Tyrimo tikslas. Išanalizuoti Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikius. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų svarbiausius poreikius. 2. Išanalizuoti Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikių tenkinimą. 3. Nustatyti personalo vaidmenį tenkinant Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų poreikius. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo vykdomas 2010 balandžio – liepos mėnesiais LSMUL Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje. Tyrime dalyvavo 455 respondentai (iš jų 365 NLS ir 90 NITS). Tyrimo metu informacijai rinkti buvo naudojamas Gudrun Kristijandottir „Tėvų poreikių vaikų intensyviosios terapijos skyriuje“ vertinimo įrankis. Statistinei duomenų analizei naudota SPSS 17.0 kompiuterinė programa. Atlikta aprašomoji statistika, vertinta požymių priklausomybė, lyginti neparametrinių kintamųjų vidurkiai bei proporcijų lygybė, ryšio stiprumas. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai reikšmingumo lygmuo p≤0,05. Išvados. 1. Analizuojant Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvų pasitikėjimo, užtikrintumo, informacinių, skatinimo, tėvų fizinių poreikių, mokymo, tėvų visų poreikių, paramos, kuri užtikrintų tėvų gerovę, paramos, susijusios su kitais šeimos nariais, finansinės konsultacijos poreikių svarbos vertinimus statistiškai reikšmingų skirtumų tarp poreikių poskalių vertinimų nustatyta nebuvo, todėl iškelta hipotezė, kad Neonatologijos klinikoje gydomų naujagimių tėvams svarbiausi yra... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study. To analyze the needs of parents of hospitalized newborns in the Neonatal Clinic. Objectives: 1. To establish the most important needs of parents of hospitalized newborns in the Neonatal Clinic. 2. To analyze the meeting of needs of parents of hospitalized newborns in the Neonatal Clinic. 3. To identify the role of personnel in meeting the needs of parents of hospitalized newborns in the Neonatal Clinic. Methodology. The study was conducted in April – July of 2010 at the Neonatal Clinic of Lithuanian University of Health Sciences Hospital (LSMUL). This study included 455 parents (365 at Newborns Care Unit (NCU) and 90 at Neonatal Intensive Care Unit (NICU)). Data was collected using „NPQ – Needs of Parents Questionnaire“ developed by Gudrun Kristijandottir. Statistical data analysis was performed using SPSS 17.0 software program. Performed descriptive statistics, evaluated the signs of addiction, compared means nonparametric variables’ and equality of proportions, the connection strength. The differences were statistically significant at the significance level of p ≤ 0.05. Conclusions. 1. Analyzing importance of parental needs in Neonatal Clinic: trust, assurance, information, encouragement, guidance, support ensuring welfare of parents, support related to other family members, financial consultation, physical and other parental needs statistically significant differences were not found. Therefore, hypothesis, that informational needs are the most... [to full text]

Environmental factors more often is thought to have influence in determining children’s health and development. Prevalence of allergic diseases over the last decades is increasing, especially in Western Europe. Despite lots of performed surveys it is still unclear why the prevalence of food allergy is mounting. Incidence of food allergy is age dependent and usually manifest as one of the first forms of allergy. It is considered as the first step of „atopic march“. To accurately assess the occurrence of possible risk factors for a disease that can start already in infancy and may resolve by school age, a prospective birth cohort with regular follow-up of participating children and families provides the best possible study design. EuroPrevall birth cohort study, in which participated Vilnius University, was the first in the world investigation specially created just for evaluation of food allergy. During in this dissertation presented project for the first time real prevalence of food hypersensitivity and allergy in infants and small children in Lithuania have been determined, the most common food allergens were assessed and changes in prevalence of sensitization to them during first 30 months of life were analysed, also the role of possible determinants for the development of food allergies, such as genetic background, maternal diet during pregnancy and breastfeeding, way of birth, infections, medicines, psycho-social and environmental factors, were examined and different... [to full text] / Svarbus vaidmuo, nulemiantis vaikų sveikatą ir vystymąsi, vis dažniau priskiriamas vaiką supančiai aplinkai. Sergamumas alerginėmis ligomis sparčiai didėja, o pastaraisiais dešimtmečiais jis itin išaugo, ypač