Reglamentu Nr. 1/2003 buvo siekiama sukurti Europos bendradarbiavimo tinklą (EBT), kuris užtikrintų efektyvesnį ES konkurencijos teisės laikymosi mechanizmą. Šio tinklo narės yra nacionalinės konkurencijos institucijos ir Komisija, kurios aktyviai bendradarbiauja horizontaliame ir vertikaliame lygmenyse. EBT galima būtų apibūdinti kaip forumą, kuriame nacionalinės konkurencijos institucijos pasiskirsto nagrinėti konkurencijos teisės pažeidimų bylas. Magistrinis darbas atskleidžia EBT funkcionavimo esmę, įvardindamas pagrindines problemas, su kuriomis susiduria šio tinklo narės – nacionalinės konkurencijos institucijos – iš vienos pusės bei kiti netiesioginiai šio tinklo dalyviai – ūkio subjektai. Vertinant ES teisminių institutų bei nacionalinių neteisminių institucijų praktiką, ieškoma galimų atsakymų į iškilusias problemas. Pirmoji problema sietina su reglamento Nr. 1/2003 12 str., kuris numato galimybę EBT keistis konfidencialia informacija. Magistriniame darbe prieinama išvados, jog ES nėra harmonizuoto konfidencialios informacijos apsaugos mechanizmo, o nacionalinių teisės normų suteikiama apsauga ne visose valstybėse narėse yra vienodos apimties. Antroji problema sietina su paraleline kompetencija ir ne bis in idem principu. Tyrimas pateikia analizę, kokiais atvejais gali būti pažeistas ne bis in idem principas. Taip pat akcentuojama, jog ES teisminių institucijų jurisprudencijos stoka apsunkina principo vertinimo galimybes. Trečioji problema - atleidimo nuo atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the regulation 1/2003 was to create European competition Network (ECN) which could ensure proper enforcement of the EU competition law. Members of this network are national competition authorities and Commission which cooperate in vertical and horizontal dimensions. The base for cooperation in the ECN is articles 11 and 12 of the regulation 1/2003. Articles state that members of the ECN can cooperate in exchanging information and evidence in the network for the purpose of the application the EU competition rules. ECN also plays a role as a forum for the case allocation and ensures that case is dealt by the well-placed competition authority which can bring the entire infringement to an end. Master thesis discusses the main issues of cooperation in ECN and focuses on essential problems faced by competition authorities and undertaking. Paper also proposes possible solutions based on EU case-law and consideration of the competent EU competition law experts. First concern can be raised in the light of the application regulation 1/2003 which gives a wide power of discretion for the exchange of information in the ECN. This information can contain confidential elements therefore undertaking has to be protected from the disclosure this information. The lack of harmonization does not ensure such protection. Secondly, parallel competences of the competition authorities in the application EU competition rules can affect the right of undertakings to ne bis in idem... [to full text]

Šiame darbe paslaugų direktyvos (PD) kontekste yra analizuojamas paslaugų rinkos integracijos Europos Sąjungoje procesas. Metodologines gaires šiam tyrimui suteikia viena pastarojo meto Europos integracijos teorijų – liberalus tarpvyriausybiškumas. Ši teorija išsamiausiai yra išplėtota jos kūrėju laikomo Andrew Moravcsiko knygoje "The Choice for Europe." Todėl ši knyga yra pagrindinis darbo teorinio pagrindo šaltinis. Išplėtojus ir pritaikius nagrinėjamai problemai A. Moravcsiko idėjas, darbe buvo išsikelta hipotezė, kad ES paslaugų rinkos integracija priklauso nuo nacionalinių valstybių preferencijų, kurias formuoja vidaus ekonominiai interesai ir valstybių derybinių galių. Remiantis A. Moravcsiko teorine prielaida, kad tik svarbiausios valstybės turi įtaką ES, buvo analizuojamos trys didžiosios valstybės – Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija. Detaliau išskaidžius pagrindinę hipotezę buvo nusistatytos kelios darbo tezės: PD galutinį turinį ir Britanijos nuolaidas sąlygojo tai, kad paslaugų sektoriaus liberalizavimas šiai valstybei galėjo atnešti daugiausiai naudos, todėl ji turėjo mažiausiai derybinės galios lyginant su Prancūzija bei Vokietija; Britanija už padarytas nuolaidas išlošė kitose jai svarbiose derybose; Komisija be iniciatyvos teisės šiame procese nevaidino svarbaus vaidmens ir išliko tik stebėtoja. A. Moravcsiko teigimu, būtent ekonominiai, o ne geopolitiniai interesai atlieka svarbiausią vaidmenį priimant sprendimus. Taigi pagrindiniai nepriklausomi... [toliau žr. visą tekstą] / This paper analyzes the process of the services market integration in the context of Services Directive and the national preferences of member states towards this document in particular and towards the process of services liberalization in general. The methodological guidelines for the research are provided by one of the contemporary theories of EU integration – liberal intergovernmentalism, as developed by Andrew Moravcsik in his prominent book The Choice for Europe. The main argument of this author is that “European integration can be best explained as a series of rational choices made by national leaders.”