Magistro darbe „Medžioklės plotų teisinis reglamentavimas“ studentė supažindina ne tik su medžioklės plotų teisinio reglamentavimo raida Lietuvoje, nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų iki šiuolaikinių medžioklės plotus reglamentuojančių normų raidos, bet ir atskleidžia medžioklės plotų teisinio reglamentavimo spragas ir trūkumus. Medžioklės ir medžioklės plotų teisinio reglamentavimo raida neatsiejama. Apie šiandien galiojančių norminių aktų, reglamentuojančių medžioklę ir su ja susijusius santykius nėra teisės doktrinoje pasisakyta, todėl šis darbas pirmasis žingsnis tiriant problematiškai susiklosčiusią situaciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. išnagrinėjęs bylą “Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1, 9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” priėmė nutarimą (Žin., 2005, Nr. 63-2235), kuriuo kai kurias Medžioklės įstatymo nuostatas pripažino prieštaraujančias Konstitucijai. Šiandien Medžioklės įstatymas nereglamentuoja minėtų nuostatų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimtame, bet Lietuvos Respublikos Prezidento nepasirašytame Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 13, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme Nr. X - 775 yra subalansuotos ne tik valstybės kaip laukinės gyvūnijos savininko teisės, bet ir žemės savininkų teisės, subalansuota pusiausvyra tarp viešo ir privataus interesų... [toliau žr. visą tekstą] / In her Master‘s thesis „Legal Regulation of Hunting Grounds“ the student introduces us to the development of legal regulation of hunting grounds in Lithuania from the times of the Great Duchy of Lithuania up to the present day. Historical part is divided into four stages; their development tendencies have been exhibited. The development of hunting and the development of legal regulation of hunting grounds are closely interrelated. There are no writings about the currently valid normative acts, regulating hunting and other relations associated with it, therefore, this work is the first step towards the investigation of existing situation. The Constitutional Court of the Republic of Lithuania on May 13th 2005 considered a case “Regarding Law on Hunting Paragraph 2 of Article 7, Paragraph 1, 9 and 10 of Article 8, Paragraph 2 of Article 13, Paragraph 2 of Article 13, Paragraph 7 of Article 18 and Paragraph 3, 6 and 7 of Article 22 compliance with the Constitution of the Republic of Lithuania” and made a ruling (“Valstybės žinios” No. 63-2235) by which some of the provisions of the Law on Hunting were acknowledged as contradicting the Constitution. The above mentioned provisions no longer exist in the Law on Hunting. It should be mentioned that in Articles 7, 8, 11, 13 and 22 of the Law of the Amendment of Law on Hunting No. 775, which has been adopted by the Seimas of the Republic of Lithuania, but not signed by the President of the Republic of Lithuania are balanced not only... [to full text]

Lietuva yra miškų zonoje, kur natūrali teritorijos būsena yra miškas. Todėl nėra jokios abejonės, kad Lietuvos miškingumas laikui bėgant dėl ūkinės žmogaus veiklos mažėjo. Prieš 200 metų miškai užėmė beveik 40% teritorijos, 1914m. – vos 20%, o 1939 m. – tik 17%. Daug miškų buvo iškirsta antrojo pasaulinio karo metais. Todėl pokario metais iškilo itin svarbus uždavinys plėsti miškų plotus, didinti medžių našumą. Jau 1984 m sausio 1 d. Lietuvos miškingumas buvo 27,9%. Miškuose vyrauja spygliuočiai, jie sudaro 64% visų medynų. Kietųjų lapuočių medynų yra 3,2%, minkštųjų lapuočių – 32,8%. Rajonų miškingumas labai nevienodas. Tai susiję su žemių derlingumu. Miškai yra vienas svarbiausių Lietuvos gamtos turtų, turinčių didelę ekonominę, socialinę ir ekologinę reikšmę. Šiuo metu miškai užima daugiau kaip 2 milijonus hektarų arba 32,6 procentus Lietuvos Respublikos teritorijos. Pagal Lietuvos miškingumo programą yra numatyta per ateinančius 10 – 11 metų miškingumą Respublikoje padidinti dar bent 3 procentais. Norint įgyvendinti šį tikslą mišku reikia apželdinti apie 196 tūkst. ha žemės ūkiui ir kitiems tikslams naudotų žemių, t.y. kasmet miškas turi būti įveisiamas arba savaime apželti turi vidutiniškai apie 11 tūkst. ha. Remiantis valstybinės miškų apskaitos, kurią atlieka Valstybinis miškotvarkos institutas, duomenimis, kasmet mišku savaime apželia apie 4-5 tūkst. ha ne miško žemių, todėl iki 2021 m. mišku savaime gali apaugti apie 70 – 90 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania is in a forest area, where the natural state of the territory is forest. Therefore, there is no doubt that over time the Lithuanian forest coverage has been declining for the economic activity of people. 200 years ago forests occupied almost 40% of the area, in 1914 - only 20%, while in 1939 - only 17%. Many areas were disforested during World War II. Therefore, the post-war period faced a crucial challenge to develop forest areas, to increase productivity of trees. Already on January 1st, 1984 Lithuanian forest coverage was 27.9%. Forests are dominated by conifers, they represent 64% of the stands. Solid hardwood stand makes 3.2%, soft deciduous - 32.8%. Districts greatly differ in forest coverage. This is related to the fertility of lands. Forest is one of Lithuania's most important natural resources with significant economic, social and ecological implications. At present, in Lithuania forests take more than 2 million hectares, or 32.6 percent of the country territory. The program of Lithuanian forest provides the increase of forest cover by at least 3 percent in the next 10-11 year period. To achieve this goal forest should be planted on about 196 thousand hectares of farm land and land used for other purposes, namely, each year about 11 thousand ha should be planted or naturally overgrown with forest. According to state forestry records, made by the State Forest Institute, about 4-5 thousand ha of non-forest land overgrow with forest of itself annually, so... [to full text]

