Disertacijoje nagrinėjamas vizualinės kultūros diskursas kaip konceptualus meninio ugdymo pamatas, aktualus šiuolaikinės kultūros ir ugdymo paradigmų kaitos kontekste. Tyrimo tikslas – atskleisti vizualinės kultūros edukacinį reikšmingumą ir ypatumus meniniame (dailiniame) ugdyme, ištirti vizualinės kultūros studijų poreikį, problemas ir perspektyvas rengiant dailės pedagogus. Tyrimo problema siejama su meninio ugdymo situacija Lietuvoje, kur vizualinės kultūros diskursas yra nauja tyrimų sritis. Disertacijoje teoriškai pagrindžiamos vizualinės kultūros ugdymo prielaidos visuose meninio ugdymo lygiuose ir per jų sąveiką. Realizuojant postmodernų meninio ugdymo turinį ypač aktuali yra dailės pedagogų kompetencijos ir pasirengimo problema. Tyrimu siekta atsakyti į klausimus, kaip vizualinės kultūros fenomenas keičia šiuolaikinio meninio ugdymo pobūdį ir lemia jo turinį, kokios dailės pedagogo kompetencijos turėtų būti plėtojamos vizualinės kultūros ir postmodernios edukacinės paradigmos kontekste, kaip dailės pedagogai yra pasirengę priimti pokyčius ir plėtoti savo kompetencijas, kokios numatomos vizualinės kultūros studijų įprasminimo perspektyvos rengiant dailės pedagogus. Dailės pedagogų ir ekspertų apklausos rezultatai patvirtino, kad meniniame ugdyme vyrauja klasikinės ir modernistinės tendencijos, nepajėgiančios aprėpti vizualinės kultūros gausos, technologijų įvairovės, atskleisti daugiakultūrinės meninės patirties, reaguoti į aktualius socialinius reiškinius... [toliau žr. visą tekstą] / The present dissertation deals with the discourse of visual culture as a conceptual background of art education, vital in the context of changing paradigms of culture and education. The aim of the research is to reveal the importance of visual culture in art education, to investigate the need for studies of visual culture as well as problems and perspectives of training teachers of art. The research problem is linked with the situation of art education in Lithuania, where the discourse of visual culture is a new research field. The dissertation provides a theoretical grounding of assumptions for developing visual culture on all levels of art education. In implementing visual culture in the postmodern curriculum, the problem of art teachers’ competence and preparation is of utmost importance. The research questions were as follows: what curriculum changes does visual culture bring in art education? What art teachers’ competences should be developed in the postmodern educational paradigm? How are art teachers prepared to accept visual culture in art education and what competences do they need to develop? What are the prospects of art teacher training with the developing of the concept of visual culture education? The survey of art teachers and experts in art education revealed that classical and modernist tendencies predominate in art education, unable to cover a wide field of visual culture, the variety of new technologies, the multicultural diversity of art experience, and... [to full text]

The present dissertation deals with the discourse of visual culture as a conceptual background of art education, vital in the context of changing paradigms of culture and education. The aim of the research is to reveal the importance of visual culture in art education, to investigate the need for studies of visual culture as well as problems and perspectives of training teachers of art. The research problem is linked with the situation of art education in Lithuania, where the discourse of visual culture is a new research field. The dissertation provides a theoretical grounding of assumptions for developing visual culture on all levels of art education. In implementing visual culture in the postmodern curriculum, the problem of art teachers’ competence and preparation is of utmost importance. The research questions were as follows: what curriculum changes does visual culture bring in art education? What art teachers’ competences should be developed in the postmodern educational paradigm? How are art teachers prepared to accept visual culture in art education and what competences do they need to develop? What are the prospects of art teacher training with the developing of the concept of visual culture education? The survey of art teachers and experts in art education revealed that classical and modernist tendencies predominate in art education, unable to cover a wide field of visual culture, the variety of new technologies, the multicultural diversity of art experience, and... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas vizualinės kultūros diskursas kaip konceptualus meninio ugdymo pamatas, aktualus šiuolaikinės kultūros ir ugdymo paradigmų kaitos kontekste. Tyrimo tikslas – atskleisti vizualinės kultūros edukacinį reikšmingumą ir ypatumus meniniame (dailiniame) ugdyme, ištirti vizualinės kultūros studijų poreikį, problemas ir perspektyvas rengiant dailės pedagogus. Tyrimo problema siejama su meninio ugdymo situacija Lietuvoje, kur vizualinės kultūros diskursas yra nauja tyrimų sritis. Disertacijoje teoriškai pagrindžiamos vizualinės kultūros ugdymo prielaidos visuose meninio ugdymo lygiuose ir per jų sąveiką. Realizuojant postmodernų meninio ugdymo turinį ypač aktuali yra dailės pedagogų kompetencijos ir pasirengimo problema. Tyrimu siekta atsakyti į klausimus, kaip vizualinės kultūros fenomenas keičia šiuolaikinio meninio ugdymo pobūdį ir lemia jo turinį, kokios dailės pedagogo kompetencijos turėtų būti plėtojamos vizualinės kultūros ir postmodernios edukacinės paradigmos kontekste, kaip dailės pedagogai yra pasirengę priimti pokyčius ir plėtoti savo kompetencijas, kokios numatomos vizualinės kultūros studijų įprasminimo perspektyvos rengiant dailės pedagogus. Dailės pedagogų ir ekspertų apklausos rezultatai patvirtino, kad meniniame ugdyme vyrauja klasikinės ir modernistinės tendencijos, nepajėgiančios aprėpti vizualinės kultūros gausos, technologijų įvairovės, atskleisti daugiakultūrinės meninės patirties, reaguoti į aktualius socialinius reiškinius... [toliau žr. visą tekstą]

