In der Einleitung werden das Thema, Ziele, Struktur der Arbeit bekannt gemacht. Die Arbeit besteht aus zwei Teilen, einem theoretischen und einem praktischen. In dem theoretischen Teil der Arbeit werden zuerst zwei Brgriffe Aufführung und Inszenierung, die zu dem Theaterwissenschaft gehören, im Bezug auf die Begriffs- und Analyseaspekten, Beziehung zwischen den Begriffen analysiert. Dabei wird die semiotische Methode der Analyse der aufgeführten Inszenierung untersucht.In demzweitem Kapitel des theoretischen Teils beschäftigt man mit der Entstehung des Stoffes. Dabei werden literarische, inhaltliche Nuancen, historischer Kontext überblicht, auch erforsch, wie das Nibelungenlied zu dem Nationalepos wurde, die Rolle des Nibelungeliedes in eigenen historischen Ereignissen, Literatur, Malerei, Kino. Dabei werden die Variationen der Form und des Inhalts des Nibelungenliedes überblickt. / Įvade supažindinama su darbo tema, tikslais struktūra. Darnas susideda iš teorinės ir praktinės dalies. Pirmiausia teorinėje darbo dalyje aptariamos dvi su teatro mokslu susijusios sąvokos - spektaklis ir inscenizacija, apžvelgiant jų apibrėžimo ir analizės aspektus, šių sąvokų tarpusavio ryšį. Taip pat aptariamas semiotinis metodas, kuris taikomas ant scenos pateiktai teatrinei inscenizacijai analizuoti. Antrame teorinės dalies skyriuje tirimas Nibelungų giesmės atsiradimas. Todėl analizuojami literatūriniai, turinio niuansai, istorinis kontekstas, taip pat Nibelungų giesmės tapimas nacionaliniu epu bei Nibelungų giesmėje vyraujančių temų ir motyvų svarba istoriniams įvykiams, literatūrai, dailei, kinui. Todėl apžvelgiamos Nibelungų giesmės turinio ir formos variacijos. / The introduction presents the thesis, the objective structure. The work consists of both theoretical and practical part First, the theoretical part deals with two related concepts in science theater – theatrical pageant and spectacle, reviewing the definition and analysis of aspects of the relationship between these concepts. It also discusses the semiotic approach, wich is used to analysed of the theatrical pageant. The second chapter of the theoretical part studied song of the Nibelungs appearance. Therefore, analysis of literary content of nuance, historical context, as well as becoming a national hymn and importance of the dominant themes and motives of the song of the Nibelungs to historical events, literature, visual arts, cinema. Therefore variations and form of the song of the Nibelungs are reviewed.

As obras A Canção dos Nibelungos e A Saga dos Völsung foram escritas na região que hoje corresponde à Áustria, no século XII, e na Islândia, no século XIII, respectivamente. São obras apresentam as mesmas personagens, assim como uma narrativa semelhante, mas tem um tratamento diferenciado dessas personagens, e a narrativa se desenvolve de maneira notoriamente díspare na segunda parte das obras. Esta dissertação tem como objetivo analisar o papel das personagens femininas, as quais são de vital importância para o desenvolvimento das vinganças que constituem o tema principal dessas histórias. A pesquisa foi fundamentada nas vertentes atuais da Medievística alemã que integra as tradições da filologia crítica e uma hermenêutica informada pela teoria da recepção. Os procedimentos centrais consistem em leitura crítica, comparação e interpretação dos textos literários, seguidos por uma confrontação de controle mediante estudos historiográficos. O estudo foi separado em cinco partes, sendo elas: Os Pares Românticos, Casamento, Maternidade, Mulheres e Poder, e, Conflitos Violentos da Perspectiva feminina. Nesses capítulos, procurou-se analisar os principais campos de atuação feminina, de forma a poder destacar como as semelhanças e diferenças entre as culturas e o imaginário dessas distantes regiões se refletem em duas obras que têm por base a mesma matéria. / The works The Nibelungenlied and The Saga of the Volsungs were written in the region that nowadays corresponds to Austria during the 12th Century and in Iceland during the 13th Century, respectively. Those are works that have the same characters and a similar plot, but they show the characters in a different way, as well as the plot takes separate ways on the second part of each book. The aim of this dissertation is to analyse the role of the feminine characters, which are of great importance to the main theme of those stories: revenge. The research has been based on the modern german medieval studies, which combines the tradition of the critical philology with an interpratation of texts informed by the theory of reception. The main procedures are the critical lecture, critical comparison and interpretation of the texts, and, at last, a confrontation with historical documents. This study has five parts: The Romantic Pairs, Wedding, Maternity, Women and Power, and, Violent Conflicts from a Feminine Perspective. On these chapters it was atempted to analyse the main fields of feminine actions, in way that enable the reader to recognize how the similarities and the differences between the cultures and the imaginary world of those distant regions are reflected in two works that are based on the same material.

