Darbo tikslas. Įvertinti vartotojų požiūrį į ekologiškus maisto produktus ir nustatyti sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu. Tyrimo metodika. Anketinės apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti Kauno miesto suaugusių vartotojų požiūrį į ekologiškus maisto produktus, įvertinti vartotojų informuotumą apie ekologiškų maisto produktų ženklinimą, išsiaiškinti kriterijus pagal kuriuos vartotojai renkasi ekologiškus maisto produktus. Tyrimo metu buvo išdalinta 317 anketų, iš kurių pilnai ir tinkamai užpildytos sugrįžo 263 anketos (atsako dažnis 82,96 proc.) Apklausoje dalyvavo – 84 vyrai ir 179 moterys. Kokybinių požymių statistinis ryšys vertintas remiantis chi kvadrato (χ2) bei z kriterijais. Siekiant įvertinti vartotojų informuotumo apie ekologiškų maisto produktų ženklinimą lygį bei ekologiškų maisto produktų vartojimo sąsajas su subjektyviu sveikatos vertinimu buvo skaičiuotas šansų (galimybių) santykis. Rezultatų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu, kai paklaidos tikimybė (p) <0,05. Rezultatai. 67,5 proc. respondentų teigė, kad vartoja ekologiškus maisto produktus, iš jų daugiau moterų nei vyrų. 2-3 kartus per savaitę ekologiškus produktus teigė, kad vartojo 39,2 proc. moterų ir 37,0 proc. vyrų. Įvertinus sąsajas tarp subjektyvaus respondentų vertinimo apie ekologiškų maisto produktų ženklinimą Lietuvoje ir tikrojo žinių įvertinimo pagal atpažintus logotipus, paaiškėjo, kad tarp teigusių, kad žino kaip yra ženklinami ekologiški maisto produktai, iš tikrųjų žino... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study. To evaluate consumers attitude towards organic food and its relation with subjective health estimation. Methods. The study included anonymous questionnaire for adult consumers in Kaunas city to investigate the attitude towards organic food, to evaluate the knowledge of organic food labelling and the motives of the consumers in purchasing organic food. During the study 317 questionnaires were given to the consumers and 263 returned properly fulfilled (response rate 82.96%). 84 men and 179 women participated in the study. Qualitative statistical relations of the variables were analysed by using Chi-squared and z criteria. The knowledge level of the organic food labelling and the associations between organic food consumption and the subjective health estimation were valued by odds ratio. The statistically significant difference were identified when (p)<0.05. Results. 67,5% of all respondents, the bigger proportion of women than men of the study, stated consuming organic food. Organic food was consumed mostly 2-3 times per week by 39.2% of women and 37.0% of men. The results showed that comparing subjective knowledge of the organic food labelling in Lithuania and the knowledge by practically identified labels by the respondents, the respondents who told that they know the organic food labelling, really know only 15.5% of respondents and previously existing labelling know 34.5%; responders who told that they know the labelling of organic food but really they do... [to full text]

Tyrime dalyvavo 283 tiriamieji (138 vaikinai ir 145 merginos). Tiriamąją imtį sudarė Kauno m. ir Kauno rajono vidurinių mokyklų 9 -11 klasių moksleiviai. Paauglių fizinio aktyvumo lygis buvo vertinamas naudojant „Modifikuotą tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną“ (IPAQ- International Physical Activity Questionnaire; Ainsworth, Levy, 2004; Volbekienė, 2006), emociniams bei elgesio ypatumams nustatyti naudotas „11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas“ (ASEBA – YSR 11/18, Achenbach System of Empirically Based Assesment - Youth Self Report; Achenbach, 2001; Žukauskienė, 2006). Sveikata vertinta darbo autoriaus sudarytu klausimynu. Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių fizinis aktyvumas susijęs su sveikata ir kai kuriais emociniais bei elgesio ypatumais: fiziškai aktyvesni paaugliai geriau vertino savo sveikatą, jų nerimo/ depresijos išreikštumas buvo žemesnis lyginant su fiziškai pasyvesnių paauglių grupe. Didėjant vaikinų fiziniam aktyvumui jų agresyvumas didėja. Fizinio aktyvumo lygis neturėjo ryšio su merginų agresyvumu, paauglių delinkventiniu elgesiu ir užsisklendimu. / The study was conducted among 283 teenagers (138 boys and 145 girls). The selection was made from the 9-11th form students in Kaunas City and District secondary schools. The level of physical activeness was measured according to The International Physical Activity Questionnaire (Ainsworth, Levy, 2004; trans by Volbekiene, 2006). Emotional and behavioural aspects were evaluated using The Questionnaire of Self Assessment for 11-18 year olds (ASEBA- YSR 11/18, Achenbach, 2001, trans by Zukauskiene, 2006). Health levels were assessed using a questionnaire constructed by the author of the study. The results of the study have indicated the link between teenagers’ physical activeness and their health, some emotional and behavioural aspects: more physically active teenagers evaluated their health better; their anxiety/depression indicators were lower compared to those of the less physically active. Whilst the aggression in boys grew respectively with rising physical activeness, such a link wasn’t found in girls. No connection between physical activeness and teenagers’ delinquent behaviour or shyness was determined.

