Žmogaus pažintinių funkcijų įvertinimas yra svarbi psichologo (tiek praktiko, tiek teoretiko-mokslininko) veiklos dalis. Nors pasaulyje egzistuoja didelė įvairovė standartizuotų patikimų ir validžių metodikų, kaip žinia, kol kas Lietuvoje turime vos keletą ir tik vaikams skirtų – intelekto vertinimo priemonės WISC-III ir Raveno spalvotos progresuojančios matricos. Suaugusiųjų pažintiniams gebėjimams tirti dažniausiai naudojamos nestandartizuotos priemonės. Tarp jų ypač populiarios atminčiai tirti 10 žodžių ir J.Jacobso (Skaičių pakartojimo tiesiogine ir atvirkštine tvarka) metodikos, dėmesiui tirti Kraepelino metodika. Valakupių reabilitacijos centre taikoma darbinių gebėjimų vertinimo IDA metodika ir šalia jos MELBA dokumentavimo priemonė. Taip pat šiuo metu standartizuojamos WASI (Wechsler Abbreviated Intelligence Scale, 1999) ir AFES (Asmens funkcionavimo efektyvumo skalė, 2006) – viena kaip objektyvi, kita kaip subjektyvi metodika. Taigi pagrindinis mūsų darbo tikslas – ištyrus reabilitacinio centro klientų grupę (N=32), išsiaiškinti kognityviojo funkcionavimo rodiklių sąsajas, panaudojus įvairias vertinimo priemones – tiek objektyvias (WASI, Kraepelino metodika, 10 žodžių metodika, J.Jacobso metodika), tiek subjektyvias ir pusiau subjektyvias (AFES, IDA, MELBA). Taip pat patikrinti išvardintų metodikų psichometrines charakteristikas. Tyrimo rezultatai patvirtino keltą hipotezę, kad egzistuoja statistiškai reikšmingi ryšiai tarp subjektyvių ir objektyvių kognityviąsias... [toliau žr. visą tekstą] / Assessment of human cognitive functioning is an important part of activity of practician psychologist as well as researcher. Despite of huge variety of standardized reliable and valid methods around the world, in the meantime we have only several of them here in Lithuania. They are intelligence tests for children – WISC-III and Raven’s Coloured Progressive Matrices. Not standardized methods for evaluating adults cognitive functions are in common use. 10 words method and J.Jacobs (Forward and backward repetition of digital span) method for memory research and Kraepelin method for attention research are notably popular. IDA method for vocational features measurement and MELBA documentation tool are used in Valakupiai Rehabilitation Center. WASI (Wechsler Abbreviated Intelligence Scale, 1999) and AFES (Functioning Efficiency Scale, 2006) as objective and subjective evaluation methods are on standardization process today in Lithuania. Our purpose of the present study was to examine the client group (N=32) of rehabilitation center and to find out the relations between indices of cognitive functioning while using various assessment tools – objective methods (WASI, Kraepelin, 10 words, J.Jacobs methods) and subjective (AFES), semi-subjective methods (IDA, MELBA). An evaluation of psychometric properties of all those methods is also on our purpose. The presented data provide support for the hypothesis that correlations between subjective and objective indices of cognitive functioning... [to full text]

The master’s thesis reviews the major problems and concepts of the analysis of creativity. Having analysed the literature of foreign and Lithuanian authors on this subject has shown that in Lithuania the creativity of the future specialists of art has not been researched. In this thesis paper we seek to reveal the essence of creativity and the formation level of self estimation. A psychological problem has been raised in the thesis paper: what are the features of the creativity of the students of arts and their relation to other personality indexes. To determine the students’ creativity, the questionnaire of personality’s creativity by V. Petrulis (1988), consisting of 64 statements, was used, and the one point scale by A. Petrulytė (1995) which was used for the determination of the link between creativity and subjective estimation. The research carried out has shown that the creativity of the students of arts according to the personality questionnaire of V. Petrulis is higher and statistically significant. It was determined that the creativity is linked to subjective self estimation. Therefore, it is very important for young adults to estimate their creative skills; a successful creative process depends upon positive self estimation. The research has shown that creativity does not depend upon gender. It is common to think that the people with higher intellect are more creative. However, the research did not confirm this attitude. Our research confirms the opinion that... [to full text]