Der Forschungsgegenstand der vorliegenden Dissertation ist die Semantik der Temporaladverbien im Nibelungenlied (Handschrift B). Der Ausgangspunkt der wissenschaftlichen Auseinandersetzung beruht auf der Annahme, die semantische Analyse der Temporaladverbien im Text ermögliche die Untersuchung der Zeitwahrnehmung der vergangenen Epochen. Den theoretischen Teil (Kapitel 1-5) eröffnet die Fragestellung nach der Zeit. Es werden mehrere grundlegende Zeitkonzepte beschrieben, in denen das untersuchte Problem aus der Perspektive der subjektiven Wahrnehmung (im Unterschied zur objektiven Zeit), chronologisch (von Aurelius Augustinus bis zu Arvydas Šliogeris ) problematisiert wird. Im anschließenden Kapitel wird das Wesen der zyklischen und der linearen Zeitwahrnehmung dargestellt. Auch die ausführliche Auseinandersetzung mit den sprachlichen Mitteln zum Ausdruck der Zeit (mit Schwerpunkt auf dem Temporaladverb) wird im theoretischen Teil unternommen. Abgeschlossen wird der Teil mit der ausführlichen Darstellung des literaturhistorischen Kontexts des zu untersuchenden Textes (Kapitel 5). Im empirischen Teil (Kapitel 6) werden die mhd. Temporaladverbien im Nibelungenlied (Handschrift B) analysiert. Im Kapitel (7) werden die Schlussfolgerungen aus der Untersuchung des Liedes gezogen. Mit der Erscheinung der vorliegenden Dissertation erfolgt die Anknüpfung der litauischen Germanistik an das fachübergreifende Gespräch über die Zeitwahrnehmung im Rahmen der germanistischen Mediävistik... [der volle Text, siehe weiter] / Disertacijos tyrimo objektas – laiko prieveiksmių semantika Nybelungų giesmėje (B rankraštis). Disertacijos tikslas – remiantis viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos laiko prieveiksmių analize nustatyti, kuris laiko suvokimo modelis dominuoja apie 1200 m. nežinomo autoriaus parašytoje Nybelungų giesmėje (B rankraštis). Manoma, kad skirtingais žmogaus vystymosi etapais vyravo vienas iš trijų laiko suvokimo modelių: laikas kaip atskirų punktų visuma, kaip tam tikras pasikartojantis ciklas arba kaip nenutrūkstanti linija. Manoma, kad būtent Viduramžiais dabartinės Vokietijos teritorijoje ciklinį laiko suvokimo modelį pakeitė linijinis. Suformuluotas darbo tikslas peržengia kalbos istorijos tyrimų ribas, todėl iškelta problema nagrinėjama ir iš filosofijos mokslo, religijotyros, kultūrologijos bei literatūros mokslo perspektyvų. Darbą sudaro septynios dalys: įvadas, skyriai „Laiko suvokimas kaip filosofijos mokslo tyrimo objektas“, „Laiko suvokimas bei laiko suvokimo modeliai“, „Kalbos priemonės laikui reikšti“, „Nybelungų giesmės tekstas bei jo sociokultūrinis kontekstas“, „Nybelungų giesmės vokiečių aukštaičių kalbos laiko prieveiksmių analizė“ bei išvados. Išanalizavus 822 viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos laiko prieveiksmius buvo nustatyta, kad Nybelungų giesmėje egzistuoja ir ciklinis, ir linijinis laiko modeliai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tekste atsispindi nuostata, jog laikas – tai amžina ir besikartojanti kategorija. Tą liudija 59 % visų analizės metu... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the doctoral thesis is to explore the semantics of the adverbs of time in The Song of the Nibelungs (Manuscript B). Drawing on the analysis of the adverbs of time in Middle High German, the research aims at disclosing the prevalent model of time in The Song of the Nibelungs, composed by an anonymous writer about AD 1200. It is assumed that at different stages of the development of humanity one of the three models of time was dominant: time as the sum of separate points, time as a cycle or an uninterrupted line. It is supposed that mainly in the Middle Ages in the territory of present-day Germany there was a shift from the cyclical to linear concept of time. The research question is discussed not only from the perspective of historical linguistics but also from philosophical, religious, cultural and literary perspectives. The doctoral thesis