Lietuvos bestuburių faunos žirgelių (Odonata) būrys priklauso ne tik vienai rūšimis gausiausių, bet kartu ir vienai jautriausių aplinkos kaitai vabzdžių klasei. Žirgelių būryje išskiriami du pobūriai, tai strėliukės, arba mažieji žirgeliai (Zygoptera), ir, tikrieji laumžirgiai, arba dideji žirgeliai (Anisoptera). Viso pasaulyje sutinkama apie 5 700 žirgelių rūšių, apie 120 iš jų Europoje (Dijkstra 2006). Lietuvoje gyvena 62 šių vabzdžių rūšys, priklausančios 8 šeimoms. Tai plėšrūs vabzdžiai, kurių gyvenimo ciklas turi tris vystymosi stadijas: kiaušinėlio (žiemojanti stadija), vandenyje gyvenančios lervos ir skraidančio suaugėlio stadiją. Tiek lervos tiek suaugėliai yra plėšrūs, tačiau maitinasi skirtingose aplinkose taip išvengdami konkurencijos dėl maisto ištekliaus rūšies viduje. Vandens telkinių ūkinis naudojimas, rekreacijos plėtra ištisus metus, stipriai keičia nusistovėjusią, svarbią žirgelių išlikimui buveinių būklę, atskirų elemtų erdvinę struktūrą. Atsiradusi vandens tarša inicijuoja naujus hidrocheminio rėžimo pokyčius, o kita antropogeninė veikla, kaip ežero (upės) pakrančių eksploatacija maudynėms, intensyviai žvejybai, įtakoja priekrantės augaliją ir kitų hidrobiontų grupių įvairovę, gausumą bei pasiskirstymą. Dabartiniu metu nemažai žirgelių rūšių yra saugomos gamtosauginių įstatymų; į Lietuvos Raudonąją knygą (rūšis aprašė Aidukaitė, 2007) yra įrašyta 13 žirgelių rūšių (Aeschna crenata, A. viridis, Anax parthenope, Coenagrion johannsoni, Cordulegaster boltonii... [toliau žr. visą tekstą] / Ieva Vyliaudaitė „THE ECOLOGICAL CONDITION OF THE HYDROSYSTEMS IN THE LAKES GILUŽIS, BALTIS AND SALOTĖ BASED ON THE SPECIES OF DRAGONFLIES AND DEMSELFLIES FOUND“. The valuation of the ecological condition of the ecosystems in the lakes Gilužis, Baltis and Salotė as well as the identification of the biodiversity of Odonates in the lakes under the impact of urban expansion was the goal of the research. The main tasks were: first, to indicate the ecological condition of the ecosystems; secondly, to identify the amount and quantity, the biodiversity and the distribution of the species as well as to identify the dominant species; and to clarify the richest and most valuable habitats within the three lakes. The samples of dragon and demselflies were being collected from June to September in the year 2009. 441 insects collected, 24 species identified in total. The Lake Gilužis appeared to show the smallest variaty of the species of Odonates: only 9 species identified within the 122 samples collected. The 22 species identified suggests the widest biodiversity of the dragonflies in The Lake Baltis. The highest number of samples collected in The Lake Salote, where 185 insects collected with 20 species identified. There were two rare and protected species caught in both The Lakes Baltis and Salote (Aeshna viridis and Leucorrhinia albifrons). The three of the lakes appeared to show a different variaty of the species and the distribution of them within the ecosystems of each lake... [to full text]

Darbo tikslas: Išanalizuoti ir palyginti gyvulių elgseną ir kiaulienos technologines bei juslines savybes auginat kiaules ekologinius reikalavimus atitinkančiose ir įprastinės gamybos sąlygose Darbo tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: Įvertinti ekologinių ir įprastinių kiaulių auginimo būdų zoohigienines sąlygas; Atlikti Lietuvoje ekologiškai ir įprastiniu būdu išaugintų kiaulių mėsos juslinę analizę; Nustatyti talpinimo tankio įtaką kiaulių elgsenai ir technologinei mėsos kokybei; Nustatyti skirtingų kiaulių laikymo sąlygų įtaką gyvulių elgsenai ir technologinei mėsos kokybei; Pateikti pasiūlymus neigiamiems aplinkos veiksniams sumažinti siekiant gauti geresnės kokybės kiaulieną. Neskaitant padidėjusio susidomėjimo alternatyviais gyvulių laikymo būdais, šiuo metu atlikta nedaug darbų tyrinėjančių ekologinio kiaulių laikymo būdo įtaką kiaulienos kokybei. Taip pat daugumos mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad ekologiškai