Žmogaus pažintinių funkcijų įvertinimas yra svarbi psichologo (tiek praktiko, tiek teoretiko-mokslininko) veiklos dalis. Nors pasaulyje egzistuoja didelė įvairovė standartizuotų patikimų ir validžių metodikų, kaip žinia, kol kas Lietuvoje turime vos keletą ir tik vaikams skirtų – intelekto vertinimo priemonės WISC-III ir Raveno spalvotos progresuojančios matricos. Suaugusiųjų pažintiniams gebėjimams tirti dažniausiai naudojamos nestandartizuotos priemonės. Tarp jų ypač populiarios atminčiai tirti 10 žodžių ir J.Jacobso (Skaičių pakartojimo tiesiogine ir atvirkštine tvarka) metodikos, dėmesiui tirti Kraepelino metodika. Valakupių reabilitacijos centre taikoma darbinių gebėjimų vertinimo IDA metodika ir šalia jos MELBA dokumentavimo priemonė. Taip pat šiuo metu standartizuojamos WASI (Wechsler Abbreviated Intelligence Scale, 1999) ir AFES (Asmens funkcionavimo efektyvumo skalė, 2006) – viena kaip objektyvi, kita kaip subjektyvi metodika. Taigi pagrindinis mūsų darbo tikslas – ištyrus reabilitacinio centro klientų grupę (N=32), išsiaiškinti kognityviojo funkcionavimo rodiklių sąsajas, panaudojus įvairias vertinimo priemones – tiek objektyvias (WASI, Kraepelino metodika, 10 žodžių metodika, J.Jacobso metodika), tiek subjektyvias ir pusiau subjektyvias (AFES, IDA, MELBA). Taip pat patikrinti išvardintų metodikų psichometrines charakteristikas. Tyrimo rezultatai patvirtino keltą hipotezę, kad egzistuoja statistiškai reikšmingi ryšiai tarp subjektyvių ir objektyvių kognityviąsias... [toliau žr. visą tekstą] / Assessment of human cognitive functioning is an important part of activity of practician psychologist as well as researcher. Despite of huge variety of standardized reliable and valid methods around the world, in the meantime we have only several of them here in Lithuania. They are intelligence tests for children – WISC-III and Raven’s Coloured Progressive Matrices. Not standardized methods for evaluating adults cognitive functions are in common use. 10 words method and J.Jacobs (Forward and backward repetition of digital span) method for memory research and Kraepelin method for attention research are notably popular. IDA method for vocational features measurement and MELBA documentation tool are used in Valakupiai Rehabilitation Center. WASI (Wechsler Abbreviated Intelligence Scale, 1999) and AFES (Functioning Efficiency Scale, 2006) as objective and subjective evaluation methods are on standardization process today in Lithuania. Our purpose of the present study was to examine the client group (N=32) of rehabilitation center and to find out the relations between indices of cognitive functioning while using various assessment tools – objective methods (WASI, Kraepelin, 10 words, J.Jacobs methods) and subjective (AFES), semi-subjective methods (IDA, MELBA). An evaluation of psychometric properties of all those methods is also on our purpose. The presented data provide support for the hypothesis that correlations between subjective and objective indices of cognitive functioning... [to full text]

Tyrime dalyvavo 132 Akmenės rajono mokytojai. (94 gimnazijos mokytojai, 14 pagrindinės mokyklos mokytojų, 16 specialiosios mokyklos mokytojų, 8 muzikos mokyklos mokytojai) Visi tiriamieji - moterys, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Tyrimo metodai - metodika socialinei kompetencijai tirti, sudaryta iš 45 teiginių (R. Ullrich ir de R. Muynck Socialinės kompetencijos testas (Vokietija, 1994) adaptavo R.Lekavičienė, 2000). Mokytojų baimės dažnumui ir raiškai nustatyti, naudotas R.Kreitschmann, B.Weidenmann sudarytas klausimynas: „Mokytojų savijautos mokykloje, baimės turinio, dažnumo ir raiškos ypatumų klausimynas“. (1999) Subjektyvios sveikatos būklės vertinimas, pagal PSO su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimo klausimai( A.Goštautas, 2001) Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnės socialinės kompetencijos mokytojai geriau vertina savo subjektyvią sveikatą ir rečiau patiria mokyklos baimę. Išsiaiškinta, kad dažniau įžeidinėjami ir kritikuojami mokytojai, dažniau jaučia mokyklos baimę. Dauguma mokytojų: informacijos stoką organizacijoje, skubėjimą, administracijos reikalavimus, nepakeliamas