Vakarų Europoje. Nepaisant daugelio atliktų tyrimų, vis dar lieka neaišku, kodėl alerginių ligų paplitimas nuolat didėja. Alergijos maistui paplitimas įvairiose amžiaus grupėse skiriasi ir yra viena iš anksčiausiai pasireiškiančių alergijos formų. Manoma, kad ji gali būti pirmasis „atopinio maršo“ žingsnis. Norint tiksliai įvertinti galimų rizikos veiksnių įtaką ligos atsiradimui, kuri gali prasidėti jau kūdikystėje ir išnykti iki mokyklinio amžiaus, tinkamiausias tyrimo metodas yra prospektyvinis naujagimių kohortos tyrimas su reguliaria į tyrimą įtrauktų vaikų ir jų šeimų stebėsena. EuroPrevall naujagimių kohorta - tai pirmasis pasaulyje tyrimas, kuriame dalyvavo ir Vilniaus Universitetas, specialiai suformuotas tik alergijos maistui ištyrimui. Šio disertacijoje pateikiamo tyrimo metu Lietuvoje pirmąkart ištirtas padidėjusio jautrumo maistui ir alergijos maistui paplitimas tarp mažų vaikų ir nustatyti dažniausiai alergiją sukeliantys maisto produktai ir sensibilizacijos maisto alergenams kaita pirmaisiais 30 gyvenimo mėnesiais, taip pat išanalizuoti tėvų ir kūdikių rizikos veiksniai, tokie kaip genetinis pagrindas, mamos mityba nėštumo metu ir žindant, gimdymo būdas, infekcijos, vartoti medikamentai, psicho-socialiniai ir aplinkos faktoriai, įtakojantys alergijos... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo tikslas – ištirti neišnešiotų naujagimių tėvų poreikius naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Uždaviniai: 1.Nustatyti tėvų poreikius, remiantis tėvų ir slaugytojų požiūriu. 2.Palyginti tėvų poreikius atskirose poreikių grupėse, remiantis tėvų ir slaugytojų požiūriu. 3.Palyginti tėvų poreikius atskirose poreikių grupėse, remiantis mamų ir tėčių požiūriu. 4. Nustatyti ryšius tarp neišnešiotų naujagimių tėvų poreikių ir jų socialinių bei demografinių charakteristikų. 5.Atskleisti mamų, gulinčių ligoninėje kartu su savo neišnešiotais naujagimiais, poreikius ir lūkesčius. Hipotezės 1.Tėvų požiūriu, neišnešiotų naujagimių tėvams naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje svarbiausi yra informacijos poreikiai. 2.Neišnešiotų naujagimių tėvai naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje ir slaugytojai, dirbantys šiame skyriuje, skirtingai vertina visas penkias tėvų poreikių grupes. Kokybinio tyrimo klausimas - Kokie yra mamų, gulinčių ligoninėje kartu su savo neišnešiotais naujagimiais, poreikiai ir lūkesčiai? / The aim of the study was to analyze the needs of parents who have premature newborns in the Neonatal Intensive Care Unit. Objectives of the study: 1.To identify the needs of parents perceived by parents themselves and by nurses. 2.To compare the parents’ and nurses’ perceptions of parental needs in all needs subscales. 3.To compare the mothers’ and fathers’ perceptions of parental needs in all needs subscales. 4.To determine the relation between parental needs and their socio-demographic characteristics. 5.To reveal the needs and expectations of mothers while being hospitalized with their premature newborns. Hypotheses 1.Parents who have premature newborns in a Neonatal Intensive Care Unit identify informational needs as the most important subscale of needs. 2.The perceptions of parental needs by parents who have premature newborns in a Neonatal Intensive Care Unit and by nurses who work in this unit are different in all subscales of needs. Qualitative research question - What are the needs and expectations as expressed by mothers while being hospitalized with their premature newborns?

Tyrimo tikslas – nustatyti nėščių moterų B grupės β hemolizinio streptokoko (BGS) ir Escherichia coli (E.coli) nešiojimo bei naujagimių kolonizacijos dažnumą ir įvertinti šių mikroorganizmų įtaką naujagimių ankstyvai infekcijai atsirasti. Metodika. Perspektyvinis momentinis stebėjimo tyrimas vykdytas Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikose. Moterims du atskiri pasėliai iš makšties apatinio trečdalio ir išangės buvo paimti 35-37 nėštumo savaitę arba gimdymo metu, o naujagimiams - iš ausies išorinės landos bei nosiaryklės per 5 – 15 min. po gimimo. Išskirtų BGS serotipavimas atliktas naudojant 9 specifinius antiserumus, o jautrumas antibiotikams nustatytas diskų difuzijos metodu pagal klinikinių laboratorijų standartus nustatančio komiteto (NCCLS) rekomendacijas. Rezultatai. Šimtas keturiasdešimt aštuonioms moterims iš 970 (15,3 proc.) buvo nustatytas BGS nešiojimas, o 193 moterims (19,9 proc.) - E.coli nešiojimas. Naujagimių BGS ir E.coli kolonizacijos dažnumas buvo 6,4 proc. ir 14,4 proc., o vertikalaus pernešimo – atitinkamai 28,4 ir 24,4 procentai. Moterims ir naujagimiams dažniausiai identifikuotas III ir Ia serotipo BGS. Bendras naujagimių įgimtos infekcijos dažnumas buvo 37,5 atvejai iš 1000 naujagimių, o BGS sukeltos infekcijos dažnumas - 