“Influence of physical activity on III–IV form students` self-image in personal wholeness context” Key words Physical activity, forms of physical activity, subjective evaluation of appearance, subjective evaluation of health. Topicality of the theme Nowadays development of students` physical activity as well as development of students` self- knowledge tendencies are under major consideration. Development process is orientated towards students, their expansion of physical abilities, their needs and interests, where parents, teachers, social life changes and means of such reflection have visible influence. The urgency of work is related to a problem which has not been analysed enough, it is the influence of physical activity to the self-image (subjective evaluation of self-appearance and health, selection of forms of physical activity) of III–IV form students formers. Cultural significance for students` development and health was analysed by A. Zaborskis (1993), A. Zaborskis and other authors (1996), I. J. Zuozienė (1998). Positive aspect of sport for development child`s personality was explained by J. Kralikauskas (1993), A. V. Matulionis (2002). Problem How physical activity affects III–IV form students` self-image in personal wholeness context? The aim of research To establish students` (III–IV forms) physical activity influence for appearance and health subjective evaluation and forms of physical activity preferences. The goals of research 1.To establish influence of... [to full text]

Individualūs poreikiai ir asmeninė patirtis užima vis svarbesnę vietą sveikatos priežiūros sistemoje, plinta sveiko gyvenimo būdo idėjos. Subjektyviems poreikiams patenkinti šalia biomedicininio sveikatos gerinimo modelio atsiranda daugybė alternatyvių technikų bei sveikatos specialistų, siūlančių skirtingas sveikos gyvensenos strategijas. Šio darbo problema yra šiuolaikinėje visuomenėje atsirandantis sveikos gyvensenos strategijų pliuralizmas, siejamas su vartotojiškos kultūros, socialinės refleksijos ir pomaterialistinių vertybių atsiradimu. Biomedicina sveiką gyvenseną traktuoja kaip sveikatos gerinimo strategiją. Tačiau sveikos gyvensenos pasirinkimai susiję ne tik su sveikata, bet taip pat su tam tikro gyvenimo stiliaus pasirinkimu. Jei medicininės praktikos yra orientuotos į konkrečios problemos sprendimą, tai sveika gyvensena tampa kur kas platesniu reiškiniu. Todėl šiuo darbu siekiama atskleisti sveikos gyvensenos strategijų pasirinkimo motyvus, bei gyvenimo stiliaus raišką. Atlikus empirinių duomenų analizę paaiškėja, kad sveika gyvensena suvokiama kaip savirealizacijos, egzistencinio saugumo poreikio patenkinimo, subjektyvaus gerbūvio kūrimo priemonė. Sveikatos samprata peržengia vien biologinio poreikio ribas ir tampa saviraiškos piemone, sveikos gyvensenos vertybėmis grįstu savitu gyvenimo stiliumi. Sveikos gyvensenos praktikos ne tik stiprina sveikatą, bet subalansuojančiu ir kitas žmogaus gyvenimo sritis. / Individual needs and personal experience is gaining more importance in people’s health care system, and the patterns of healthy lifestyle are being spread along. To meet subjective needs of the people a number of alternative techniques and various health care specialists offering different lifestyle strategies appear next to the biomedical model of health promotion. The core question of the present paper is the plurality of healthy lifestyle strategies associated with the appearance of consumer culture, social reflection and post-materialistic values in today’s society. In biomedicine healthy lifestyle is seen as a strategy of health improvement. However, the patterns of healthy lifestyle are not only associated with health but also with certain choices of a living of life. If medical practice focuses on a specific problem, a healthy lifestyle then becomes a much broader phenomenon. Therefore this paper aims at revealing the motif choice of strategy of healthy lifestyle and the expression of lifestyle. The empirical analysis of the data showed that healthy lifestyle was perceived as a mean of self-realization, the satisfaction of the need of existential security and the development of subjective well-being. The concept of health goes beyond the limits of biological need becoming a mean of self-realization, a way of living based on values of healthy lifestyle. The practice of healthy lifestyle not only enhances one’s health but also becomes a much broader phenomenon equally... [to full text]

Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu. / The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment.