(A. Moravcsik: 18) What follows as the main hypothetical proposition is that the integration of services market in the European Union rests upon national preferences of member states, which are shaped by domestic economic interests groups and upon relative bargaining powers of these member states. According to A. Moravcsik’s argumentation, it is assumed in this paper that it suffice to analyze three major member states – Germany, France and United Kingdom (UK). The analysis of this paper proved the relative interdependence between gains and bargaining power. It was showed, that UK has more competitive services providers, especially those providing professional services, then France and Germany. It is the reason why the service market opening could bring more benefits to British providers. This situation led UK to have less persuading arguments and made them make... [to full text]

Darbo objektas – daugiafunkcės paskirties sporto arenų ir stadionų plėtra Lietuvoje. Pagrindinė tyrimo problema. Šiuo metu Lietuvoje yra akivaizdus modernių, visus tarptautinius reikalavimus atitinkančių arenų ir stadionų trūkumas. Lietuva yra įsipareigojusi surengti 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatą, tačiau kol kas turi tik vieną visus reikalavimus atitinkančią “Siemens“ areną. Šiaulių ir Panevėžio arenos dar tik statomos, o Kauno ir Klaipėdos arenos dar net nepradėtos statyti. Tad sporto arenų plėtra tampa viena iš svarbiausių ne tik sporto, bet ir apskritai valstybės politikos prioritetinių sričių. Lietuva tai pat yra vienintelė ES šalis, neturinti modernaus visus tarptautinius reikalavimus atitinkančio Nacionalinio stadiono. Darbo tikslas – nustatyti ir išanalizuoti pagrindinius veiksnius, stabdančius daugiafunkcių sporto arenų ir stadionų plėtrą Lietuvoje. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1. Apžvelgti sporto bazių plėtros ypatumus Lietuvoje. 2. Aptarti bendrą situaciją futbolo infrastruktūros srityje. 3. Išanalizuoti priežastis, kodėl Lietuva iki šiol neturi Nacionalinio stadiono, ir aptarti, kokios yra šio projekto perspektyvos ateityje. 4. Nustatyti ir išanalizuoti veiksnius, lemiančius lėtą daugiafunkcių sporto arenų plėtrą Lietuvoje, pagrindinį dėmesį skiriant Klaipėdos ir Kauno arenų atvejams. 5. Išanalizuoti Vilniaus „Siemens“ arenos projektą, darant prielaidą, kad tai yra sėkmingas nagrinėjamos politikos įgyvendinimo atvejis. Pagrindinis tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian development policy of sport centres: the cases of basketball and football The object of the thesis – the development of multifunctional sports' arenas and stadiums in Lithuania The main problem of the research. Lithuania obviously lacks modern arenas and stadiums which are built according to international standards. Lithuania made a commitment to host European Basketball Championship in 2011 but there is only “Siemens” arena that now fullfills all the international standards. Arenas in Šiauliai and Panevėžys are currently being built and arenas in Klaipėda and Kaunas aren't even started to be built. That is why the development of sports' arenas becomes not only a matter of sports' policy but a priority of the policy of the state. Lithuania is also the only EU country which does not have a National stadium that fullfills all the international standards. The goal of the thesis – to name and analyze the main factors that prevent the development of multifunctional arenas and stadiums in Lithuania. The following steps to reach the goal: 1. To examine the characteristics of sports' bases in Lithuania. 2. To discuss an overall situation in football's infrastructure. 3. To analyze the reasons why Lithuania still does not have a National stadium and discuss the prospects of this project. 4. To name and analyze the factors which influence slow development of multifunctional sports' arenas, highlighting the cases of arenas in Kaunas and Klaipėda. 5. To analyze the project of... [to full text]