Remiantis mokslininkų tyrimais, darbe yra nagrinėjamos fizinio aktyvumo bei padidėjusio žmonių streso lygio temos. Buvo norėta išsiaiškinti, ar šios temos gali sietis tarpusavyje. Tyrimui atlikti buvo pasirikta studentai, nes šiuo gyvenimo laikotarpiu streso lygis yra ryškiai padidėjęs. Tyrimo tikslas: įvertinti studentų patiriamo streso ir fizinio aktyvumo ryšį Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti studentų fizinį aktyvumą lyties, universitetų ir kursų aspektu; 2. Išsiaiškinti kokio intensyvumo ir kokios fizinės veiklos vyrauja tarp studentų; 3. Įvertinti studentų patiriamą stresą įvairių atsiskaitymų metu; 4. Nustatyti fizinio aktyvumo ir streso sąsają. Hipotezė: Fiziškai aktyvesni studentai patiria mažiau streso įvairių atsiskaitymų metu. Išvados: 1. Nepriklausomai nuo lyties, universitetų ar kursų didžioji dalis studentų yra fiziškai aktyvūs. Vaikinai fiziškai aktyvesni nei merginos o jų fizinė veikla yra intensyvesnė. Merginos dažniau nei vaikinai užsiima vidutinio ir lengvo fizinio intensyvumo veiklomis. 2. Populiariausios studentų fizinės veiklos pagal intensyvumą: • Intensyvios veiklos: vaikinai - greitas bėgimas, krepšinis. Merginos - aerobika, sportiniai šokiai, greitas bėgimas. • Vidutinio intensyvumo veiklos nepriklausomai nuo lyties - greitas ėjimas • Populiariausia lengvo intensyvumo veikla – vaikščiojimas. Taip pat studentų tarpe populiarūs boulingas ir kitos neįvardintos lengvos fizinės veiklos. 3. Kur kas dažniau įvairių atsiskaitymų metu stresą... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper there are two themes analyzed: physical activity and a rise of personal stress level. For this analysis there were used different scientists researches. The purpose of it was to find out whether these themes can correlate together. The students were chosen for this research, because during this period of their life, stress level is raised. The purpose of the research: to evaluate the connection between the stress students get and their physical activity. Tasks: 1. To evaluate students physical activity by gender.; 2. To know what intensity and what kind of physical activity students like the most; 3. To evaluate the stress, which students are getting during the examinations. Hypothesis: more physical active students get less stress during examinations. Conclusion: 1. Most of students are physical active. It does not depend from the gender, university or study year. The boys are more active than the girls and their activities are more intensive. Girls usually are doing medium or low physical intensive activities. 2. Top students activities on intensity: • High intensity activities: boys – fast running, basketball. Girls – aerobics, sports dance, fast running. • Medium intensity activity (gender has no impact) – fast walking. • Walking is the most popular in low intensity activities. There are also popular bowling and other unnamed low intensity activities. 3. During the examination girls get more stressed than boys. Students get the biggest stress during... [to full text]

Tyrimo tikslas- ištirti pardavimų sektoriuje dirbančių asmenų emocinį intelektą, patiriamą stresą ir subjektyviai vertinamą darbo atlikimą, surasti šių konstruktų tarpusavio sąsajas, bei sąsajas su sociodemografiniais rodikliais. Tyrime dalyvavo 252 respondentai (237 moterys ir 15 vyrų). Respondentų amžius svyravo nuo 19 iki 59 metų.Tiriamųjų darbo stažas pardavėjo pareigose svyravo nuo 0 iki 32 metų. Tyrime naudotos metodikos: Psichologinės įtampos vertinimo klausimynas(Health and Safety Executive Management Standards Indicator Tool; S. Palmer, C. Cooper, 2007); Emocijų įvertinimo skalė (The Assesing Emotions Scale; Schutte N.S., Malouff J.M., Bhullar N., 2009) ir Darbo efektyvumo skalė (Job performance scale Dubinsky, Mattson, 1979). Tyrimo rezultatai parodė, kad moterys, turinčios mažesnį nei dviejų metų darbo stažą pardavėjo pareigose geriau valdo kitų asmenų emocijas nei tos moterys, kurios yra išdirbusios pardavėjo pareigose daugiau nei dveji metai. Moterys, kurių amžius yra virš 30 metų subjektyviai efektyviau atlieka savo darbą nei tos moterys, kurių amžius yra nuo 19 iki 30 metų. Moterys, turinčios didesnį nei dviejų metų darbo stažą pardavėjo pareigose, patiria mažiau streso darbo vietoje nei tos moterys, kurių darbo stažas pardavėjo pareigose yra iki dviejų metų. Didėjant moterų, dirbančių pardavimo sektoriuje, emociniam intelektui, mažėja jų patiriamas