In general population 1 of 72 women develop ovarian cancer and to 1 of 95 women this disease is lethal. A great number of clinical trials have shown that the course of the disease is not dependent only on the classical prognostic indicators such as histological tumor type, tumor differentiation, stage of the disease or treatment modalities. More than two decades ago the first publications on heredity factors indicated similarity among the patients diagnosed ovarian malignancies and their first degree relatives. The first genetic autosomal dominant inheritance was determined in the high-risk cancer tumor suppressor BRCA1/2 genes. In spite of the abundant number of trials studying the BRCA1/2 genes role in breast and ovarian carcinogenesis still it is not sufficiently clear the influence of these genes for the disease prognosis. The aim of our conducted trial was to determine the BRCA1/2 genes prognostic significance for progression-free and overall survival in the event of advanced ovarian cancer. In case of advanced ovarian cancer the BRCA1/2 mutation frequency was 51,4 %. Among all determined BRCA1/2 gene mutations BRCA1 4035delA or founder mutation was most frequent. It amounted to 63.6%. Non-optimal cytoreduction (p<0,0001 ) , patients’ older age (p=0,005) and absence of BRCA1/2 mutations (p=0,049) are closely connected with a shorter PFS and OS. Only non-optimal cytoreduction was related to a shorter OS (p=0,010). / Bendrojoje populiacijoje 1 iš 72 moterų suserga kiaušidžių vėžiu ir 1 iš 95 moterų miršta nuo šios ligos. Tyrimų duomenys rodo, kad ligos eiga nėra priklausoma vien tik nuo klasikinių prognozinių rodiklių, tokių kaip histologinis naviko tipas, naviko diferenciacija, ligos stadija, taikytas gydymas.Prognozinių veiksnių paieška krypstą link genetinių veiksnių galinčių įtakoti ligos eigą. Literatūros duomenys apie klinikinę BRCA1/2 genų reikšmę yra kontroversiški – nuo visiškai bereikšmio iki ženkliai teigiamo poveikio ligos eigai prognoziniu požiūriu.. Mūsų tyrėjų grupės atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti BRCA1/2 genų mutacijų dažnį ir jų įvairovę tarp pacienčių, sergančių išplitusiu kiaušidžių vėžiu, ir įvertinti šių mutacijų įtaką berecidyviam ir bendrajam išgyvenamumui. Mes nustatėme , kad tarp pacienčių sergančių išplitusių epiteliniu kiaušidžių vėžiu buvo net 51,4 proc. BRCA 1/2 mutacijų genuose turinčių pacienčių. 98,2 proc. šių pacienčių sirgo serozine papiline adenokarcinoma. Šios histologinės formos kiaušidžių vėžio buvo ženkliai daugiau mutuotų BRCA1/2 genų pacienčių grupėje nei tarp pacienčių be mutacijų (p-0,029). Tyrimo metu nustatėme dažniausiai sutinkamą arba bendro protėvio BRCA 1 4035 delA mutaciją bei taip kad statistiškai reikšmingos įtakos sergančiųjų išplitusiu kiaušidžių vėžiu berecidyviam išgyvenamumui turi pacienčių amžius (p=0,005), BRCA1/2 genų mutacijos(p=0,049) bei operacijos apimtis (p<0,0001), o bendrajam išgyvenamumui – tik operacijos... [toliau žr. visą tekstą]

Bendrojoje populiacijoje 1 iš 72 moterų suserga kiaušidžių vėžiu ir 1 iš 95 moterų miršta nuo šios ligos. Tyrimų duomenys rodo, kad ligos eiga nėra priklausoma vien tik nuo klasikinių prognozinių rodiklių, tokių kaip histologinis naviko tipas, naviko diferenciacija, ligos stadija, taikytas gydymas.Prognozinių veiksnių paieška krypstą link genetinių veiksnių galinčių įtakoti ligos eigą. Literatūros duomenys apie klinikinę BRCA1/2 genų reikšmę yra kontroversiški – nuo visiškai bereikšmio iki ženkliai teigiamo poveikio ligos eigai prognoziniu požiūriu.. Mūsų tyrėjų grupės atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti BRCA1/2 genų mutacijų dažnį ir jų įvairovę tarp pacienčių, sergančių išplitusiu kiaušidžių vėžiu, ir įvertinti šių mutacijų įtaką berecidyviam ir bendrajam išgyvenamumui. Mes nustatėme , kad tarp pacienčių sergančių išplitusių epiteliniu kiaušidžių vėžiu buvo net 51,4 proc. BRCA 1/2 mutacijų genuose turinčių pacienčių. 