Tyrimo tikslas – nustatyti kaip susiję paauglių prieraišumo prie tėvų stilius su interneto naudojimo intensyvumu bei subjektyviu sveikatos vertinimu. Tyrime dalyvavo 142 mokiniai (108 merginos ir 34 vaikinai), 96 mokiniai anketas pildė internetu, 46 Viešojoje įstaigoje Kauno „Vyturio“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje. Tiriamieji pildė anketą, kurią sudarė keturios metodikos, prieraišumo stiliaus, žmonės mano gyvenime, subjektyvaus sveikatos vertinimo ir interneto naudojimo intensyvumo klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad prieraišumas prie tėvų, subjektyvus sveikatos vertinimas ir interneto naudojimo intensyvumas skiriasi atskirose sociodemografinėse grupėse: vaikinai savo sveikatą vertina geriau nei merginos, paaugliams; gyvenantiems su abiem tėvais, būdingas didesnis prieraišumas prie tėvų ir geresnis subjektyvus sveikatos vertinimas, nei gyvenantiems su vienu iš tėvų; teigiantys, jog nejaučia skausmų, savo sveikatą vertina geriau ir ne taip intensyviai naudoja internetą, nei tiriamieji, pažymėję, jog jaučia skausmus; pildžiusių anketas mokykloje subjektyvus sveikatos vertinimas geresnis, nei pildžiusių anketas internetu. Paauglių subjektyvus sveikatos vertinimas reikšmingai koreliuoja su prieraišumu prie tėvų, gautas ryšys silpnas. Aukštas, žemas paauglių subjektyvus sveikatos vertinimas skirtingose sociodemografinėse grupėse statistiškai reikšmingai skiriasi išskyrus paauglių gyvenančių su vienu iš tėvų. Paaugliams, kuriems būdingas vyraujantis nerimastingo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess connections between adolescent attachment to parents‘ style with intensity of internet use and self – rated health. The subjects of the study were 142 students (108 girls and 34 boys), 96 students questionnaires were filled out online, 46 studets questionnaires filled out in the Catholic secondary school. Students were asked to fill 4 questionnaires: Relationship Scale Questionnaire, People In My Life, Internet Addiction Test and subjective helth questionnaire. The results of the study showed that attachment to parent, self – rated health and intensity of internet use are different among sociodemographical groups: boys evaluate their health better than the girls. Adolescent who lived with their parent have more attachment to parent and their health is better, comparing with adolescent who lived with one of his parent. Adolescent who wrote that do not feel pain their health are better and they use less intensity of the internet than students, who wrote, that feel pain. Students who filled questionnaire in school have better health than students who filled questionnaire online. Adolescents‘self – rated health was correlated with attachment to parent. Anxious attached subjects have had lower health than save attached subject. Save attached subjects are more attached to parent. Anxious attached subjects are more intensity of internet use.