consists of seven parts: Introduction, chapters „Conceptualization of time as the object of research in philosophy“, „Conceptualization of time and its models“, „Linguistic means of expressing time“, „The text of The Song of the Nibelungs and its sociocultural context“, „The analysis of the adverbs of time in Middle High German in The Song of the Nibelungs“ and Conclusions. The research of 822 adverbs of time in Middle High German has proved that The Song of the Nibelungs displays both cyclical and linear models of time. The findings of the research have revealed that 59% of the adverbs of time refer to time as an infinite... [to full text]

Disertacijos tyrimo objektas – laiko prieveiksmių semantika Nybelungų giesmėje (B rankraštis). Disertacijos tikslas – remiantis viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos laiko prieveiksmių analize nustatyti, kuris laiko suvokimo modelis dominuoja apie 1200 m. nežinomo autoriaus parašytoje Nybelungų giesmėje (B rankraštis). Manoma, kad skirtingais žmogaus vystymosi etapais vyravo vienas iš trijų laiko suvokimo modelių: laikas kaip atskirų punktų visuma, kaip tam tikras pasikartojantis ciklas arba kaip nenutrūkstanti linija. Manoma, kad būtent Viduramžiais dabartinės Vokietijos teritorijoje ciklinį laiko suvokimo modelį pakeitė linijinis. Suformuluotas darbo tikslas peržengia kalbos istorijos tyrimų ribas, todėl iškelta problema nagrinėjama ir iš filosofijos mokslo, religijotyros, kultūrologijos bei literatūros mokslo perspektyvų. Darbą sudaro septynios dalys: įvadas, skyriai „Laiko suvokimas kaip filosofijos mokslo tyrimo objektas“, „Laiko suvokimas bei laiko suvokimo modeliai“, „Kalbos priemonės laikui reikšti“, „Nybelungų giesmės tekstas bei jo sociokultūrinis kontekstas“, „Nybelungų giesmės vokiečių aukštaičių kalbos laiko prieveiksmių analizė“ bei išvados. Išanalizavus 822 viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos laiko prieveiksmius buvo nustatyta, kad Nybelungų giesmėje egzistuoja ir ciklinis, ir linijinis laiko modeliai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tekste atsispindi nuostata, jog laikas – tai amžina ir besikartojanti kategorija. Tą liudija 59 % visų analizės metu... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the doctoral thesis is to explore the semantics of the adverbs of time in The Song of the Nibelungs (Manuscript B). Drawing on the analysis of the adverbs of time in Middle High German, the research aims at disclosing the prevalent model of time in The Song of the Nibelungs, composed by an anonymous writer about AD 1200. It is assumed that at different stages of the development of humanity one of the three models of time was dominant: time as the sum of separate points, time as a cycle or an uninterrupted line. It is supposed that mainly in the Middle Ages in the territory of present-day Germany there was a shift from the cyclical to linear concept of time. The research question is discussed not only from the perspective of historical linguistics but also from philosophical, religious, cultural and literary perspectives. The doctoral thesis consists of seven parts: Introduction, chapters „Conceptualization of time as the object of research in philosophy“, „Conceptualization of time and its models“, „Linguistic means of expressing time“, „The text of The Song of the Nibelungs and its sociocultural context“, „The analysis of the adverbs of time in Middle High German in The Song of the Nibelungs“ and Conclusions. The research of 822 adverbs of time in Middle High German has proved that The Song of the Nibelungs displays both cyclical and linear models of time. The findings of the research have revealed that 59% of the adverbs of time refer to time as an infinite... [to full text] / Der Forschungsgegenstand der vorliegenden Dissertation ist die Semantik der Temporaladverbien im Nibelungenlied (Handschrift B). Der Ausgangspunkt der wissenschaftlichen Auseinandersetzung beruht auf der Annahme, die semantische Analyse