užduotis - įvardija svarbiausiais mokyklos baimę keliančiais veiksniais. / The purpose of the study is to analyze the subjective health of teachers, the links between social competence and fear of school. The study included 132 Akmenė district teachers (94 gymnasium teachers, 14 primary school teachers, 16 special school teachers, 8 teachers of music schools). All of the tested subjects were women, having higher education . Research methods: techniques to investigate the social competence, which consists of 45 claims (R. Ullrich, and R. de Muynck, Social competence test (Germany, 1994) adapted by R. Lekavičienė, 2000). For the identification of incidence of fear of educators and fear expressions, a questionnaire compiled by R. Kreitschmann, B. Weidenmann was used: Questionnaire of teachers’ wellbeing at school, fear content, frequency and specifics of expression. (1999). Assessment of subjective health status, according to WHO Quality of life, health-related quality of life (A.Goštautas, 2001) The study results indicate that teachers with higher social competence tend to better evaluate their subjective health and less experience the fear of school. It was found that teachers who are more often abused and criticized, more often feel the fear of school. Most teachers identify the lack of information in the organization, rush, administrative requirements, excruciating tasks as the major school fear factors.

Disertacijoje nagrinėjama aktuali gyvenimo kokybės vertinimo problema. Mokslinėje literatūroje vis dar nėra vienodo gyvenimo kokybės suvokimo ir mokslinio apibrėžimo. Kiekvienas asmuo šiai sąvokai gali suteikti savo prasminį atspalvį, tačiau moksle gyvenimo kokybė turi būti konkrečiais rodikliais išreiškiama ir matuojama sąvoka, susijusi su visuomenės gerove konkrečioje šalyje. Šio darbo tyrimo objektas yra gyvenimo kokybės vertinimas. Disertacijos tikslas – išanalizavus mokslinius tarpdisciplininius požiūrius į gyvenimo kokybės vertinimą, parengti daugiadimensį gyvenimo kokybės vertinimo modelį ir nustatyti kritines jos sritis Lietuvoje. Darbe atlikta gyvenimo kokybės apibrėžties, koncepcijų ir praktikoje taikomų gyvenimo kokybės vertinimo metodų lyginamoji analizė, konceptualizuota gyvenimo kokybės sąvoka, ją traktuojant kaip ekonomikos mokslo tyrimo objektą, atspindintį valstybės vykdomos ekonominės politikos efektyvumą, nustatytos pagrindinės gyvenimo kokybės sritys, pateikta gyvenimo kokybės koncepcija ir pasiūlyti jos vertinimo metodologiniai principai, sudarytas daugiadimensis gyvenimo kokybės vertinimo modelis, jį taikant, įvertinta Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybė ES šalių kontekste ir nustatytos kritinės jos sritys. / The dissertation examines the topical issue of assessment of the quality of life. Scientific literature still does not offer a uniform perception and scientific definition of the quality of life. Every person can provide this concept with his own interpretation, but in science the quality of life must be a concept expressed by means of specific indicators and measured in relation to the welfare of the population in a specific country. The object of research in this dissertation is the assessment of the quality of life. The aim of the dissertation is, upon analysing interdisciplinary scientific approaches to assessment of the quality of life, to develop a multidimensional model of assessment of the quality of life and to identify the critical areas of the quality of life in Lithuania. The author of the dissertation has carried out a comparative analysis of the definition and conceptions of the quality of life and the quality of life assessment methods employed in practice, conceptualised the concept of the quality of life treating it as an object of economic research which reflects the efficiency of the economic policy of the state, identified the key areas of the quality of life, provided a conception of the quality of life and proposed methodological principles for its assessment, developed a multidimensional quality of life assessment model and, by applying the model, evaluated the quality of life of the Lithuanian population in the context of the EU Member States and... [to full text]