Demokratijos konsolidacija yra sudėtinė demokratizacijos proceso dalis, apibūdinanti naujai susikūrusios valstybės demokratijos būseną, išreiškiant ją per kokybės kriterijus, tokius kaip pilietinės visuomenės ar partinės sistemos būsena. Tuomet yra užduodamas klausimas - ar naujai susikūrusi demokratinė santvarka išsilaikys, ar neatlaikiusi įvairiausių spaudimų, grįš į autoritarinį režimą. Taip pat yra svarbus susikūrusios demokratijos kokybės klausimas. Aprašomuoju, lyginamuoju bei mokslinės analizės metodais buvo aprašytas demokratijos konsolidacijos teorinis aspektas bei susisteminti kriterijai, kuriais remiantis tolimesniuose skyriuose buvo atliekama kiekybinė bei kokybinė šių kriterijų analizė, paminint ir veiksnius bei prielaidas, kodėl būtent šie kriterijai buvo taikomi Lietuvos atvejui. Darbo objektas yra demokratijos konsolidacija Lietuvoje - jos istorija bei kokybės analizė. Darbo tikslui pasiekti buvo naudojami pripažintų autorių demokratizacijos kriterijai, pagal kuriuos buvo atlikta Lietuvos atvejo analizė. Darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kokiame demokratijos konsolidacijos etape yra Lietuva ir ar šį procesą galima vadinti užbaigtu. Demokratizacijos procesas yra glaudžiai susijęs su daugeliu ekonominių, politinių bei visuomeninių sferų, tokių kai pilietinė visuomenė, ekonominė bei politinė kultūra bei domėjimasis politika apskritai. Todėl neabejotina, kad demokratijos konsolidacijos klausimas Lietuvoje yra labai svarbus. Sėkmingas demokratijos veikimas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The consolidation of democracy is a term that describes the status of newly created democracies, when the mode of transition is the issue of whether the newly created democracy will sustain his democratic order or collapse after won’t sustaining it’ s challenges In this study will also been emphasized the quality of democracy. This study will describe the consolidation of democracy in new democracies, history of these countries, with emphasis on the case of Lithuania. The work will be written with all the descriptive-exploratory research work required for the criteria, using empirical studies and theoretical research. Work item is the consolidation of democracy in Lithuania and it‘s history, which is defined as the transition from authoritarian to democratic regimes. Another important element of the study is the quality of democracy in Lithuania and their parameters which is far from the level of a stable Western democracies. Democratization process is related to many social, economic and political public spheres, such as the status of civil society, economic and political culture, and interest in politics in general. Therefore, there is no doubt that the consolidation of democracy in question is relevant. The smooth functioning of the democratic values of democracy and the desire to match the quality criteria of the old countries of the European Union compels us to review the existing problems and find solutions to the challenge. Work will begin with the theoretical... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama nevyriausybinių organizacijų įtaka demokratijai remiantis pilietinės visuomenės, mažumų ir Lietuvos žydų bendruomenės analize. Atliktas nestruktūrizuotas ir pusiau standartizuotas interviu. Kokybinio tyrimo duomenys apdorojami ir suskirstomi į 4 interpretuotinas kategorijas bei į 17 interpretuotinų subkategorijų pagal interviu metu užduotus klausimus. Atlikta Lietuvos žydų bendruomenės veiklos ir tikslų analizė nagrinėjant demokratijos, pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir mažumų koncepcijas. Iškeltos tyrimo hipotezės visiškai pasitvirtino. Nevyriausybinių organizacijų teigiama įtaka demokratijai suprantama, aktualizuojama tik pačių nevyriausybinių organizacijų ir jų narių. Nevyriausybinėms organizacijoms ypač aktualus valstybės, valstybės atstovų palaikymas, pagarba, tačiau iš valstybės pusės tai vyksta tik parodomuoju būdu, tik paviršutiniškai. Nevyriausybinės organizacijos sąlygoja pilietinės visuomenės galią, tuo atveju pastaroji stiprina mažumų lygiateisiškumą bei visuotinę toleranciją. / Influence of non-governmental organizations’ to democracy with reference to social society, minorities and The Jewish Community of Lithuania are analyzed in this Master’s work. Non-structural and half-standardized interviews were done. For the processing of qualitative data were using 4 interpretative categories and 17 interpretative sub-categories, grouped by questions of interview questionnaire. Also analysis of The Jewish Community’s of Lithuania work and purposes was done researching concepts of democracy, social society, non-governmental organizations and minorities. Held hypotheses proved out absolutely. Positive influence of non-governmental organizations to democracy is understood and important only for non-governmental organizations and their members. Support, respect, regard of state and its representatives is especially relevant to non-governmental organizations, but it comes from the polity only passingly. Non-governmental organizations determines power of social society, in that case the latter strengthens equality of minorities and general tolerance.

