Politika yra vienoje iš svarbiausių visuomenės vystymosi sferų, joje pastoviai vykta pokyčiai. Atlikus mokslinės literatūros analizę bei empirinius tyrimus pastebėta, kad rinkėjų ir politinių partijų kovos dėl valdžios, pereinama į rinkos santykius pagristą konkurenciją. Rinkėjai tampa pirkėjais, politinės partijos ir jų programos - preke, tačiau kiekviena politine partija siekia geresnių rezultatų rinkimuose, todėl stengiasi įtakoti rinkėjus, visokiausiomis priemonėmis, kaip politinių partijų įvaizdžiu. Politinį marketingą ir politinių partijų įvaizdžius nagrinėja gausybė mokslininkų, tokiu kaip Glick (1967); McGinniss (1969), Nimmo (1970), Shama (1973), Mauser (1983), Newman ir Sheth (1985) Reid (1988), Smith ir Saunders (1990); Butler ir Collins (1994); O'Cass (1996), Scammell (1997), Wring, ir Newman (1999), Lees-Marshment, O'Shaughnessy ir Egan (2001) ir kt. tai parodo nagrinėjamos temos aktualumą. / The peculiarities of their using for developing the favorable image of a political service in the society are shown. The factors forming the political service image are discussed. It is asserted that the image can form itself (naturally) and can be formed specially. The ways of a formation of the image of a political service and the dependence of their application the factors of the on the micro and macro environment are described. It is asserted that the naturally forming image is influenced by two circumstances: the first, the vividness of the stereotypes dominating in the society (among electors) applied to suppliers of the political services and, the second, the scantiness of the possibilities of new suppliers to join the political service rendering market. The specially formed political service image can be devoted not only to the total society (the electors) but to a certain group of them as well. The requirements to a development of the specific image of service for a certain social group of the people (the electors) are discussed.

Magistro darbo objektas – radikalios dešinės partijų komunikacija. Darbo tikslas - įvertinti ideologijos vaidmenį radikalios dešinės politinių partinių rinkiminėje komunikacijoje. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti ideologijos sampratą ir funkcijas komunikacijos mokslų kontekste; aptarti, kaip funkcionuoja politinių partijų komunikacija ir koks yra ideologijos vaidmuo jos kontekste; ištirti, ar radikalios dešiniosios politinės partijos remiasi kvazi-ideologijos samprata. Išanalizavus mokslinę literatūrą, analitinius darbus bei atlikus tyrimą, remiantis lyginamuoju ir akademiniu aprašomuoju tyrimo metodais, prieita prie dviejų išvadų. Pirmoji susijusi su radikalios dešinės „ideologijos deficitu“. Nepaisant to, kad iš pirmo žvilgsnio galima būtų tikėtis, jog šias partijas vienija bendros ideologinės nuostatos, tyrimo rezultatai rodo, kad politinėje kasdienybėje jas vienija veikiau bendras įvaizdis ir komunikavimo būdai, nei programiniai politikos klausimai. Tai paaiškinama partijų istorinių šaknų diskreditavimu bei polinkiu kultūrinės ir socio – ekonominės dimensijos kontekste „skolintis“ ideologines nuostatas iš kitų partijų šeimų. Nesant radikalios dešinės partijų Europoje programinio „stuburo“, bendroms šios partijų šeimos ideologinėmis nuostatomis identifikuoti belieka taikyti „mažiausio bendrojo vardiklio“ metodą. Tačiau lyginimas su populistine partijų komunikacijos strategija atskleidžia, kad minėtas mažiausias bendrasis vardiklis susijęs greičiau su tuo, kaip šios partijų... [toliau žr. visą tekstą] / An object of this research is far right political parties communication. A goal of this research – evaluate/asses the role of ideology in far right political parties communication. The tasks for this research are: to define the concept and functions of ideology in the communication of political parties; to discuss what political parties communication is and the role of ideology in this context; evaluate/asses whether the far right political parties’ communication is based on the concept of quasi-ideology. Analysis of scientific literature, analytical work and study on the basis of academic reference and a descriptive study methods has led to two conclusions. The first relates to the radical right "ideology of the deficit." The research shows, that they are united by a common image and