The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment. / Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu.

Disertacijoje nagrinėjama aktuali gyvenimo kokybės vertinimo problema. Mokslinėje literatūroje vis dar nėra vienodo gyvenimo kokybės suvokimo ir mokslinio apibrėžimo. Kiekvienas asmuo šiai sąvokai gali suteikti savo prasminį atspalvį, tačiau moksle gyvenimo kokybė turi būti konkrečiais rodikliais išreiškiama ir matuojama sąvoka, susijusi su visuomenės gerove konkrečioje šalyje. Šio darbo tyrimo objektas yra gyvenimo kokybės vertinimas. Disertacijos tikslas – išanalizavus mokslinius tarpdisciplininius požiūrius į gyvenimo kokybės vertinimą, parengti daugiadimensį gyvenimo kokybės vertinimo modelį ir nustatyti kritines jos sritis Lietuvoje. Darbe atlikta gyvenimo kokybės apibrėžties, koncepcijų ir praktikoje taikomų gyvenimo kokybės vertinimo metodų lyginamoji analizė, konceptualizuota gyvenimo kokybės sąvoka, ją traktuojant kaip ekonomikos mokslo tyrimo objektą, atspindintį valstybės vykdomos ekonominės politikos efektyvumą, nustatytos pagrindinės gyvenimo kokybės sritys, pateikta gyvenimo kokybės koncepcija ir pasiūlyti jos vertinimo metodologiniai principai, sudarytas daugiadimensis gyvenimo kokybės vertinimo modelis, jį taikant, įvertinta Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybė ES šalių kontekste ir nustatytos kritinės jos sritys. / The dissertation examines the topical issue of assessment of the quality of life. Scientific literature still does not offer a uniform perception and scientific definition of the quality of life. Every person can provide this concept with his own interpretation, but in science the quality of life must be a concept expressed by means of specific indicators and measured in relation to the welfare of the population in a specific country. The object of research in this dissertation is the assessment of the quality of life. The aim of the dissertation is, upon analysing interdisciplinary scientific approaches to assessment of the quality of life, to develop a multidimensional model of assessment of the quality of life and to identify the critical areas of the quality of life in Lithuania. The author of the dissertation has carried out a comparative analysis of the definition and conceptions of the quality of life and the quality of life assessment methods employed in practice, conceptualised the concept of the quality of life treating it as an object of economic research which reflects the efficiency of the economic policy of the state, identified the key areas of the quality of life, provided a conception of the quality of life and proposed methodological principles for its assessment, developed a multidimensional quality of life assessment model and, by applying the model, evaluated the quality of life of the Lithuanian population in the context of the EU Member States and... [to full text]