augintų kiaulių mėsos kokybės rodikliai nėra nuoseklūs, o kartais net prieštaringi. Apibendrinus matyti, kad dauguma tyrėjų analizavo alternatyvių laikymo būdų įtaką tik produkcijos kokybei. Dėl to kartais sunku paaiškinti rezultatų nenuoseklumą. Lietuvoje tokio pobūdžio tyrimai atlikti pirmą kartą. Išnagrinėjus ekologinių ir įprastinių kiaulių auginimo būdų ypatumus ir jų įtaką produkcijos kokybei taip pat, kaip ir literatūroje, gauti nenuoseklūs rezultatai. Tačiau, įtraukus į tyrimus gyvulių elgsenos analizę, buvo galima tiksliau... [toliau žr. visą tekstą] / Object of research: Despite an increased interest in alternative production systems for pig meat there are, to date, few and often inconsistent reports on how these changes in production systems affect pork quality. With a holistic approach, the overall objective of the thesis was to study the effects of production factors and to evaluate their impact on pig’s behavior, performance, technological and sensory meat quality Specific task for the present work were: to evaluate organic and conventional rearing conditions for pigs; make analysis of meat samples which were collected from organic and conventional pig farms from Lithuania; to access the effects of rearing space on growing pig’s behavior, performance and meat quality; to compare indoor and outdoor raising systems for growing/finishing pigs regarding behavior, performance and meat quality traits; to generalize conclusions of an optimized rearing system for pigs. A comprehensive investigation of the most common pig keeping techniques in Lithuania: restricted, spacious, enriched and with access to outside was carried out for the first time. An influence of those rearing conditions on pig’s behavior, performance and meat quality was estimated. It was established that pig rearing conditions has a big influence on animal’s behavior, performance and meat quality. Due to the strict organic animal husbandry regulations, lack of education and information, organic pork is not popular in Lithuania yet. According to the research... [to full text]

The aim of the study - to investigate interaction regularities of water flow energy distribution and stream beds during the naturalization process, to identify morphometric changes in the beds of streams and to assess the impact of these factors on the ecological status of rivers. To achieving this aim, 6 specific tasks were identified: 1 Designing geostatistical models of hydromorphological characteristics of regulated and natural river beds based on the field research results; 2 Identifying morphometric characteristics of river beds based on geostatistical models; 3 Determining regularities of the flow energy distribution and its interaction with the stream bed; 4 Determining the abundance and composition of grass and woody vegetation in the investigated sections of streams; 5 Determining the diversity, composition and abundance of macrozoobenthos and fish species; 6 Identifying the impact of flow energy distribution and stream bed interaction on the ecological status of rivers. / Darbo tikslas – ištirti vandens tėkmės energijos pasiskirstymo ir upelių vagų sąveikos dėsningumus, vykstant natūralizacijos procesams, nustatyti morfometrinius pokyčius upelių vagose lemiančius veiksnius ir įvertinti jų poveikį upių ekologinei būklei. Darbo tikslui pasiekti buvo sprendžiami 6 uždaviniai: 1) taikant natūrinių tyrimų rezultatus, sudaryti geostatistinius reguliuotų ir natūralių vagų hidromorfologinių charakteristikų modelius; 2) pasinaudojus gautais modeliais, nustatyti morfometrines vagų charakteristikas; 3) pasinaudojus gautais modeliais, išsiaiškinti tėkmės energijos pasiskirstymo ir jos sąveikos su upelių vaga dėsningumus; 4) ištirti žolinės ir sumedėjusios augalijos gausą ir jos sudėtį tiriamų upelių atkarpose; 5) nustatyti makrozoobentoso ir juo besimaitinančių žuvų rūšinę įvairovę, sudėtį ir gausą; 6) išsiaiškinti tėkmės energijos pasiskirstymo ir upelių vagų sąveikos įtaką upių ekologinei būklei.