3,6 atvejai iš 1000 naujagimių. Nebuvo nė vieno E.coli sukeltos ankstyvos naujagimių infekcijos atvejo. Klinikinis sepsis diagnozuotas 5 kartus dažniau nei mikrobiologiniais tyrimais... [toliau žr. visą tekstą] / Objective - to examine the prevalence of maternal and neonatal colonization of group B streptococcus (GBS) and Escherichia coli (E.coli) in our area, and to evaluate the colonization impact on early onset neonatal infections as a whole. Methods. A prospective cross-sectional study carried out at the Department of Obstetrics and Gynaecology and the Department of Neonatology of Kaunas University Hospital. Samples were collected from the lower vagina and the anorectum of pregnant women at 35-37 weeks of gestation or at delivery and the ear canal as well as throat of the neonates within 5 – 15 min of their lives. The distribution of serotypes of the GBS identified was determined using specific antisera and antimicrobial susceptibility was investigated by disc-diffusion method as described by National Committee for Clinical Laboratory Standards (NCCLS). Results. GBS carriage was detected in 148 (15.3%) of 970 women screened whereas E.coli colonisation was found in 193 (19.9%) of the women studied. The overall GBS and E.coli neonatal colonization rates were 6.4% and 14.4%; vertical transmission rates - 28.4% and 24.4%, respectively. The most common GBS serotypes were III and Ia. The overall incidence of early onset neonatal infection was estimated to be 37.5 per 1000 live birth and the incidence of early onset GBS disease in newborns – 3.6 per 1000 live birth. There was no case of early neonatal E. coli infection. The incidence of clinical sepsis in neonates was 5 fold higher that... [to full text]

Lietuvoje išimtinai kūdikius iki 6 mėn. žindo tik 25, 7 proc. motinų, o 14 proc. jau nuo 1 gyvenimo mėnesio davė arbatos. Tyrimais yra nustatyta, kad žindymo ir laktacijos valdymo mokymas nėštumo metu, gali prailginti išimtinio žindymo trukmę.Tikslas – nustatyti nėščiųjų mokymo apie žindymo ir laktacijos valdymą įtaką išimtinio žindymo(IŽ) paplitimui, papildomo maitinimo(PM) įvedimo pradžiai bei įvertinti motinų žinias ir pastangas, siekiant spręsti su žindymu susijusias problemas.Uždaviniai: 1. Įvertinti nėščiųjų mokymo apie žindymą įtaką IŽ paplitimui ir trukmei; 2.Įvertinti nėščiųjų mokymo apie žindymą įtaką PM įvedimo pradžiai; 3.Įvertinti išklausiusių ir neišklausiusių mokymo apie žindymą motinų žinias ir pastangas siekiant spręsti su žindymu susijusias problemas; 4. Išsiaiškinti motinų nuostatas apie žindymo trukmę ir veiksnius, galinčius ją įtakoti; 5. Nustatyti motinų požiūrį į personalo pagalbą pradedant žindyti.Tyrimo metodas. Tyrimas buvo atliktas VU Sporto medicinos, reabilitacijos ir slaugos instituto ir RMC bazėje 2006-2008 metais. Naudojant anoniminę anketą-klausimyną buvo apklaustos 50 moterų, auginančios 6-18 mėn. amžiaus vaikus ir išklausiusios prenatalinį žindymo ir laktacijos valdymo pagrindų kursą (poveikio grupė(PG)), ir 50 moterų (kontrolinė grupė(KG)), auginančių tokio paties amžiaus vaikus ir neišklausiusios tokio kurso. Klausimyno pirmoje dalyje buvo siekiama išsiaiškinti moterų žindymo ir papildomo maisto įvedimo praktiką, nuostatas apie sėkmingo... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania only 25.7% of babies are exclusively breastfed (BF) up to 6 months. Evidence has proved that prenatal teaching on BF and lactation management(LM) can prolong exclusive BF. Objective: to determine the influence of prenatal BF training over the rates of exclusive BF and the initiation of complementary feeding(CF) and to assess the mothers‘ knowledge and efforts in solving BF-related problems. Tasks: 1.Assess the influence of prenatal BF training over the rates and length of exclusive BF. 2. Assess the influence of prenatal BF training over the initiation of CF. 3. Assess the knowledge and efforts in solving BF-related problems by mothers who have undergone and who haven‘t undergone prenatal BF training. 4. Determine mothers‘ attitudes toward the length of BF and the factors influencing this length. 5. Determine mothers’ attitudes toward the personnel’s assistance at the initiation of BF. Methods: The investigation was carried out at the IRSMN at the MF of VU and the NNC in 2006 – 2008. The survey included 50 women raising children aged 6–18 months, having completed a prenatal BF and LM course (“intervention group” IG) and 50 - raising children of the same age but having not completed such course (“control group” CG). The first part of the anonymous questionnaire was aimed at determining the practices of BF and initiating CF, the successful BF factors, the assessment of assistance in BF and trust in nurses in solving BF-related problems; the second - a test aimed at... [to full text]