Nesąžiningos konkurencijos pagrindai buvo įtvirtinti 1883 m. Paryžiaus konvencijoje dėl pramoninės nuosavybės apsaugos. Šia konvencija apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos institutas ne tik, kad buvo priskirtas prie pramoninės nuosavybės objektų, bet taip ir joje numatyti pavyzdiniai nesąžiningos konkurencijos veiksmai buvo glaudžiai susiję su intelektinės nuosavybės teise. Siekiant užtikrinti plačią apsaugą intelektinės nuosavybės objektų, pavyzdžiui, prekių ženklų, dizaino, geografinių nuorodų, išradimų, savininkams teisiniu reglamentavimu yra suteikiamos plačios teisės. Dėl to galimybės pasinaudoti intelektinės nuosavybės teisės suteikiama apsauga tam tikra dalimi sutampa su ta, kuri yra suteikiama nesąžiningos konkurencijos teisės, pavyzdžiui, prekių ženklams su reputacija suteikiama apsauga. Visgi, šios teisės šakos, turėdamos skirtingus apsaugos tikslus, t.y. intelektinės nuosavybės teisė – saugoti nuosavybę nuo pažeidimų, o nesąžiningos konkurencijos teisė – užtikrinti konkurencijos sąlygomis veikiančių subjektų apsaugą gintis nuo nesąžiningų kitų subjektų veiksmų, nėra tapačios. Todėl tiek viena, tiek kita suteikia apsaugą tais atvejais, kai viena kuri nors iš jų jos negarantuoja. Taip apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos papildo intelektinės nuosavybės teisės suteikiamą apsaugą. Nors nesąžininga konkurencija gali pasireikšti visų intelektinės nuosavybės objektų atžvilgiu, magistro darbe buvo analizuojamas pramoninės nuosavybės objektų ir apsaugos nuo... [toliau žr. visą tekstą] / At first grounds for protection against unfair competition were established in Paris Convention for the Protection of Industrial Property. The latter not only includes protection against unfair competition under industrial property rights, but also provides the examples of three cases of unfair competition which closely relates to the intellectual property law. In order to ensure the broad protection to the owners of the objects of intellectual property, e.g. trade marks, design, geographical indications, inventions, a variety of rights are provided by the legal regulation. Therefore the protection granted by intellectual property law, especially the trademark law, overlaps with the protection against unfair competition. However, taking into account the different goals, pursued by intellectual property law and unfair competition law, respectively the protection of property and the guarantee of the protection for the subjects acting in the situation of competition againt unfair acts of the others, it has to be stated that intellectual property law and unfair competition law are not identical. Accordingly, both of them establish the protection in those cases where only one of them is applicable. Thus protection against unfair competition supplements the protection under intellectual property law. Although unfair competition may occur in respect to all of the objects of intellectual property, only the relationship between the objects of industrial property and the protection of... [to full text]

Kasmet pasaulyje nuo infekcinių ligų miršta milijonai žmonių. Ironiška, kad dauguma šių ligų yra išgydomos šiuolaikiniais vaistais, tačiau dauguma žmonių neturi priėjimo prie šių vaistų, ypač besivystančiose šalyse. Šią problemą įtakoja daugelis faktorių, tačiau dažnai vaistų prieinamumas būna apribojamas dėl aukštų vaistų kainų, kurios dažnai būna stiprios intelektinės nuosavybės apsaugos pasekmė. Šiame darbe analizuojama vaistų prieinamumo problema intelektinės nuosavybės ir žmogaus teisių kontekste. Ieškoma atsakymo į klausimą, ar išradimų, susijusių su vaistų gamyba, patentinė apsauga, nepažeidžia žmogaus teisių į sveikatos priežiūrą. Ypatingas dėmesys skiriamas Sutarčiai dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS Sutartis) ir jos daromai įtakai vaistų prieinamumui. Ši sutartis susilaukė didelės kritikos dėl nesugebėjimo išlaikyti pusiausvyros tarp patentinės apsaugos ir vaistų prieinamumo. Išanalizavus problemą, buvo nustatyta, kad egzistuoja paradoksalus ryšys tarp patentų teisės ir vaistų prieinamumo. Patentų teisės suteikiama apsauga veda prie patentuotų vaistų prieinamumo apribojimų dėl išaugusių jų kainų, todėl egzistuoja riba, kurią pasiekus yra tikslinga apriboti išradimų, susijusių su vaistų gamyba, patentinę apsaugą, siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą visuomenei. Patento savininko teisės gali būti apribotos pasinaudojant TRIPS Sutartyje įtvirtintomis priemonėmis, tokiomis kaip priverstinis licencijavimas ar lygiagretus importas, o įvykus žmogaus... [toliau žr. visą tekstą] / Each year millions of people die from infecious diseases. Ironically, mosto f these diseases are curable with modern medicines, but most people don‘t have access to these drugs, especially in developing countries. The are many reasons for the lack of access to medicines, but in many cases the high price of drugs is a barrier to needed medicines and the unaffordable prices are often the result of strong intellectual property protection. This paper analyses the problem of access to medicines in the context of human rights and intellectual property. It tries to answer the question whether patents for pharmaceutical inventions infringe on the human right to health. Particular attention is paid to the Agreement on trade related aspects of intellectual property (TRIPS Agreement) and the impact it has on access to medicines. TRIPS is widely criticized for failing to maintain a balance between patent protection and access to medicines. Previously in many countries patents for pharmaceutical inventions were not allowed or they were limited but after TRIPS everything changed. The Agreement widened the scope of patentability and included pharmaceutical inventions. Now patent protection has to be granted for any inventions, whether product or processes, in all fields of technology under the conditions that they are new, involve an inventive step and are capable of industrial application Analysis shows that a paradoxical relationship exists between patent law and access to medicines... [to full text]