The dissertation investigates the postmodern features of Salman Rushdie’s novels Shame and Midnight’s Children within the theoretical framework of postmodernism. The inward-directed approach to a literary text, which has been chosen as a basis for the research, incorporates the body of texts by the famous theorists of postmodernism Jacques Derrida, Michel Foucault, Roland Barthes, Ihab Hassan, Jean Baudrillard and others. With the view to the indeterminacy of the approach, the concept of decentering, embracing such terms as the elimination of the transcendental signified, supplement, simulacrum, indeterminacy, the death of the author, has been chosen as a key concept to discuss text-oriented propositions. The analysis of Salman Rushdie’s novel Midnight’s Children explores the undermining of the traditional connotations of synecdoche. The interpretation of the text reveals how the strategy of play is employed to incorporate traditional images into the postmodern narrative of the novel. The connotations attributed to different images are constantly subjected to subversion and undermining in the text. The investigation of the concept indeterminacy with the view to the narrative of Midnight’s Children focuses on the imagery related to the concept of the void and its supplements. The analysis of Salman Rushdie’s novel Shame draws on the concept of the image as a simulacrum/supplement, employing J. Derrida and J. Baudrillard’s theoretical propositions. It uncovers the detachment of... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektu pasirinktos postmodernizmo apraiškos Salman Rushdie romanuose Vidurnakčio vaikai ir Gėda. Tyrimo teoriniu pagrindu buvo pasirinktas į tekstą orientuotas požiūris, atstovaujamas šių mokslininkų: Michel Foucault, Jacques Derrida, Roland Barthes, Ihab Hassan, Jean Baudrillard ir kt. Atsižvelgiant į pasirinkto požiūrio neapibrėžtumą, pagrindine teorine sąvoka buvo pasirinkta išcentrinimo sąvoka, kuri yra sietina su šiais terminais: transcendentalinio subjekto nesatis, suplementas, simuliakras, neapibrėžtumas, autoriaus mirtis. Salman Rushdie romano Vidurnakčio vaikai interpretacijoje tiriama tradicinių sinekdochos reikšmių transformacija. Analizuojant atskleidžiama, kaip rašytojas naudoja žaidimo strategiją tradicinių įvaizdžių panaudojimui postmoderniame kūrinyje, nuolat transformuodamas ir neigdamas įvaizdžių reikšmes. Romano Vidurnakčio vaikai naratyvas analizuojamas neapibrėžtumo sąvokos pagrindu. Pagrindinis dėmesys šioje interpretacijoje skiriamas įvaizdžiams, siejamiems su tuštumos ir suplemento sąvokomis. Salman Rushdie romano Gėda interpretacijoje dėmesys skiriamas postmodernaus įvaizdžio kaip simuliakro/suplemento sampratos analizei. Teorinis interpretacijos pagrindas- J. Derrida ir J. Baudrillard veikalai. Analizė atskleidžia postmodernaus įvaizdžio ir realybės santykio nesatį bei realybės suplementų pažeidžiamumą. Apibendrinant, Salman Rushdei romanų interpretacija atskleidžia išcentrinimo sąvokos sudėtingumą ir neapibrėžtumą, bei bendrą... [toliau žr. visą tekstą]

The dissertation investigates the postmodern features of Salman Rushdie’s novels Shame and Midnight’s Children within the theoretical framework of postmodernism. The inward-directed approach to a literary text, which has been chosen as a basis for the research, incorporates the body of texts by the famous theorists of postmodernism Jacques Derrida, Michel Foucault, Roland Barthes, Ihab Hassan, Jean Baudrillard and others. With the view to the indeterminacy of the approach, the concept of decentering, embracing such terms as the elimination of the transcendental signified, supplement, simulacrum, indeterminacy, the death of the author, has been chosen as a key concept to discuss text-oriented propositions. The analysis of Salman Rushdie’s novel Midnight’s Children explores the undermining of the traditional connotations of synecdoche. The interpretation of the text reveals how the strategy of play is employed to incorporate traditional images into the postmodern narrative of the novel. The connotations attributed to different images are constantly subjected to subversion and undermining in the text. The investigation of the concept indeterminacy with the view to the narrative of Midnight’s Children focuses on the imagery related to the concept of the void and its supplements. The analysis of Salman Rushdie’s novel Shame draws on the concept of the image as a simulacrum/supplement, employing J. Derrida and J. Baudrillard’s theoretical propositions. It uncovers the detachment of... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektu pasirinktos postmodernizmo apraiškos Salman Rushdie romanuose Vidurnakčio vaikai ir Gėda. Tyrimo teoriniu pagrindu buvo pasirinktas į tekstą orientuotas požiūris, atstovaujamas šių mokslininkų: Michel Foucault, Jacques Derrida, Roland Barthes, Ihab Hassan, Jean Baudrillard ir kt. Atsižvelgiant į pasirinkto požiūrio neapibrėžtumą, pagrindine teorine sąvoka buvo pasirinkta išcentrinimo sąvoka, kuri yra sietina su šiais terminais: transcendentalinio subjekto nesatis, suplementas, simuliakras, neapibrėžtumas, autoriaus mirtis. Salman Rushdie romano Vidurnakčio vaikai interpretacijoje tiriama tradicinių sinekdochos reikšmių transformacija. Analizuojant atskleidžiama, kaip rašytojas naudoja žaidimo strategiją tradicinių įvaizdžių panaudojimui postmoderniame kūrinyje, nuolat transformuodamas ir neigdamas įvaizdžių reikšmes. Romano Vidurnakčio vaikai naratyvas analizuojamas neapibrėžtumo sąvokos pagrindu. Pagrindinis dėmesys šioje interpretacijoje skiriamas įvaizdžiams, siejamiems su tuštumos ir suplemento sąvokomis. Salman Rushdie romano Gėda interpretacijoje dėmesys skiriamas postmodernaus įvaizdžio kaip simuliakro/suplemento sampratos analizei. Teorinis interpretacijos pagrindas- J. Derrida ir J. Baudrillard veikalai. Analizė atskleidžia postmodernaus įvaizdžio ir realybės santykio nesatį bei realybės suplementų pažeidžiamumą. Apibendrinant, Salman Rushdei romanų interpretacija atskleidžia išcentrinimo sąvokos sudėtingumą ir neapibrėžtumą, bei bendrą... [toliau žr. visą tekstą]

Ce travail contient l’analyse de la traduction des noms (substantifs) de la langue source (français) en langue cible (lituanien), et surtout leur détermination, de leurs transformations possibles dans la traduction, des moyens que le traducteur choisit pour les transmettre en traduction. D’après l’analyse il a été aperçu que les déterminants sont transposés par les pronoms ou ils sont exprimés par certains cas. Parfois les déterminants, surtout des articles définis, acquièrent la forme pronominale. Il y avait des situations où le traducteur a accordé une autre forme : il a traduit en d’autre partie du discours, par exemple, en adverbe, en participe passé ou en préposition. Les noms étaient plus flexibles pour la variation. Le traducteur a pu les traduire en verbe, en participe ou en gérondif, en adjectif, en pronom, en adverbe. Il y avait des situations où les noms ont possédé dans la langue cible la forme dérivée et surtout il acquiert une forme diminutive grâce aux adjectifs qui expriment la petitesse, la jeunesse, la beauté, la douceur : petit, jeune, joli. En ce qui concerne le nom, il peut être transmis non seulement en un mot, mais aussi en groupement des mots. Le nom propre peut parfois remplir la fonction de nom commun pour indiquer le type d’homme qui lui ressemble. / Šiame darbe analizuojami prancūzų kalbos daiktavardžių ir jų determinantų vertimų ypatumai į lietuvių kalbą, galimos transformacijos vertime, kokius būdus pasirenka vertėjas, norėdamas juos perteikti vertime. Atlikus analizę, paaiškėjo, kad daiktavardis verčiamas veiksmažodžiu, dalyviu, pusdalyviu, būdvardžiu arba prieveiksmiu. Buvo pastebėta, kad daiktavardžiai, vartojami kartu su mažybiniais-maloniniais būdvardžiais, lietuviškame vertime įgyja mažybinę formą arba naują reikšmę, kurią nulemia kontekstas. Vertime vienažodį daiktavardį taip pat gali atitikti žodžių grupė. Tikrinis daiktavardis gali virsti bendriniu daiktavardžiu, norint pabrėžti asmens tipą, į kurį veikėjas panašus. Determinantų vertimas yra sudėtingas, nes lietuvių kalbai ši kategorija nėra būdinga, todėl vertėjas priverstas išieškoti priemonių, juos pakeisti arba praleisti (dažniausiai dėl lietuvių kalbos normų). Buvo pastebėta, kad determinantai lietuvių kalboje keičiami į įvardžius, prieveiksmius, dalyvius, prielinksnius arba išreiškiami linksniais. Kai kuriais atvejais žymimasis artikelis prieš būdvardį įgydavo įvardžiuotinę formą. / In this work “Rendering of definite/indefinite noun category of the French language into the Lithuanian language” is analysed the translation of the French nouns and determiners into the Lithuanian, their possible transformations in the translation and which ways the translator chooses to transfer them to the translation. After the analyze it was discovered that the noun can be translate into verb, participle, half-participle, adjective or adverb. It was observed that the noun with the adverbs which express the smallness, the endearment, gets a diminutive form or a new sense. A one-word noun can be translated into word group. The proper noun can be the common noun to accentuate the type of the person. The translation of the determiners into Lithuanian is difficult, because the Lithuanian doesn’t have this category and a translator must find the other ways or leave out. It was observed that the determiners were change by adverb, pronoun, prepositional or case in the Lithuanian. Sometimes the definite article before adjective gets the pronominal form.