Visuomenės senėjimas rodo gerėjančias gyvenimo sąlygas, sveikatos priežiūros kokybės gerėjimą, tačiau visuomenės senėjimas turi ir neigiamų pasekmių. Visuomenei senstant daugėja lėtinių ligų, specifinių, seniems žmonėms būdingų būklių, todėl didėja poreikis pagyvenusių žmonių socialinei ir medicininei priežiūrai, atsiranda naujų ekonominių iššūkių šaliai. Pakeisti ar sureguliuoti gyventojų senėjimo procesus ir jų padarinius yra sunku, tačiau žinant sveikatą įtakojančius veiksnius ir jų padarinius galima geriau pasirengti šių problemų sprendimui. Tyrimo tikslas: įvertinti 65 m. ir vyresnių Vilniaus gyventojų gyvenseną ir subjektyvų sveikatos vertinimą Uždaviniai: 1. Nustatyti 65 m. ir vyresnių žmonių gyvensenos veiksnių (rūkymo, alkoholio vartojimo, mitybos ir fizinio aktyvumo) paplitimą. 2. Įvertinti 65 m. ir vyresnių žmonių sveikatos būklę 3. Nustatyti 65 m. ir vyresnių žmonių subjektyvų savo sveikatos būklės vertinimą. 4. Įvertinti 65 m. ir vyresnių žmonių subjektyvios sveikatos būklės sąsajas su gyvensenos veiksnių paplitimu. 5.Įvertinti 65 m. ir vyresnių žmonių gyvensenos sąsajas su bendra fizine sveikata. Metodika. Darbo uždaviniams įgyvendinti ir tikslui pasiekti buvo panaudotas interviu apklausos metodas, naudojant šiam tyrimui sukurtas anketas (1 priedas). Anketos buvo anonimiškos. Apklausa vykdyta Antavilių pensionate, Vilniaus Gerontologijos ir reabilitacijos centre bei Vilniaus pirminėse sveikatos priežiūros įstaigose. Į tyrimą buvo įtraukti asmenys 65 metų amžiaus... [toliau žr. visą tekstą] / Aging of the public population shows the improvement in living conditions and health care quality, still this process has its negative consequences as well. Because of aging, both the chronic diseases and specific conditions for the elderly are increasing, thus making bigger demands of older people for social and medical care and creating new economic challenges for the country. It is very difficult to replace or adjust the aging processes and their effects; however, if we take into account the factors that have an impact on health and their consequences the better preparation to solve these problems can be done. The aim of the research: to assess the residents of Vilnius city at the age of 65 and older living and their own subjective heath assessment. Objectives : 1. To define the living factors ( smoking, alcohol consumption, nutrition and physical activity) distribution of the people at the age of 65 and older. 2. To assess the people’s health condition at the age of 65 and older. 3. To ascertain people's at the age of 65 and older subjective assessment of their own health. 4. To ascertain people's at the age of 65 and older subjective health condition links with the living factors distribution. 5. To ascertain people's at the age of 65 and older subjective health condition links with their common physical health. Methodology. In order to achieve the objectives and the aim of the study the interview method have been carried out, using the questionnaires developed for this... [to full text]

Material and methods Characteristics of study population The entire adult population (patients 16 years or older) of two PHC doctors practices in Kaunas were invited to participate in study. Approval from the Kaunas University of Medicine Ethics Committee was obtained and participants signed a written informed consent prior to examination. Patients from one practice were intervention community, patients from another practice - control community. In intervention community 1219 patients 16 years or older participated in first survey (506 men and 713 women, response rate 87.1%), in control community – 1068 patients (439 men and 629 women, response rate 87.1%). Intervention, oriented to improve control of risk factors of NCD, was integrated into the PHC team daily practice during one year in intervention community. Control community was receiving usual PHC. After one year (in 2000) all participants of first survey were invited to participate in second survey. Each survey followed the same methods. In intervention community 1069 patients (506 men and 713 women, response rate 87.7%) participated in second survey, in control community - 940 patients (439 men and 629 women, response rate 88.0%). There was no difference between communities concerning age and sex distribution of participants (table 2.1.1). Table 2.1.1 Distribution of respondents by age and sex in intervention and control communities Age,years Intervention community Control community Men women total men women... [to full text]