Vaikai sudaro penktadalį visų Lietuvos gyventojų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę teko susidurti su daugybe problemų: tai plintanti narkomanija, alkoholizmas, pornografija, bedarbystė ir kt. Dėl to daugėja Lietuvoje be priežiūros paliktų vaikų, kuriems reikalinga globa. Bešeimiai vaikai globojami šeimose, šeimynose, įvairiose valstybinėse globos įstaigose. Palankiausia vaikui – būti globojamam darnioje šeimoje. Tik šeimoje gali vykti pilnavertė vaiko socializacija, kai žmogus, gyvendamas tarp žmonių, natūraliai perima jų patirtį, elgesį, papročius. Globojant vaikus šeimoje kyla daug problemų. Kaip, kokiais būdais auklėti vaikus šeimoje, iš kur pasisemti patirties, kad būtų pasiektas teigiamas galutinis rezultatas, ir yra šio darbo problema. Tyrimo objektas – vaikų auklėjimo ypatumai ir būklė vaikus globojančioje šeimoje. Tyrimo tikslas – atskleisti auklėjimo ypatumus bei auklėjimo būklę šeimose, savanoriškai globojančiose vaikus. Šio darbo uždaviniai: apžvelgti vaikų globos raidą bei dabartinę jos padėtį Lietuvoje; ištirti vaikų auklėjimo būklę bei jų auklėjimo ypatumus vaikus globojančioje šeimoje; išsiaiškinti teikiamą šeimoms pagalbos mastą ir jos poreikį; nustatyti šeimos narių tarpusavio santykius; nustatyti socialinių darbuotojų bei pedagogų požiūrį į šias šeimas. Šiame darbe panaudoti kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai. Interviu metodu buvo apklaustos keturios šeimos, globojančios vaikus. Taip pat anketų pagalba buvo apklausta 30 specialistų – socialinių pedagogų ir... [toliau žr. visą tekstą] / About 20% of all inhabitans in Lithuania are children. After getting back the independence Lithuania faced with many difficulties: pervasive drug addiction, alcoholism, pornography, unemployment and etc. Thats why the number of unattended children which need our care is increasing nowdays. Children which are left by their parents are usually in care of other families and different state and private Foster Homes. The best thing is then the child is fostered in harmonious family. Only in a family the child can have the total socialization, when a person is in communication with other family member he naturally obserbs their experience, behaviour, tradicions and language. People who have fosterchildren usually have a lot of difficulties. The main problem of the reseach work is in what ways to bring up children, how to get experience on purpose to achieve the final positive rezult. It means total socialization of the child in society. The main subject of the reseach work ie the peculiarities and state of parenting in families which have fosterchildren. The aim of the reseach work is to show the peculiarities and state of parenting in families which voluntarily have fosterchildren. The pieces of the work are: to review the development of fosterage and its recent state in Lithuania, to survey the situatio and peculiarities of fosterchildren bringing up in families, to see how such families are supported to know what support they need most of all, what support they lack to find... [to full text]

No description available.

Cette thèse a pour objectif de mieux comprendre les états émotionnels des enseignants d’E.P français et catalans et leurs modalités d’expression en situation de classe. Les participants ont été filmés en situation réelle d’enseignement durant 10 séances, puis des entretiens ont effectués immédiatement après la leçon pour recueillir les mesures des intensités d’état de colère et leurs verbalisations. Ces données ont d’abord permis l’élaboration de 144 fiches illustratives faisant référence à leurs états émotionnels, aux éléments signifiants du contexte, à leur manière de faire face, et à leurs justifications. Cellesci ont ensuite été analysées au travers d’un traitement mixte. Les résultats ont indiqué des différences entre les enseignants français et catalans, liées à la fois aux normes culturelles et à leur expérience. Les analyses qualitatives et quantitatives ont porté sur : (1) les types de provocations d’élèves (niveau d’organisation des règles transgressées, intensités générées chez les enseignants, caractère sexué), (2) les états de colère (intensité, travail émotionnel), (3) les modalités d’expression (colère « In », « Out », « contrôlée »), et (4) les variables situationnelles expliquant la variabilité des intensités (degré du dommage, caractère volontaire). Les spécificités supposées de la relation professeur-élèves en éducation physique et les caractéristiques de contexte des écoles classées en éducation prioritaire sont discutées au regard des résultats / The main objective of this doctoral dissertation was to understand in greater details the emotional states in french and catalan physical education teachers, and to see how they might express it when the perceived student misbehavior. Teachers have been videotaped when interacting with the students in classroom during 10 lessons. We further evaluated the intensity of the emotional states and recorded the participants’ comments during retrospective interviews. These data led to the elaboration of 144 briefs representative descriptions referring to their emotional states, the significant characteristics of the context, the way to react, and their justifications. Furthermore, these data were analysed using mixed methodology. Overall, he results provided evidence of group differences, probably due to cultural norms and expertise. Qualitative and quantitative analyses qere carried out to determine (1) the student’smisbehaviors (level of organization, intensity of the teacher’s emotional state, gender), (2) emotional states (intensity, emotional work), (3) the way to express it (anger “In”, “out”, “control”), and (4) situational variables predicting the variability of the intensity (degree of damage, volunteer characteristics). The specificity of the relationship between teachers and students in physical education and school context caracterics in priority areas is specifically discussed