communication methods, not programme policies or ideology. This is due to discredited historical roots of far right political parties and the tendency to “borrow” ideological elements of the other party families in the context of cultural and socio-economic dimensions. As far right political parties do not have strong programme “spin”, a “lowest common denominator” is used to identify the ideological attitudes of this party family. However, comparison with the populist parties’ communication strategy reveals, that the “lowest common denominator” is rather concerned with how the party communicates, nor with what they communicate. The Austrian far right political parties programmes’ analysis noted... [to full text]

Magistro darbo objektas – politinių partijų logotipai. Darbo tikslas – ištirti kaip politinės partijos identifikuoja save logotipų pagalba ir nustatyti tokios identifikacijos kriterijus bei jų pritaikymą Lietuvoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti logotipo, kaip identifikacijos priemonės, pagrindinius elementus; išnagrinėti logotipo atpažinimo procesą; apsibrėžti, kas yra logotipo reikšmė; išnagrinėti logotipo reikšmės formavimo procesą; išskirti sėkmingos identifikacijos kriterijus; ištirti Lietuvoje registruotų politinių partijų logotipus pagal sėkmingus identifikacijos kriterijus. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais ir kiekybiniu partijų logotipų atpažinimo tyrimu, prieita prie išvados, kad politinės partijos identifikacija yra ne tik logotipo atpažinimas, bet ir jo susiejimas su konkrečiomis reikšmėmis. Logotipo atpažinimas yra jo susiejimas su teisinga partija ir jos pavadinimu. Tačiau tai tik dalis politinės partijos identifikacijos, neatskleidžianti kaip potencialūs rinkėjai suvokia konkrečią partiją, kokias vertybes ir idėjas jai priskiria. Logotipo reikšmė – tai kitas politinės partijos identifikacijos kriterijus. Jis susijęs su potencialių rinkėjų logotipo suvokimo metu jam priskiriamomis reikšmėmis. Šios reikšmės atspindi potencialių rinkėjų požiūrį į partiją, jos narius ir lyderius, veiklos stilių ir pan. Atlikus Lietuvos politinių partijų logotipų tyrimą paaiškėjo, kad partijai priskiriamos reikšmės yra stipriai įtakojamos logotipo... [toliau žr. visą tekstą] / Identification is a process of expressing oneself to other members of society. Expressing oneself involves explicit actions such as telling others about particular attitude, physical or mental features that are inherent to a certain group where one belongs. The most convenient form of expressing oneself is through communication. In this paper identification is discussed in the light of visual communication used by political parties in their campaigns. Visual communication is somewhat underestimated as a mean for quick and culture-fair identification since most of the works in this sphere involves verbal communication. Logotype is universal form of visual identification. It contains symbols and colours that are the most basic means of communication and can be identified even more easily than verbal information. The main object of this paper is to examine identification of political parties through their logotypes and define the notion of identification by setting proper measurement test. This is done by setting a certain tasks: define the notion and structure of logotype as a mean for identification; analyze the process of logotype recognition; define the notion of symbolic logotype meaning; examine the process of logotype meaning formation; mark the tests of successful identification; analyze logotypes of political parties in Lithuania for successful identification tests. Goals of this paper are accomplished by analyzing the theoretical material for visual communication in... [to full text]