Verslo aplinkos pokyčiai, skatina įmonių komunikacijos su tikslinėmis auditorijomis pokyčius. Socialiai atsakinga įmonės komunikacija yra priemonė, leidžianti užsitarnauti didesnį visuomenės pritarimą įmonės vykdomai veiklai. Padidėjęs visuomenės dėmesys įmonių atliekamoms funkcijoms, tampa stimulu imtis socialiai atsakingų veiklų. Augantis visuomenės susidomėjimas ekologija, skatina įmones vis didesnį dėmesį skirti ekologinei atsakomybei, todėl darbe nagrinėjama ekologinės veiklos komunikacija, kaip svarbi visuomenės informavimo, lojalumo skatinimo, įvaizdžio gerinimo ir įmonės veiklos legitimacijos priemonė. Magistro darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos prekybos tinklų ekologinės veiklos komunikacijos sąsajas su klientų įmonės ekologinės veiklos vertinimu. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama darnaus vystymosi ir įmonių socialinės atsakomybės koncepcija, ĮSA teorijų raida, identifikuojami įmonių atsakomybės elementai. Toliau darbe analizuojamos įmonių ekologinės atsakomybės komunikacijos raiškos formos. Nagrinėjama sąveika tarp socialiai atsakingos įmonių komunikacijos ir palankaus visuomenės požiūrio į organizacijos veiklas. Tiriamojoje darbo dalyje, remiantis kokybine internetinių puslapių analize bei pusiau struktūruotais kokybiniais interviu su ekspertais, pateikiama Lietuvos didžiųjų prekybos centų socialiai atsakingos komunikacijos ir jos ekologinio aspekto analizė. Taip pat remiantis fokusuotų grupės diskusijų su klientais metu surinktais... [toliau žr. visą tekstą] / Business environment changes, stimulates the communication with target audiences change. Socially responsible company’s communication is a means of earning a greater public acceptance of the company's operations. Increased public awareness of corporate functions; it becomes a stimulus to socially responsible practices. The growing public interest in the environmental problems encourages companies to increasingly focus on environmental responsibility, and work the ecological business communication as an important public awareness, loyalty, and improve the image of the business means of legitimization. The aim of the Master's thesis is to analyze the trades between Lithuanian supermarkets ecological performance of communication and the links with the client company environmental performance evaluation. The theoretical part deals with sustainable development and corporate social responsibility, the concept of corporate social responsibility theories of evolution, identification of elements of corporate responsibility. Further analysis of the work of corporate environmental responsibility of communication forms of expression. It is examining the interaction between socially responsible corporate communication and public-friendly approach to the organization's activities. The exploratory part of the work on the basis of qualitative analysis of web pages and semi-structured qualitative interviews with experts of the Lithuanian supermarkets a socially... [to full text]

To analyse the influence of crop rotations with a different ratio of nitrogen-fixing crops, catch crops and fertilisation with organic fertilisers on the following: 1. Soil enzyme activity; 2. Agrochemical properties of the soil and nitrogen balance; 3. Weed response; 4. Weed seed bank in the soil; 5. Crop yield and productivity. / Agroekosistemų optimizavimo augalų kaita, tarpiniais pasėliais ir organinėmis trąšomis ekologinėje žemdirbystėje tyrimai vykdyti 2004–2009 m., Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje, sertifikuotame ekologinės žemdirbystės lauke, karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (IDg8-k) – Calcari-Epihypogleyic Luvisol (LVg-p-w-cc). Tyrimų hipotezė. Optimizuoti agroekosistemas ekologinėje žemdirbystėje galima taikant priemonių kompleksą: parenkant sėjomainas su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, auginant tarpinius pasėlius bei tręšiant organinėmis trąšomis. Tyrimų tikslas – įvertinti agroekosistemų optimizavimo galimybes ekologinėje