stresas darbo vietoje. Mažėjant moterų, dirbančių pardavimo sektoriuje, darbe patiriamam stresui, didėja jų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to explore links among sales sector employees emotional intelligence, subjective assessment of work performance and work-related stress and relationship with sociodemographic characteristics. The study included 252 (237 women and 15 men) residents whose age was from 19 to 59 years old. Residents in sales sector were working from 0 to 32 years. Research methods are: Health and Safety Executive Management Standards Indicator Tool (S. Palmer, C. Cooper (2007), The Assesing Emotions Scale (Schutte N.S., Malouff J.M., Bhullar N. (2009) and Job performance scale (Dubinsky, Mattson (1979). The results of the research showed that women with less than two years sales experience had better control over emotions of others than those with more than two years tenure. Women over 30 years at age perform their jobsubjectively more productive than younger women ( age btetween 19 to 30 years). Women with more than two years sales experience indicated having work-related stress than women with less than two years sales experience. The increase of emotional intelligence was related to the decrease of their eork-related stress. Decrease of work-related stress was relatedto the increase of their subjective assesement of work performance. The increase of emotional intelligence scores was realated to the increase of subjective job performance. Also emotional intelligence performs as a mediator between work-related stress and subjective work performance. In this way it... [to full text]

Šiuo darbu buvo siekiama ištirti tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe sąsajas su jų pasitenkinimu darbu, saviveiksmingumu darbe, lūkesčiais, susijusiais su jų vaikų išsilavinimu ir profesija, jų vaikų bendrais sunkumais, socialiu elgesiu bei akademiniais pasiekimais. Šiame darbe keliami uždaviniai ištirti: a. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų pasitenkinimo darbu sąsajas, b. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų saviveiksmingumo darbe sąsajas, c. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, sąsajas, d. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų vaikų bendrų sunkumų sąsajas, e. tėvų saviveiksmingumo darbe bei tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, sąsajas su vaikų socialiu elgesiu, f. tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, tėvų pajamų ir tėvų išsilavinimo sąsajas su vaikų akademiniais pasiekimais, g. vaikų bendrų sunkumų ir vaikų socialaus elgesio sąsajas su vaikų akademiniais pasiekimais. Tyrimo instrumentai – Psichologinio nesaugumo darbe skalė, Tėvų pasitenkinimo darbu skalė, Tėvų saviveiksmingumo darbe skalė, Tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija skalė, Galių ir sunkumų klausimynas, Vaikų akademinių pasiekimų skalė. Apklausus 112 respondentų, tyrimo rezultatai parodė, kad: a... [toliau žr. visą tekstą] / This study is aimed to investigate the relationship between parents’ qualitative and quantitative job insecurity, job satisfaction, work-related self-efficacy, expectations for children’s education and occupation and their children’s total difficulties, prosocial behaviour and academic achievement. This thesis aims to explore links between: a. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and job satisfaction, b. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and work-related self-efficacy, c. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and their expectations for children’s education and occupation, d. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and their children’s total difficulties, e. parents’ work-related self-efficacy, parents’ expectations for children’s education and occupation, and children’s prosocial behaviour, f. parents’ expectations for children’s education and occupation, parents’ income, parents’ education and children’s academic achievement, g. children’s total difficulties, children’s prosocial behaviour and children’s academic achievement. The research instruments used in the study were: Job Insecurity Scale, Parents’ Job Satisfaction Scale, Parents’ Work-related Self-efficacy Scale, Parents’ Expectations for Children’s Education and Occupation Scale, Strengths and Difficulties Questionnaire and Children’s Academic Achievement Scale. 112 respondents (parents)... [to full text]