Šio darbo objektas yra indėnų judėjimų atsiradimas, todėl trumpai apžvelgsime literatūrą, aiškinančią etninio identiteto politizavimo priežastis Lotynų Amerikoje. Politinių galimybių struktūros modelis (political oportunity structure - POS) yra dominuojantis indėnų judėjimų analizėse pastaraisiais dešimtmečiais, kuris indėnų socialinių ir politinių judėjimų iškilimą pirmiausia sieja su struktūriniais veiksniais - pakitusiomis politinėmis aplinkybėmis (palankesnis tarptautinis kontekstas, (re)demokratizacija Lotynų Amerikoje XX a. 9 dešimtmetyje) ir to pasėkoje atsivėrusiomis naujomis galimybėmis, ir mezo lygmeniu – ankstesnių organizacinių tinklų egzistavimas. Šis modelis paaiškina, kodėl indėnų judėjimai iškilo tam tikru laikotarpiu (atsako į klausimą kada?), tačiau nepaaiškina, kokios priežastys paskatino iškilti (neatsako į klausimą kodėl?). D.J.Yashar papildė POS modelį nauju kintamuoju – politinės pilietybės režimu ir teigė, kad pilietybės režimo kaita iš korporatyvistinio į neoliberalų paskatino etninių identitetų politizavimą. Kitaip sakant, pereinant nuo valstybės korporatyvizmo į liberalią politinę sistemą, indėnų bendruomenės praranda socialinę valstybės teiktą paramą, o to pasėkoje padidėjusi socialinė nelygybė riboja galimybes pasinaudoti suteiktomis pilietinėmis ir politinėmis teisėmis. Pagrindinis darbo klausimas – kokios priežastys lėmė, kad indėnų bendruomenės ir jų judėjimai tapo svarbiais nacionaliniais politiniais veikėjais XX a pabaigoje? Darbo tikslas yra... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this master thesis is the rise of indigenous peoples in Latin America, particularly in the Andean region. The main question is which factors determine the rise of indigenous peoples and their becoming important social and political protagonists in this region. The goal of this thesis thus is to analyze the factors, which have determined both the rise of indigenous movements in Ecuador and Bolivia and the weakness of comparable movements in Peru. The dominant theoretical model in the analysis of indigenous movements in Latin America is the model of political opportunity structure. According to this model the rise of a social movement is determined by two types of variables, namely structural and organizational ones. The favorable international context and changes in the political regime (structural variables) determine a more open political space where social movements can appear. For this purpose the existence of an organizational network and practice are necessary. According to this model, the (re)democratization at the end of the 20th century created a more open political system and shifted it to a neoliberal economical model, which worsened the economical situation and lead to the dissatisfaction of the region’s marginal groups. The previous existence of networks of the church, the political left and other organizations in the rural zones helped to form the strong movements of indigenous people to express the discontent with the unfinished neoliberal reforms... [to full text]

Nors populizmo terminas dažnai sutinkamas politikos moksluose, žiniasklaidoje, politikų ar paprastų piliečių retorikoje, populizmo tyrimai nėra paplitę ir tik pastaruoju metu labiau buvo susidomėta ir bandoma operacionalizuoti šią sąvoką. Lietuvoje populizmo tyrimų apskritai praktiškai nėra. Vis dėlto populizmo tematika yra itin aktuali: paprastai populizmas suvokiamas kaip žalingas stabiliam demokratijos veikimui ar, Rytų ir Vidurio Europos regiono atveju, tolimesniems demokratijos ir partinės sistemos konsolidacijos procesams. 2011-2012 m. parlamento rinkimai Baltijos valstybėse vyko po sunkios ekonominės krizės, kuri sukrėtė šį regioną itin stipriai, todėl populistinių politinių partijų sėkmės galimybės tapo dar didesnės. Pagrindinis šio darbo tikslas yra ištirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinių partijų programas ir įvertinti jų populizmo apraiškas 2011-2012 m. rinkiminiu laikotarpiu. Norint pasiekti šį tikslą, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į populizmo tyrimų raidą politikos moksluose. Egzistuojant daugeliui teorinių prieigų bei populizmo fenomeno sampratų, būtina apsibrėžti savąją populizmo tyrinėjimo prieigą ir aiškinimą. Šiame darbe remiamasi populizmo kaip demokratijos patologijos aiškinimu, kadangi jis labiausiai atliepia šiandieninio populizmo Europoje kontekstą. Tokiu būdu nagrinėjamas ir sudėtingas ryšys tarp populizmo ir modernios demokratijos. Populizmas šiame darbe visų pirma suprantamas kaip siaura ideologija, ši prieiga įgalina tinkamiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Populism is a widespreaded conception, often used in the discourse of political scientists, media or common citizens. However, only in the recent period scientists attempted to adapt this conception to empirical research or to use a comperative