, sergančių išplitusiu kiaušidžių vėžiu, ir įvertinti šių mutacijų įtaką berecidyviam ir bendrajam išgyvenamumui. Mes nustatėme , kad tarp pacienčių sergančių išplitusių epiteliniu kiaušidžių vėžiu buvo net 51,4 proc. BRCA 1/2 mutacijų genuose turinčių pacienčių. 98,2 proc. šių pacienčių sirgo serozine papiline adenokarcinoma. Šios histologinės formos kiaušidžių vėžio buvo ženkliai daugiau mutuotų BRCA1/2 genų pacienčių grupėje nei tarp pacienčių be mutacijų (p-0,029). Tyrimo metu nustatėme dažniausiai sutinkamą arba bendro protėvio BRCA 1 4035 delA mutaciją bei taip kad statistiškai reikšmingos įtakos sergančiųjų išplitusiu kiaušidžių vėžiu berecidyviam išgyvenamumui turi pacienčių amžius (p=0,005), BRCA1/2 genų mutacijos(p=0,049) bei operacijos apimtis (p<0,0001), o bendrajam išgyvenamumui – tik operacijos... [toliau žr. visą tekstą]

Bendrojoje populiacijoje 1 iš 72 moterų suserga kiaušidžių vėžiu ir 1 iš 95 moterų miršta nuo šios ligos. Tyrimų duomenys rodo, kad ligos eiga nėra priklausoma vien tik nuo klasikinių prognozinių rodiklių, tokių kaip histologinis naviko tipas, naviko diferenciacija, ligos stadija, taikytas gydymas.Prognozinių veiksnių paieška krypstą link genetinių veiksnių galinčių įtakoti ligos eigą. Literatūros duomenys apie klinikinę BRCA1/2 genų reikšmę yra kontroversiški – nuo visiškai bereikšmio iki ženkliai teigiamo poveikio ligos eigai prognoziniu požiūriu.. Mūsų tyrėjų grupės atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti BRCA1/2 genų mutacijų dažnį ir jų įvairovę tarp pacienčių, sergančių išplitusiu kiaušidžių vėžiu, ir įvertinti šių mutacijų įtaką berecidyviam ir bendrajam išgyvenamumui. Mes nustatėme , kad tarp pacienčių sergančių išplitusių epiteliniu kiaušidžių vėžiu buvo net 51,4 proc. BRCA 1/2 mutacijų genuose turinčių pacienčių. 98,2 proc. šių pacienčių sirgo serozine papiline adenokarcinoma. Šios histologinės formos kiaušidžių vėžio buvo ženkliai daugiau mutuotų BRCA1/2 genų pacienčių grupėje nei tarp pacienčių be mutacijų (p-0,029). Tyrimo metu nustatėme dažniausiai sutinkamą arba bendro protėvio BRCA 1 4035 delA mutaciją bei taip kad statistiškai reikšmingos įtakos sergančiųjų išplitusiu kiaušidžių vėžiu berecidyviam išgyvenamumui turi pacienčių amžius (p=0,005), BRCA1/2 genų mutacijos(p=0,049) bei operacijos apimtis (p<0,0001), o bendrajam išgyvenamumui – tik operacijos... [toliau žr. visą tekstą] / In general population 1 of 72 women develop ovarian cancer and to 1 of 95 women this disease is lethal. A great number of clinical trials have shown that the course of the disease is not dependent only on the classical prognostic indicators such as histological tumor type, tumor differentiation, stage of the disease or treatment modalities. More than two decades ago the first publications on heredity factors indicated similarity among the patients diagnosed ovarian malignancies and their first degree relatives. The first genetic autosomal dominant inheritance was determined in the high-risk cancer tumor suppressor BRCA1/2 genes. In spite of the abundant number of trials studying the BRCA1/2 genes role in breast and ovarian carcinogenesis still it is not sufficiently clear the influence of these genes for the disease prognosis. The aim of our conducted trial was to determine the BRCA1/2 genes prognostic significance for progression-free and overall survival in the event of advanced ovarian cancer. In case of advanced ovarian cancer the BRCA1/2 mutation frequency was 51,4 %. Among all determined BRCA1/2 gene mutations BRCA1 4035delA or founder mutation was most frequent. It amounted to 63.6%. Non-optimal cytoreduction (p<0,0001 ) , patients’ older age (p=0,005) and absence of BRCA1/2 mutations (p=0,049) are closely connected with a shorter PFS and OS. Only non-optimal cytoreduction was related to a shorter OS (p=0,010).