der Temporaladverbien im Text ermögliche die Untersuchung der Zeitwahrnehmung der vergangenen Epochen. Den theoretischen Teil (Kapitel 1-5) eröffnet die Fragestellung nach der Zeit. Es werden mehrere grundlegende Zeitkonzepte beschrieben, in denen das untersuchte Problem aus der Perspektive der subjektiven Wahrnehmung (im Unterschied zur objektiven Zeit), chronologisch (von Aurelius Augustinus bis zu Arvydas Šliogeris ) problematisiert wird. Im anschließenden Kapitel wird das Wesen der zyklischen und der linearen Zeitwahrnehmung dargestellt. Auch die ausführliche Auseinandersetzung mit den sprachlichen Mitteln zum Ausdruck der Zeit (mit Schwerpunkt auf dem Temporaladverb) wird im theoretischen Teil unternommen. Abgeschlossen wird der Teil mit der ausführlichen Darstellung des literaturhistorischen Kontexts des zu untersuchenden Textes (Kapitel 5). Im empirischen Teil (Kapitel 6) werden die mhd. Temporaladverbien im Nibelungenlied (Handschrift B) analysiert. Im Kapitel (7) werden die Schlussfolgerungen aus der Untersuchung des Liedes gezogen. Mit der Erscheinung der vorliegenden Dissertation erfolgt die Anknüpfung der litauischen Germanistik an das fachübergreifende Gespräch über die Zeitwahrnehmung im Rahmen der germanistischen Mediävistik... [der volle Text, siehe weiter]

As obras A Canção dos Nibelungos e A Saga dos Völsung foram escritas na região que hoje corresponde à Áustria, no século XII, e na Islândia, no século XIII, respectivamente. São obras apresentam as mesmas personagens, assim como uma narrativa semelhante, mas tem um tratamento diferenciado dessas personagens, e a narrativa se desenvolve de maneira notoriamente díspare na segunda parte das obras. Esta dissertação tem como objetivo analisar o papel das personagens femininas, as quais são de vital importância para o desenvolvimento das vinganças que constituem o tema principal dessas histórias. A pesquisa foi fundamentada nas vertentes atuais da Medievística alemã que integra as tradições da filologia crítica e uma hermenêutica informada pela teoria da recepção. Os procedimentos centrais consistem em leitura crítica, comparação e interpretação dos textos literários, seguidos por uma confrontação de controle mediante estudos historiográficos. O estudo foi separado em cinco partes, sendo elas: Os Pares Românticos, Casamento, Maternidade, Mulheres e Poder, e, Conflitos Violentos da Perspectiva feminina. Nesses capítulos, procurou-se analisar os principais campos de atuação feminina, de forma a poder destacar como as semelhanças e diferenças entre as culturas e o imaginário dessas distantes regiões se refletem em duas obras que têm por base a mesma matéria. / The works The Nibelungenlied and The Saga of the Volsungs were written in the region that nowadays corresponds to Austria during the 12th Century and in Iceland during the 13th Century, respectively. Those are works that have the same characters and a similar plot, but they show the characters in a different way, as well as the plot takes separate ways on the second part of each book. The aim of this dissertation is to analyse the role of the feminine characters, which are of great importance to the main theme of those stories: revenge. The research has been based on the modern german medieval studies, which combines the tradition of the critical philology with an interpratation of texts informed by the theory of reception. The main procedures are the critical lecture, critical comparison and interpretation of the texts, and, at last, a confrontation with historical documents. This study has five parts: The Romantic Pairs, Wedding, Maternity, Women and Power, and, Violent Conflicts from a Feminine Perspective. On these chapters it was atempted to analyse the main fields of feminine actions, in way that enable the reader to recognize how the similarities and the differences between the cultures and the imaginary world of those distant regions are reflected in two works that are based on the same material.