approach. Populism researches in Lithuania practically do not exist yet. Nevertheless, populism topic is relevant: usually it is associated with negative impact on stable function of democracy, or in the context of East and Central Europe region – a setback for further democracy and party system consolidation. Parliamentary elections in the period of 2011-2012 occurred after harsh economical crisis in Baltic region, therefore potential populism success is more presumable. The main goal of this research is to analyse the election programmes of political parties in Lithuania, Latvia and Estonia in the 2011-2012 parliament election period. To reach this goal, the study of populism research evolution in political sciences is made. One may find various theoretical approaches of populism phenomena, so scholar must adjust one particular explanation and theoretical approach. Populism as a pathology of democracy explanation is used in this study, because it most properly corresponds with recently context of populism in Europe. Consequently, the complex bond between modern democracy and populism phenomena is accomplished. I maintain that populism is primarily a thin ideology and this approach enables to analyse party programmes. Specific... [to full text]

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) vis dar neabejotinai yra galingiausia pasaulio valstybė, todėl įvairiapusė šalies užsienio politikos analizė yra labai svarbi. JAV užsienio politika išsiskiria savo daugiavektoriškumu, kadangi šalis turi interesų visuose pasaulio regionuose, gali veikti įvairiomis priemonėmis. Politinės partijos, kaip demokratinės valstybės vidaus veikėjas, užsienio politikos procesų kontekste gali būti reikšmingas tuo atveju, jei valstybė turi platų spektrą lygiaverčių savo vaidmens tarptautinėje arenoje vizijų, o politinė sistema yra pilnai susiformavusi ir visiškai stabili. JAV yra būdingi abu šie aspektai, todėl pagrindinių šalies politinių partijų užsienio politikos nuostatų analizė yra labai aktuali. Pagrindinis šio darbo tyrimo objektas yra JAV Respublikonų partijos užsienio politikos nuostatos. Svarbiausias tyrimo tikslas - išanalizuoti JAV Respublikonų partijos užsienio politikos nuostatas bei jų kaitą 2000 – 2013 metų laikotarpiu. Darbe teigiama, jog JAV išsiskiria labai stipria prezidento institucija, kuriai suteikti įgaliojimai vadovauti visam užsienio politikos aparatui, tačiau Kongresas (kurį sudaro Atstovų Rūmai bei Senatas) taip pat turi įvairių politinių instrumentų varžyti ar palaikyti prezidento iniciatyvas. Dėl įtvirtintos JAV dvipartinės sistemos, Respublikonų ir Demokratų partijos yra plačios skirtingų interesų, visuomenės grupių koalicijos, o jų ideologinės nuostatos yra giliai įsišaknijusios į šalies politinę sistemą. Prezidentas... [toliau žr. visą tekstą] / United States of America (U.S.) is still undoubtedly the most powerful state in the world therefore diverse analysis of its foreign policy is very important. There is no doubt that U.S. tries to secure its current position using various foreign policy instruments. What can be called U.S. Grand Strategy depends on many external and internal factors and foreign policy visions of two main political parties of U.S. are not at last place. Political parties can possibly be important object of foreign policy analysis in case when state‘s democratic political system is fully functioning and state has many competing visions of its role in international arena. These features are typical of U.S. political system therefore analysis of foreign policy visions of state‘s two main political parties is very relevant. The main object of this research is foreign policy views of the Republican Party of United States. The main goal of this research is to analyse change of foreign policy views of the Republican Party in the period 2000 - 2013. U.S. political system is characterized by strong presidential institution that has authority to lead state‘s foreign policy. However U.S. Congress also has various political instruments that can be used to support or restrict initiatives of U.S. President. President is also the leading voice and leader of his political party and represents consensus of party‘s ideology. This research concludes that U.S. political parties are broad coalitions of various... [to full text]