žemdirbystėje derinant sėjomainas su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, auginant tarpinius pasėlius ir tręšiant organinėmis trąšomis. Tyrimų uždaviniai: Ištirti sėjomainų su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, tarpinių pasėlių ir tręšimo organinėmis trąšomis įtaką: 1. dirvožemio fermentų aktyvumui; 2. dirvožemio agrocheminėms savybėms ir azoto balansui; 3. pasėlių piktžolėtumui; 4. dirvožemio armens užteršimui piktžolių sėklomis; 5. augalų derlingumui ir bendrosios energijos kiekiui. Mokslinio darbo naujumas. Ekologinės žemdirbystės sąlygomis kompleksiškai įvertintas sėjomainų su skirtinga azotą fiksuojančių augalų dalimi, tarpinių pasėlių bei tręšimo organinėmis trąšomis poveikis agroekosistemoms. Tai suteikia naujų žinių apie potencialaus dirvožemio derlingumo palaikymo, pasėlių ir dirvos piktžolėtumo kontrolės... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimai atlikti 2008–2009 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje. Dirvožemis – karbonatingas sekliai glėjiškas išplautžemis (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol). Tyrimo A veiksnys – 4 septynių narių sėjomainų rotacijos su nevienoda azotą fiksuojančių augalų dalimi: I – 43 proc. (daugiametės žolės → daugiametės žolės → žieminiai kviečiai → vasariniai miežiai → žirniai → žieminiai kviečiai → miežiai), II – 43 proc. (daugiametės žolės → žieminiai kviečiai → žirniai → vasariniai miežiai su įsėliu → daugiametės žolės → žieminiai kviečiai → miežiai), III – 29 proc. (daugiametės žolės → bulvės → belukštės avižos → vasariniai miežiai → žirniai → žieminiai kviečiai → miežiai), IV – 14 proc. (daugiametės žolės → žieminiai kviečiai → bulvės → vasariniai miežiai → žieminiai rapsai → žieminiai kviečiai → miežiai). Veiksnys B – tarpinis pasėlis žaliajai trąšai: 1) be tarpinio pasėlio, 2) tarpinis pasėlis žaliajai trąšai. Nustatyta, kad sėjomainos piktžolių sėklų atsargoms dirvoje esminės įtakos neturėjo. Tarpinis pasėlis žaliajai trąšai, lyginant su jo nenaudojimu, turėjo tendenciją mažinti nuo 5,4 iki 44,2 proc. piktžolių sėklų atsargas dirvoje. Piktžolės pasiskirstė į 4 ekologines grupes pagal poreikį dirvožemio pH, azotui ir drėgnumui. Didžiausias sėklų kiekis dirvoje nustatytas indiferentiškų pagal poreikį dirvožemio pH ir drėgnumui, mažo rūgštumo ir silpnai šarminių dirvožemių piktžolių rūšių, azoto turtinguose dirvožemiuose augančių dažniau negu neturtinguose bei... [toliau žr. visą tekstą] / Field experiments were carried out in 2008 and 2009 at the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture. The objective of this investigation was to determine the influence of crop rotations and catch crops for green manure on weed seed-bank and soil enzymes urease and saccharase activity in the organic farming. Soil – Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisol. Factor A of the experiment – crop rotations with a different ratio of nitrogen fixing crops: I – 43% (grass-clover→grass-clover→winter wheat→spring barley→peas→winter wheat→spring barley), II – 43% (grass-clover→winter wheat→peas→spring barley→grass-clover→winter wheat→spring barley), III – 29% (grass-clover→potato→oat→spring barley→peas→winter wheat→spring barley), IV – 14% (grass-clover→winter wheat→potato→spring barley→winter rape→winter wheat→spring barley). Factor B – catch crop: 1) without catch crop, 2) with catch crop. Crop rotations had no significant effect on weed seed-bank. Catch crop for green manure, compared to without catch crop, decreased from 5.4 to 44.2% the amount of weed seeds. Weeds distributed into 4 ecological groups according to soil pH, nitrogen and soil moisture demand. The highest amount of weed seeds belonged to indifferent to soil pH and moisture, slightly acid and slightly alkaline soil, more frequent on nitrogen rich soil than on poor and moderately nitrogen rich soil and very nitrogen rich soil, dry and moderately moist soil weed species. Qualitative distribution of weeds into... [to full text]