Pozityvioji psichologija akcentuoja charakterio stiprybių ir laimingumo svarbą asmenybės gyvenimo kokybei, fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau netirtos galimos šių reiškinių sąsajos su priežastimis gyventi, kurios gali būti reikšmingos vykdant savižudybių prevenciją. Atsižvelgiant į paauglystės amžiaus problemiškumą, šio tyrimo tikslas – įvertinti vyresniųjų klasių mokinių charakterio stiprybių ir laimingumo ryšį su priežastimis gyventi. Tyrime dalyvavo 180 (109 merginos ir 71 vaikinas) IX – XII klasių Kėdainių rajono Akademijos vidurinės mokyklos mokinių. Charakterio stiprybės matuotos tam skirto Charakterio stiprybių ir dorybių klausimyno trumpuoju variantu, sukurtu C. Peterson ir M. E. P. Seligman 2003 metais. Respondentų laimingumas apskaičiuotas Subjektyvaus laimingumo skale, sukurta S. Lyubomirsky 1999 m. Vyresniųjų klasių mokinių priežastys gyventi tirtos Priežasčių gyventi klausimynu, skirtu paaugliams, kurį sukūrė A. Osman 1998 metais. Tyrimo rezultatai parodė, kad charakterio stiprybės statistiškai patikimai skiriasi lyties atžvilgiu. Išskirta po tris labiausiai išreikštas charakterio stiprybes – merginų grupėje: humoras ir žaismingumas, mylėjimas ir buvimas mylima/meilės priėmimas bei dvasingumas/tikėjimas; vaikinų: mylėjimas ir buvimas mylimu/meilės priėmimas, dvasingumas/tikėjimas ir pomėgis mokytis. Taip pat rasti skirtumai tarp vaikinams ir merginoms reikšmingų priežasčių gyventi išreikštumo. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų... [toliau žr. visą tekstą] / Positive psychology of character strengths highlights the importance of personal happiness and quality of life, physical and mental health, but these effects have not been studied in a link with the reasons for living, which may be of interest in the suicide prevention. Evaluating the problemic side of adolescence the purpose of the study is to assess high school students' character strengths and happiness relationship with reasons for living. The study included 180 pupils (109 girls and 71 boy) of IX - XII grades from Kėdainiai District the Akademija Secondary school. The strengths of character were measured by the short version of the questionnaire, developed by C. Peterson and M. E. P. Seligman in 2003. The happiness of respondents were measured by Subjective happiness scale, the author - S. Lyubomirsky 1999. The reasons for living of the older pupils were investigated by the questionnaire created by A. Osman in 1998 and called The reasons for living questionnaire. The results showed statistical difference between the strength of character and gender. Excluded three most pronounced character strengths - in girls group: the humour and playfulness, loving and allowing oneself to be loved, spirituality/faith; in boys group: loving and allowing oneself to be loved, spirituality/faith and love of learning. Results also showed differences in the expression of the significant reasons for living between boys and girls. There were no statistically significant differences found in... [to full text]

Tyrimo tikslas- ištirti pardavimų sektoriuje dirbančių asmenų emocinį intelektą, patiriamą stresą ir subjektyviai vertinamą darbo atlikimą, surasti šių konstruktų tarpusavio sąsajas, bei sąsajas su sociodemografiniais rodikliais. Tyrime dalyvavo 252 respondentai (237 moterys ir 15 vyrų). Respondentų amžius svyravo nuo 19 iki 59 metų.Tiriamųjų darbo stažas pardavėjo pareigose svyravo nuo 0 iki 32 metų. Tyrime naudotos metodikos: Psichologinės įtampos vertinimo klausimynas(Health and Safety Executive Management Standards Indicator Tool; S. Palmer, C. Cooper, 2007); Emocijų įvertinimo skalė (The Assesing Emotions Scale; Schutte N.S., Malouff J.M., Bhullar N., 2009) ir Darbo efektyvumo skalė (Job performance scale Dubinsky, Mattson, 1979). Tyrimo rezultatai parodė, kad moterys, turinčios mažesnį nei dviejų metų darbo stažą pardavėjo pareigose geriau valdo kitų asmenų emocijas nei tos moterys, kurios yra išdirbusios pardavėjo pareigose daugiau nei dveji metai. Moterys, kurių amžius yra virš 30 metų subjektyviai efektyviau atlieka savo darbą nei tos moterys, kurių amžius yra nuo 19 iki 30 metų. Moterys, turinčios didesnį nei dviejų metų darbo stažą pardavėjo pareigose, patiria mažiau streso darbo vietoje nei tos moterys, kurių darbo stažas pardavėjo pareigose yra iki dviejų metų. Didėjant moterų, dirbančių pardavimo sektoriuje, emociniam intelektui, mažėja jų patiriamas stresas darbo vietoje. Mažėjant moterų, dirbančių pardavimo sektoriuje, darbe patiriamam stresui, didėja jų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to explore links among sales sector employees emotional intelligence, subjective assessment of work performance and work-related stress and relationship with sociodemographic characteristics. The study included 252 (237 women and 15 men) residents whose age was from 19 to 59 years old. Residents in sales sector were working from 0 to 32 years. Research methods are: Health and Safety Executive Management Standards Indicator Tool (S. Palmer, C. Cooper (2007), The Assesing Emotions Scale (Schutte N.S., Malouff J.M., Bhullar N. (2009) and Job performance scale (Dubinsky, Mattson (1979). The results of the research showed that women with less than two years sales experience had better control over emotions of others than those with more than two years tenure. Women over 30 years at age perform their jobsubjectively more productive than younger women ( age btetween 19 to 30 years). Women with more than two years sales experience indicated having work-related stress than women with less than two years sales experience. The increase of emotional intelligence was related to the decrease of their eork-related stress. Decrease of work-related stress was relatedto the increase of their subjective assesement of work performance. The increase of emotional intelligence scores was realated to the increase of subjective job performance. Also emotional intelligence performs as a mediator between work-related stress and subjective work performance. In this way it... [to full text]