Miestuose kuriama vientisa želdynų sistema. Naudojami esami gamtiniai ištekliai – želdiniai, miškai, upės ir upelių slėniai, šlaitai, pakrantės bei kitos vertingos gamtos teritorijos. Išlaikomi užstatytųjų ir atvirųjų, skirtų gyventojų poilsiui ir sveikatai, optimalūs ploto santykiai taip pat ekologiniai, funkciniai ir estetiniai ryšiai. Išsaugomi esami vertingi želdiniai, prielaidos plėsti želdinius, tinkamai panaudoti jų rūšinę sudėtį, tinkamai eksploatuoti, saugoti nuo sunykimo. Želdynų sistemos formavimas yra sudėtingas daug laiko reikalaujantis procesas. Norint sistemingai formuoti želdinius turime gerai ištirti projektuojamų želdynų paskirtį, jų funkcijas, nustatyti kokį vaidmenį želdiniai turės atlikti ne tik bendroje želdynų kūrimo sistemoje, bet ir atskirose jų dalyse. Taip pat įvertinti ekologines sąlygas: vietovės klimatą, dirvožemius, aplinkos užterštumą ir gyventojų poilsį. Vilniaus istorinis centras, Senamiestis, yra vienas didžiausių Rytų Europoje (360 ha). Dėl savo unikalumo 1994 m. jis buvo įtrauktas į UNESCO svarbiausių pasaulio saugotinų objektų sąrašą. Vilniaus mieste želdynai užima 2865,7 ha bendro miesto ploto. Želdinių reikšmė miesto žmonėms yra didžiulė ir įvairiapusiška. Želdiniai gerina mikroklimatą, apsaugo nuo įvairių neigiamų faktorių, psichologiškai teigiamai veikia žmones. Želdiniai sukuria estetišką miesto aplinką, jungia pastatus ir įrenginius su urbanizuotu arba gamtiniu kraštovaizdžiu. / The purpose of the research – to analyze the green terraces of Vilnius basing on the general plan of Vilnius city municipality. The local government council of Vilnius confirmed the general plan of the territory of Vilnius municipality by the decision No. T – 242, 29 th may, 2003. Territory planning is one of the best integrated measures, the realization of the results of which is balanced city expansion. In the cities integral system of green terraces is under development. For this purpose current natural resources are being used – green terraces, forests, rivers and streams’ valleys, sides of hills, strands and other valuable territories of the nature; optimal ratios are maintained among built-up and open (green) areas that are meant for recreational and health purposes of the city’s system of green terraces. There must be preconditions created in the system for expansion of green terraces, for proper use of their trivial composition, proper exploitation and protection from extinction and etc. Development of green terraces’ system improves quality of the living environment, expands recreational areas in nature, increases city’s capacity to be more attractive for living, and ensures conditions for maintenance of ecosystems’ balance ant biological variety in the territory of the whole city. It is planned to invest larger amounts of money that are necessary for development of green terraces’ system.

Visi mokiniai, nepriklausomai nuo jų gabumų, polinkių ar mokymosi ypatumų turėtų pajusti matematikos praktinę naudą. Pagrindinėje mokykloje kiekvienas mokinys turi patirti sėkmę mokydamasis matematikos, o matematikos ugdymo turinys, jo perteikimo būdai ir tam naudojami metodai turi padėti mokiniui susiformuoti į mokymosi sėkmę. Atlikus tyrimą apie moksleivių ir mokytojų požiūrį į esamų mokomųjų kompiuterinių priemonių panaudojimą mokantis skaičiuoti įvairų trikampių plotus 7-oje klasėje, buvo kuriama interaktyvi mokymo priemonė „Trikampių plotai“. Šiame darbe pristatoma mokymo priemonė „Trikampių plotai“, kuri padeda mokyti(s) įvairių gebėjimų mokiniams matematikos pagrindų. Mokomoji priemonė sukurta Imagine Logo pagalba (Logo programavimo kalba). Mokomosios kompiuterinės programos „Trikampių plotai“ interaktyvi ir teorinė, ir praktinė dalis. Produktas buvo pristatytas Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos 7-os klasės moksleiviams ir matematikos mokytojams. Pagal atliktą matematikos mokytojų ir mokinių apklausą (tyrimą), mokomoji kompiuterinė priemonė yra patraukli, lengvai valdoma, suprantama, padedanti interaktyviai mokyti(s) skaičiuoti trikampio plotą įvairių gebėjimų mokinimas. / All pupils independent of their learning skills, abilities and peculiarity have to notice the practical advantage of mathematics. In Basic school every pupil has to delight in learning mathematics. The training content, its means of impart and used methods have to help pupil to form its attitude to learn successfully. The development of interactive learning tool “The Area of Triangles” was based on the results of the of research the attitude of pupils and teachers towards the use of exiting educational teaching computer courses in learning how to calculate the area of triangles in the 7th classes. In this work you can find the attractive visual, simple in use teaching aid “The Area of Triangles” which helps to teach/ learn the essentials of mathematics for pupils with different abilities. Teaching aid was created with the help of Image Logo (Logo computerese). Teaching computer aid “The Area of Triangles” include interactive theoretical and practical parts. The course was introduced to the pupils of 7th classes and teachers of mathematics. According to the results of the research the teaching aid is attractive and easy to use, comprehensible and instrumental to teach/learn interactively to calculate the area of triangles for pupils with different abilities.