Bendroji temos charakteristika ir darbo aktualumas. Šio darbo temą padiktavo ES institucijų vis labiau pabrėžiama ir žingsnis po žingsnio įgyvendinama nuostata didinti pilietinės visuomenės vaidmenį ES valdyme ir su tuo susijęs klausimas, koks vaidmuo ES valdyme tenka VRE valstybių pilietinei visuomenei. Darbas atliktas studijuojant doktorantūroje Mykolo Romerio universitete ir dalyvaujant dviejuose tarptautiniuose doktorantų tinkluose, priklausančiuose Europos valdymo problemoms skirtai CONNEX programai (angl. The Network of Excellence CONNEX („Connecting Excellence on European Governance“)), kuri savo ruožtu priklauso ES 6-ajai Bendrajai tyrimų programai: "Pilietinės visuomenės įtraukimas į Europos valdymą" Vokietijoje, Manhaimo Europos Socialinių Tyrimų Centre (Universität Mannheim, Mannheimer Zentrum für Europäische Sozialforschung MZES), vadovė prof. Beate Kohler-Koch, ir „Viešosios politikos europeizacija Rytų Europos valstybėse“ Prancūzijoje, Paryžiaus Europos mokslo studijų centre (Centre d’études européennes de Sciences-Po), vadovas dr. François Bafoil. Darbas buvo rašomas taip pat stažuočių Lundo universitete Švedijoje ir Vroclavo universitete Lenkijoje metu. Darbo tiriamoji problema formuluojama įvertinus ES valdymo principą, pagal kurį svarbus vaidmuo ES sprendimų priėmime suteikiamas pilietinei visuomenei, ir siekiant ištirti, kiek šis principas palankus Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Darbas grindžiamas metodologine nuostata, pagal kurią šiuolaikinės... [toliau žr. visą tekstą] / Following the enlargement in 2004 and 2007, the European Union (EU) has been made of Western states of old democracy, as well as of post-communist countries of the Central and East Europe (CCEE), the latter counting less than two decades of democratic development. These two parts of Europe differ significantly with regard to the historical and political experience, cultural traditions, the level of economic and social development. The EU, however, functions as an integrated political and economic community. The key sign of the EU integration is the decision-making at the EU level. Decisions are taken after consultation with the member states, as well as with civil society. The topic of the research has been inspired by the EU governance reform which designates a greater role to consultations with civil society in the decision-making at the EU level. The Turin European Council in 1996 provided the Intergovernmental Conference negotiating the Treaty of Amsterdam with the mandate “to bring the EU closer to its citizens”. The guidelines of the European governance reform were presented in the European Commission’s White Paper “European Governance” in 2001 . The White Paper provided for a significant role of civil society. The research has been conducted during PhD studies at Mykolas Romeris University (Vilnius, Lithuania) and while participating in two PhD networks of the Network of Excellence CONNEX (“Connecting Excellence on European Governance”), a project funded by the EU... [to full text]

Nors yra nemažai straipsnių, tyrimų, skirtų viešojo administravimo etikai, visgi, viešojo administravimo etikos tyrinėjimų kontekste nėra įtraukiamas vienas svarbus elementas- etikos infrastruktūra. Įtakos tam turėjo keletas priežasčių. Pirmiausiai reikia pasakyti, jog tai ganėtinai naujas darinys, atsiradęs XXa. paskutiniame dešimtmetyje. Antra, tyrimus apsunkindavo ir sistemos kompleksiškumas, kuomet skirtingų sistemos elementų analizė galėjo būti atlikta tik platesnėse studijose. Dėl šių priežasčių tyrimų, nagrinėjančių Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūrą nėra daug, o ir pastarieji labiau bendro pobūdžio, tik bendrais bruožais paliečiantys Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūrą ir jos pagrindinius elementus. Dėl to tiriamuoju objektu pasirikta Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūra, pagrindiniai jos makrolygmens elementai. Daroma prielaida, jog minėtosios etikos problemos ir etikos pažeidimai taip pat apspręsti ir šalies makrolygmens etikos infrastruktūros. Darbe siekiama nustatyti elementų atitikimą idealiam modeliui, idealaus modelio ir realios Lietuvos padėties santykį, pateikiant Lietuvos viešojo administravimo etikos infrastruktūros vaizdą. Siekiama atsakyti, ar etikos infrastruktūros elementų problemos sukelia makrolygmens etikos infrastruktūros funkcionalumo problemas, kurie elementai turi įtakos, kokios spragos probleminiuose elementuose sukuria disfunkcionalumo problemas ir kaip funkcionuoja sistema. Funkcionalumas... [toliau žr. visą tekstą] / There is quite a number of articles and studies on public administration ethics, nevertheless, one important element is missing in the context of research of public administration ethics and that is ethics infrastructure. There are no many investigations into the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and if there are any, they are of general character and touch upon the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and its basic elements only in general outline. This is the reason why the ethics infrastructure of public administration in Lithuania and the basic elements of its macro level have been chosen as a subject of research. It is presumed that the aforesaid ethical problems and ethical violations are also determined by the ethics infrastructure of the country’s macro level. The project is aimed at ascertaining the correspondence between the elements and an ideal model, the relation between the ideal model and the actual situation of Lithuania by presenting the image of the ethics infrastructure of public administration in Lithuania. An attempt is made at giving an answer if the problems of ethics infrastructure elements cause the functional problems of macro level ethics infrastructure, which elements have effect, what gaps in problematic elements originate disfunctiality problems and how the system is functioning. The functionality is defined as correspondence to an ideal model. A dependent variable is the functionality of the macro... [to full text]