Visuomenės sveikata (Sveikatos ekologija) NAKVYNĖS NAMŲ DARBUOTOJŲ PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIŲ SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIAI VERTINAMA SVEIKATA Diana Mačiulienė Mokslinė vadovė lekt. dr. Jolita Kirvaitienė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Visuomenės sveikatos fakultetas, Aplinkos ir darbo medicinos katedra. Kaunas; 2013. 56 p. Darbo tikslas. Įvertinti nakvynės namų darbuotojų profesinės rizikos veiksnių sąsajas su subjektyviai vertinama sveikata. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 145 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų nakvynės namų darbuotojai. Analizei buvo tinkamos 126 anketos. Darbuotojų apklausai naudota vienmomentinė anketa. Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant statistinį programų paketą SPSS 17.0 for Windows ir Microsoft Office programinio paketo skaičiuokle Microsoft Excel. Duomenys, kurių paklaidos tikimybė p>0,05 nebuvo naudoti tyrime, kadangi skirtumas laikomas statistiškai nereikšmingas. Rezultatai. Nakvynės namų darbuotojai daţniausiai susiduria su klientų grasinimais (41,3 proc.), keiksmaţodţiais (64,3 proc.), psichologine įtampa (78 proc.), nesaugumo jausmu (53 proc.). Dauguma darbuotojų (70,6 proc.) per pastaruosius 6 mėnesius pajuto sveikatos sutrikimus. Beveik pusė apklaustųjų (42,9 proc.) savo sveikatos sutrikimus sieja su darbu. Savo sveikatos sutrikimus respondentai sieja su: miego sutrikimais (36,5 proc.), irzlumu (22,2 proc.), nerimu (20,6 proc.), įtampa bei stresu (34,9 proc.), arterinė hipertenzija (19,8 proc.)... [toliau žr. visą tekstą] / Public health (Health ecology) HOSTEL STAFF OCCUPATIONAL RISK FACTORS AND THEIR LINKS WITH THE SUBJECTIVE EVALUATION OF HEALTH Diana Mačiulienė Scientific tutor lecturer dr. Jolita Kirvaitienė Lithuanian University of Health Sciences, Medical Academy, Faculty of Public Health, Department of Environmental and Occupational Medicine. Kaunas; 2013. 56 p. The aim of a project. To evaluate Hostel Staff Occupational Risk Factors and Their Links with the Subjective Evaluation of Health. Research methodology. 145 workers from Vilnius, Kaunas and Klaipėda hostels staff were involved in the study. 126 questionnaires were suitable for analysis. A cross-sectional questionnaire was used in the survey. The statistical analysis was performed using the statistical software package SPSS 17.0 for Windows and Microsoft Office software package Microsoft Excel spreadsheet. Data with bias probability p>0,05 were not used in the research, because the difference is considered statistically insignificant. Results of the research. Mostly, workers of hostels have to deal with threats of clients (41,3 pct.), vituperation (64,3pct.), psychological stress (78 pct.), insecurity (53 pct). In the last 6 months the majority of employees felt health disorders. Almost half of the respondents (42,9 pct.) relate their health problems with the work. Were mentioned following health disorders: sleep disorders (36,5 pct.), irritability (22,2 pct.), anxiety (20,6 pct), tension and stress (34,9 pct.), arterial... [to full text]