Daugelis Lietuvos vandens telkinių patiria didesnę ar mažesnę eutrofikaciją, kuri yra labai kompleksiška problema. Vienas iš veiksnių, biogeninių medžiagų, ypač fosforo, koncentracijų padidėjimas vandenyje ir dugno nuosėdose. Biogeninių medžiagų padidėjimas dažniausiai yra susijęs su antropogeniniu poveikiu – iš žemės ūkio, iš nuotekų valyklų, fermų ir kita. Uždumblėjusių ežerų atgaivinimas yra sudėtinga kompleksinė problema: vandens gylio padidinimas, vandens kokybės pagerinimas, vandens teršimo priežasčių pašalinimas, ežero gyvybingumo atstatymas – biocenozių veisimas. Susikaupusį dumblą iškuopti galima hidrauliniu (žemsiurbėmis) ar mechaniniu (ekskavatoriais, greiferiais) būdais, taip pat mišriu būdu, kai naudojama tiek žemsiurbės, tiek ekskavatoriai. Be technologinio paties vandens telkinio išvalymo ir jo prietakos baseino žemėnaudos optimizavimo, būtina dar viena vandens telkinio restauracijos stadija – limnoekosistemos hidrocheminių ir hidrobiologinių komponentų struktūrinis – funkcinis subalansavimas. Šiame darbe tiriami Trakų rajono Lentvario ir Didžiulio ežerai, kurie praeityje buvo paveikti antropogeninio poveikio. Abu ežerai buvo valomi, šalinant iš jų susikaupusį dumblą. Ežerų vandens kokybė buvo vertinama pagal cheminių parametrų didžiausias leistinas koncentracijas bei pagal ežerų ekologinės būklės vertinimo kriterijus. Kokybės parametrai vertinami prieš valymą 2007 metais, po valymo 2009 metais, bei naujausiais 2011 metų duomenimis. Dumblo šalinimas šiems... [toliau žr. visą tekstą] / Many of the Lithuanian water bodies face with eutrophication, which is a very complex problem. One of the factors, nutrients, particularly phosphorus concentrations increase in water and bottom sediments. Biogenic material gain is usually associated with anthropogenic effects - from agriculture, from sewage treatment plant, farm, and more. Silt lakes revival is a complex problem: the water depth expansion, water quality improvement, removal of water pollution sources, the viability of the Lake Restoration - biocenoses breeding. Clean out the accumulated sludge can be hydraulically (by dredging) or mechanical (by excavators or clamshell crane) methods, as well as mixed methods, when used as dredgers and excavators. In addition to the technological clean up the water inflow and basin land-use optimization, it is necessary to further water phase of restoration - and hydrochemical limno-ecosystem hydrobiological structural components - functional balance. In this work was investigated Lentvaris and Didžiulis lakes, which are in Trakai district that have historically been affected by anthropogenic impact. Both lakes have been cleaned by removing the accumulated sludge. Lake water quality has been assessed by chemical parameters of the highest concentration levels and also by ecological status of lakes according to assessment results. Quality parameters measured before treatment in 2007, after treatment in 2009 and the latest 2011 data. Sludge removal of these lakes have been... [to full text]

Sikorskytė A. Auginimo technologijų įtaka 'Elise' obuolių kokybei: Ekologijos specialybės agroekologijos specializacijos magistro darbas / Vadovė V. Rutkovienė; LŽŪU. – K., 2007 – 54 p.: 16 pav., 15 lentelių, 2 priedai. Bibliogr.: 63 pav. SANTRAUKA Magistratūros studijų baigiamajame darbe tiriama auginimo technologijų įtaka Elise obuolių kokybei. Darbo objektas – Malus genties augalo vienos Elise veislės vaisiai, brandinami obelų, kurios auga Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto mokomajame – pomologiniame sode (Mastaičiai, Kauno r.). Minėtos veislės obelys auginamos ekologinėmis ir įprastinėmis sąlygomis. Darbo tikslas – įvertinti auginimo technologijų įtaką Elise obuolių kokybei. Darbo metodai – eksperimentinis, atlikti elektrocheminiai ir cheminiai kokybės tyrimai, mokslinės literatūros ir tyrimo duomenų analizė. Darbo rezultatai. Įprastinėmis ir ekologinėmis sąlygomis augintų obuolių kokybė vertinta pagal elektrocheminius, fizinius ir cheminius parametrus. Nustatyta, kad gausesnį derlių subrandino įprastinėmis sąlygomis