98,2 proc. šių pacienčių sirgo serozine papiline adenokarcinoma. Šios histologinės formos kiaušidžių vėžio buvo ženkliai daugiau mutuotų BRCA1/2 genų pacienčių grupėje nei tarp pacienčių be mutacijų (p-0,029). Tyrimo metu nustatėme dažniausiai sutinkamą arba bendro protėvio BRCA 1 4035 delA mutaciją bei taip kad statistiškai reikšmingos įtakos sergančiųjų išplitusiu kiaušidžių vėžiu berecidyviam išgyvenamumui turi pacienčių amžius (p=0,005), BRCA1/2 genų mutacijos(p=0,049) bei operacijos apimtis (p<0,0001), o bendrajam išgyvenamumui – tik operacijos... [toliau žr. visą tekstą] / In general population 1 of 72 women develop ovarian cancer and to 1 of 95 women this disease is lethal. A great number of clinical trials have shown that the course of the disease is not dependent only on the classical prognostic indicators such as histological tumor type, tumor differentiation, stage of the disease or treatment modalities. More than two decades ago the first publications on heredity factors indicated similarity among the patients diagnosed ovarian malignancies and their first degree relatives. The first genetic autosomal dominant inheritance was determined in the high-risk cancer tumor suppressor BRCA1/2 genes. In spite of the abundant number of trials studying the BRCA1/2 genes role in breast and ovarian carcinogenesis still it is not sufficiently clear the influence of these genes for the disease prognosis. The aim of our conducted trial was to determine the BRCA1/2 genes prognostic significance for progression-free and overall survival in the event of advanced ovarian cancer. In case of advanced ovarian cancer the BRCA1/2 mutation frequency was 51,4 %. Among all determined BRCA1/2 gene mutations BRCA1 4035delA or founder mutation was most frequent. It amounted to 63.6%. Non-optimal cytoreduction (p<0,0001 ) , patients’ older age (p=0,005) and absence of BRCA1/2 mutations (p=0,049) are closely connected with a shorter PFS and OS. Only non-optimal cytoreduction was related to a shorter OS (p=0,010).

Bakgrund: Bröstcancer är den vanligaste cancerdiagnosen och mutation av BRCA 1/2-gener ökar bröstcancerrisken. Drabbade kvinnor får information kring behandlingsstrategier vilka diskuteras med eventuella närstående samt vårdpersonal och grundlägger val av behandling. Kvinnors upplevelser av profylaktisk mastektomi påverkas av flera aspekter, och påvisar därmed vikten av sjuksköterskans kompetens inom omvårdnad. Syfte: Att sammanställa och syntetisera kvalitativ forskning som utforskat vad som påverkar kvinnors beslutsfattande vid profylaktisk mastektomi vid risk för bröstcancer eller vid befintlig ensidig bröstcancer. Metod: En litteraturöversikt med kvalitativ ansats utifrån 13 originalartiklar vilka analyserades med tematisk innehållsanalys. Resultat: Tre teman identifierades; ”Existentiella val”, ”Informationens betydelse” samt ”Kroppslig påverkan”. Temat ”Existentiella val” gav två subteman, ”Mastektomi som oroslindrande” samt ”Minska risk för (åter)insjuknande”. Ur temat ”Informationens betydelse” identifierades två subteman, ”Informationsbehov” samt ”Omgivningens erfarenheter/åsikter” och temat ”Kroppslig påverkan” resulterade i subtemana ”Synen på kropp och kvinnlighet” och ”Amning”.  Slutsats: Litteraturstudien påvisar kvinnors beslutsfattande avseende profylaktisk mastektomi såsom rädslor, otillräckligt anpassad information samt kroppsliga aspekter. Resultatet påvisar ett behov av vidare forskning avseende dessa kvinnors upplevelser för att ge en djupare förståelse och ökad kompetens inom vården för att möjliggöra en personcentrerad och holistisk vård. / Background: Breast cancer is the most common cancer diagnosis, and BRCA 1/2 gene mutations increases breast cancer risk. Affected women receive information about treatment strategies, which are discussed with relatives and healthcare professionals and lay the foundation for treatment choices. Women´s experiences of prophylactic mastectomy are affected by many aspects, highlighting the importance of nursing competence.  Aim: To synthesize qualitative research exploring aspects affecting women´s decision-making regarding prophylactic mastectomy in case of increased breast cancer risk or existing unilateral breast cancer.    Method: A literature review with a qualitative approach based on 13 original articles, analyzed using thematic content analysis.   Result: Three themes were identified; “Existential choices”, “The importance of information” and “Physical impact”. “Existential choices” resulted in the subthemes, “Mastectomy as anxiety reliever” and “Reducing the risk of (re)occurrence”. “The importance of information” presented the subthemes “Informational needs” and “The experiences/opinions of others”. “Physical impact” offered subthemes “View of body and femininity” and “Breastfeeding”.   Conclusion: Aspects influencing women's decision-making regarding prophylactic mastectomy were revealed, e.g. fears, information and physical aspects. The results indicate a need for further research to deepen understanding and enhance healthcare competence for person-centered and holistic care.