Background: Aortic valve insufficiency (AI) at the time of left ventricular assist device (LVAD) insertion needs to be corrected, however there is little known about how to manage bioprosthetic valvular AI. Case presentation: A 55-year-old female with dilated cardiomyopathy who previously had a bioprosthetic aortic valve replacement needed a LVAD as a bridge to transplant. Her left ventricular ejection fraction was 10% and had mild to moderate transvalvular AI. She underwent a HeartWare HVAD insertion along with aortic valvular coaptation stitch repair (Park's stitch) to the bioprosthetic valve. Conclusion: Her AI improved to trivial with minimal ejection through the bioprosthetic valve. She was transplanted 6 months following the surgery. A Park's stitch to the bioprosthetic aortic valve with more than mild AI might be a good option for bridge to transplant patient.

Tyrimas vykdytas 2004 – 2007 metais, Vilniaus miesto Karoliniškių mikrorajono Pasakų parke. Anotuotas augalų rūšių sąrašas sudarytas remiantis Tachtadžiano sistema (Tachtadjan A.1978), atlikta ekologinė floros analizė pagal Ellenbergą (Ellenberg H.1991), chorologinė − pagal Natkevičaitės-Ivanauskienės sistemą, biomorfinė − pagal atsinaujinimo pumpurų išsidėstymą (Raunkiar CH.), nustatyta parko augalų bendrijų sintaksonominė struktūra. Pasakų parke identifikuotos 210 augalų rūšys, priklausančios 155 gentims ir 55 šeimoms. Išanalizavus augalų spektrą nustatyta, kad didžiausią dalį sudaro astrinių (19,8%), pupinių (16,5%) bei erškėtinių šeimų augalai (14,1%). Pasakų parke aptiktos dvi į Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys – Epipactis atrorubens (tamsialapis skiautalūpis) ir Pulsatilla patens (vėjalandė šilagėlė). Nustatyta, kad 45,1 % augalų vidutiniškai reiklūs šviesai, 51,6 % vidutinio šiltumo augaviečių augalai, 29 % augalų priklauso centrinei Vidurio Europos daliai, 38,7 % vidutinio dirvožemio drėgnumo augalų. Pagal augalų gyvenimo formas didžiausią dalį sudaro hemikriptofitai (42,8 % ), kriptofitai – 18,1 %, fanerofitai – 14,3 %, chamefitai ir terofitai po 10 % nuo visų augalų rūšių.Parke išskirtos augalų bendrijų klasės: Borealiniai Šiaurės pusrutulio spygliuočių miškas ir Pamiškių, miško aikštelių ir šlaitų pieva. Parengtas parko pažintinio tako projektas: tako ilgis 2 km, jame numatyta 10 stotelių. Išsiaiškintos moksleivių nuostatos, poreikiai, pažintiniai... [toliau žr. visą tekstą] / The research was made in Pasakų Park, Karoliniškiai district, Vilnius city, in 2004 – 2007. Annotated plant species list was formed on the basis of Tachtadjan system, (Tachtadjan A.1978), ecological flora analysis was made according to Ellenberg (Ellenberg H.1991), chloric analysis, according to Natkevičaitė−Ivanauskienė‘s system, biomorphic – according to renewed buds‘ position (Raunkiar CH.); park plants communities‘ syntaxonomic structure was determined. 210 plant species, which belong to 155 plant genus and to 55 plant families were identified in Pasakų Park. Plant spectrum analysis revealed that the biggest part of plants belong to aster family (19,8%) bud family- (16,5%), eglantine family (14,1%). Two plant species that are included into The Red Book of Endangered Species were found in the Park¬ − Epipactis atrorubens (The Dark Red Helleborine) and Pulsatilla patens (wild crocus). It is determined that 45,1 % of the plants need the average light, 51,6 % - need the average heat to grow, 29 % belong to Middle Europe plants; 38,7 % of the plants grow in the soil with average wetness. According to plant life forms categories, the biggest part of the plants in the Park belong to (42,8 % ) Hemicryptophyte, cryptophyte-18,1 %, Phanerophyte – 14,3 %, chamaephyte and therophyte 10%. The following plant communities’ classes were determined in the Park: Boreal zone’s Northern hemisphere’s coniferous forest and the outer wood ground’s and slopes’ field. Park’s Cognitive... [to full text]

The possibility to save energy in synchronous machines operation by dismissing d-axis damping bars and surrogating them with active excitation current control in sectored field winding is proved. In particular a way to recover the energy of rotor oscillations during power regulation is shown by means of a studycase generator whereas a self-starting machine is analytically and numerically designed in view of its next construction and test. Principal design requirements and limits for both applications are presented and discussed.