augančios obelys. Nustatyti koreliaciniai ryšiai tarp elektrocheminių ir fizinių parametrų: stiprūs atvirkštiniai ryšiai yra tarp vaisiaus skersmens (r =-0,88), masės (r =-0,77) ir elektrinio laidžio; atvirkštiniai koreliaciniai ryšiai tarp vaisiaus skersmens ir P vertės (r = -0,85) bei vidutinio stiprumo atvirkštiniai koreliaciniai ryšiai tarp vaisiaus masės ir P vertės (r = -0,67). Esminiai skirtumai nustatyti tarp cheminės sudėties (bendrojo... [toliau žr. visą tekstą] / Sikorskytė A. Growing technologies influence on quality of apple ‘Elise’: the final work of Master’s Degree Studies of Agro ecology specialisation of Ecology speciality/ Supervisor V. Rutkovienė; LŽŪU. – K., 2007 – 54 pages: 16 pictures, 15 tables, 2 annexes, 63 literature sources. SUMMARY The final work of Master Degree Studies is based on the research of influence of growing technologies on quality of apple variety Elise. The object of the final work – As an object of the research fruits of one variety Elise of genus Malus plants were selected. Following plants are growing in the educational – phomological garden of Landscape faculty of college of Kaunas (Mastaičiai, Kaunas district). Apple trees of variety Elise are grown under organic and conventional conditions. The aim of the final work – to evaluate the influence of growing technologies on the quality of apple fruits Elise. Methods of the final work – experimental; electrochemical and chemical research of quality has been made; the analysis of science literature and data of research. Result of the final work. The quality of organic farming and conventionally grown apple fruits has been evaluated according to electrochemical, physical and chemical characteristics. Judging by the results obtained the yield from conventional apple trees has been bigger then those grown by the organic farming. The correlation between electrochemical and physical results has been obtained as follows: strong converse relations are among... [to full text]

Pagrindinis šio darbo tikslas – charakterizuoti lyderystės įtampas paribio versle. Paribio verslu vadiname verslą, kuris visuomenei reikalingas, bet pats savaime yra ekonomiškai nepagrįstas. Jam būtinas subsidijavimas ar spec. sąlygų sudarymas. Didelė reikšmė teikiama kultūros ir civilizacijos funkcionavimo ypatumams, kurie sąlygoja specifinės paribio verslo aplinkos susidarymą. Šiame darbe atliekų tvarkymo veikla nagrinėjama kaip paribio veikla, parodoma, kad ji gali būti ir ekologinio sąmoningumo indikatoriumi. Siekiama parodyti tapimo ekologiniu lyderiu problemas atliekų (šiukšlių) tvarkymo versle. Darbo uždaviniai: išnagrinėti kaip apibrėžiamas sąmoningas požiūris į šiukšles, atskleisti žmonių segregaciją socialinės, kultūrinės ekologijos požiūriu, paaiškinti šiukšles kaip semantinį kultūros vienetą bei kaip jos įtakoja lyderiavimo specifiką, paaiškinti paribio verslo psichologines, kultūrines ir socialines įtampas ir ištirti paribio lyderius, jų santykį su administraciniu vadovavimu. Literatūros analizėje pirmiausia apžvelgiama kas tai yra ekologinė sąmonė, kaip ji formuojama, kas tai sąlygoja. Norint suprasti kokioje specifinėje aplinkoje vykdomas atliekų tvarkymas toliau nagrinėjama segregacija. Vėliau nagrinėjamos šiukšlės kaip semantinis kultūros vienetas, kas sąlygoja skirtingus požiūrius į vartotojiškumą ir į šiukšles. Kadangi ekologinė lyderystė tarpsta specifinėje verslo paribio aplinkoje trumpai pristatomos atliekų tvarkymo ir apmokėjimo galimybės bei... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of the thesis is to characterize leadership strains in peripheral business. Peripheral business is a business that is necessary for the population but not economically viable in itself. It is in a need for either subsidies or support through the creation of favourable conditions. The features of culture and civilization which inform the specific environment peripheral business functions in are of key significance. In this paper, waste management is demonstrated to be peripheral business and it is shown that waste management can be an indicator of environmental awareness. The aim is to show the problems on the way to leadership in the waste management sector. The study objectives are to provide a definition of environmental awareness, demonstrate people’s segregation in terms of social and cultural environment, explain waste as a semantic cultural unit, demonstrate how waste affects the leadership characteristics, characterize the psychological, cultural, and social strains of leadership in peripheral business, and analyze peripheral business leaders and their approach to administrative management. First, literature research into the subject is analyzed. The definition of environmental awareness, the ways it is shaped, and the effects it produces are covered. In order to clarify the specific context of waste management, segregation is studied. Later, the semantics of waste are analyzed, and the author looks into the reasons for different approaches to... [to full text]

Šiame darbe siekiama kompleksiškai pažvelgti į Černobylio pasekmes, aktualias XXI amžiuje per socialinės atminties, diskursų, ekologinės sąmonės perspektyvą. Tokio pobūdžio darbų per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje praktiškai nėra atlikta. Darbo problema – kokį, kokio dydžio poveikį ir kokioms grupėms padarė Černobylio katastrofa, kurios padariniai jaučiami iki šiol. Tas iki galo nėra nustatyta, nes koncentruojamasi į politinius (energetinio saugumo, grėsmių), sveikatos tyrimus, kompleksiškai nenagrinėjama kaip Černobylis paveikė ekologinę sąmonę, sociopolitinius diskursus, socialinę atmintį ir grėsmės suvokimą. Objektas: aktualus Černobylio ekologinis, politinis ir socialinis poveikis grėsmės suvokimo kontekste. Tikslas: Ištirti aktualų Černobylio ekologinį, politinį ir socialinį poveikį grėsmės suvokimo kontekste. Darbo aktualumas garantuoja 2011 m. kovo 11 d. įvykiai Fukušimoje, paskatinę iš naujo įvertinti atominės energetikos grėsmes ir Černobylio palikimą. Lietuvai uždarius IAE, svarstant dėl VAE, Baltarusijai ir Rusijai planuojant statyti savo jėgaines kyla ne tik energetinio saugumo, bet ir grėsmės suvokimo klausimas. Ar mes gyvename rizikos, ar dvigubos rizikos visuomenėje? Darbas suskirstytas į tris dėstymo dalis. Pirmoji skirta socialinei atminčiai ir diskursų analizei, antroji – ekologinės sąmonės tyrimams ir trečioji – Černobylio ir Fukušimos avarijų atgarsiai užsienio ir Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Darbe taikytas analitinis, kritinis... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this study is the impact of the Chernobyl atomic power plant disaster (seen as a deterrent and a threat at the same time), on the socio-political discourse, collective memory and ecological consciousness. The problem raised in this study is deals with the ways to describe how and what kind of impact did Chernobyl have and who has felt it the most. The problem is still a topical issue considering the fact that most of the studies made by the Lithuanian scholars are concerned with one exact aspect of this complex theme. Thus the object of this study is the social, political and ecological impact seen in the light of the menace perception. The object implies the aim of this study – to seek out the ways this three-folded impact reveals itself. This study has a great significance because of the late events in Japan which lead many to the rethinking of nuclear policy, especially after the protests had erupted. As in Lithuania, the situation has not changed much as no new social movements started and people remain quite indifferent to the broader consequences of the energetic problems Lithuania now faces. The methods used in this study are the following: analytical, critical, comparative and descriptive while giving a strong emphasis on a theoretical basis needed for a successful understanding of such complex theme. The conclusions of this study would be that the Fukushima accident helped to rethink nuclear policy in many countries and ensure the goal of... [to full text]