Darbe nagrinėjamos postmodernizmo teorijos atsiradimo ištakos ir termino vartojimo istorija. Pateikiami autorių svarstymai apie postmodernizmo sampratos susiformavimą. Aptariamos naujosios muzeologijos šalininkų išskirtos naujo postmodernaus muziejaus veiklos kryptys: komunikacija, edukacija bei rinkodara. Atlikus tyrimą, darbe pateikiamos 9 Lietuvos muziejininkų nuomonės apie muziejų (apie lankytojus, jų istorinės savimonės bei kūrybiškumo ugdymo būdus, dabartinio muziejaus trūkumus, modernaus muziejaus viziją ir kt.). 2007 m. patvirtinta „Muziejų modernizavimo programa“, truksianti iki 2015 m. Šioje programoje numatytus tikslus ir uždavinius galima skirti į dvi dalis – materialųjį muziejų modernizavimą ir nematerialųjį muziejų modernizavimą. Į materialiojo muziejaus modernizavimo sąvoką įeina pastatų renovavimas, ekspozicijų atnaujinimas bei naujų eksponatų įsigijimas. Tuo tarpu nematerialusis muziejų modernizavimas apima muziejininkų gebėjimų tobulinimą bei Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos kūrimą. Atlikus tyrimą darbe pateikiami 5 muziejaus darbuotojų požiūriai į muziejų modernizavimo procesą Lietuvoje. / The present Paper deals with the beginning of Postmodernism theory and history of usage of the aforementioned term. Contemplations of different authors regarding formation of Postmodernism conception are provided.Trends of a new postmodern museum activities distinguished by supporters of the new museology are discussed. Three major activities, i.e. communication, education, and marketing, are distinguished. Opinions of 9 Lithuanian museologists on museum (on visitors, methods for development of their historical self-consciousness and creativity, drawbacks of a contemporary museum, vision of a modern museum, etc.) are provided in the Paper upon completion of a research. “Programme for Modernisation of Museums” which shall be implemented by 2015 was approved in 2007. Aims and tasks specified in the aforementioned Programme may be divided into two parts: material modernisation of museums and immaterial modernisation of museums. The conception of material modernisation of museums includes renovation of buildings, renewal of expositions and acquisitions of new exhibits. Meanwhile, immaterial modernisation of museums includes improvement of museologists’ skills and creation of an integral Lithuanian museum information system. 5 attitudes of museum employees towards the process of museum modernisation in Lithuania are provided in the Paper upon completion of the research.

Abstract The doctoral thesis deals with such Christian sense of community in which a believer participates in the services or other activities of several Christian communities, con¬ceives the community of Christians as something larger than the institutionalized church or religious community, or argues matters within the domain of religion with statemenst that belong to non-religious discourse. I will use the term Inter-Christianity of these activities. The primary survey area is Finland. However, I will contextualize the observations concerning Finland against changes in Christianity especially in Germany, the United States of America and also by a few examples, elsewhere in the world. In this manner, I will put the observations concerning Finland in proportion with the supranational nature of Christianity. I will review the change in the sense of community and identification of Christianity with the help of theories involving postmodernism, narrative research and symbolic anthropology. Twenty-three informants took part in the research. The research materials consists of 24 interviews, 14 discussions, 51 feedback discussions, 47 field work events and 49 written descriptions, Internet discussions and television programs involved with the topic. As the study is a mix of reflexive, interpretative and empirical methods, it is postmodern religious anthropology. Due to influence of ecumenical discussion, joint Christian gatherings and ecumenical services have increased in all countries reviewed. The increase of joint activities of different churches and the spread of awakening evangelical Christianity together with the postmodern culture that empahizes individuality have confirmed the perception of people involved in the Inter-Christianity on the justification of participation in multiple communities and the home gathering activities that oppose the institutionalized power of churches. Postevangelical movements and reform groups are common in Germany and the United States of America. Instead, home gathering activities and individual crossing of boundaries are common in Finland. / Tiivistelmä Tutkimus käsittelee sellaista kristillisen yhteisöllisyyden tapaa, jossa uskova osallistuu monien uskonyhteisöjen jumalanpalveluksiin tai muuhun toimintaan, käsittää kristittyjen yhteisön institutionaalista kirkkoa tai uskonyhteisöä laajemmaksi kokonaisuudeksi tai perustelee uskoon liittyviä asioita muuhun kuin uskonnolliseen diskurssiin kuuluvilla lausumilla. Nimitän tällaista toimintaa poikkikristillisyydeksi. Ensisijainen tarkastelukohteeni on Suomi, mutta kontekstualisoin Suomea koskevia havaintoja kristillisyyden muutoksiin Saksassa ja Yhdysvalloissa sekä muutaman esimerkin avulla muualla maailmassa. Suhteutan näin Suomea koskevat havainnot kristillisyyden ylikansalliseen luonteeseen. Tarkastelen kristillisen yhteisöllisyyden ja identifioitumisen muutosta postmodernia käsittelevien teorioiden, narratiivitutkimuksen ja symbolisen antropologian avulla. Tutkimukseen osallistui 23 informanttia. Tutkimusaineisto koostuu 24 haastattelusta, 14 keskustelusta, 51 palautekeskustelusta, 47 kenttätyötapahtumasta ja 49 aihetta käsitelleestä kirjallisesta kuvauksesta, Internet-keskustelusta ja televisio-ohjelmasta. Refleksiivistä, tulkinnallista ja kokemuksellista menetelmää sekoittavana tutkimus on postmodernia uskontotutkimusta. Ekumeenisen keskustelun vaikutuksesta yhteiskristilliset kokoontumiset ja ekumeeniset jumalanpalvelukset ovat lisääntyneet kaikissa tarkastelumaissa. Kirkkokuntien yhteisen toiminnan lisääntyminen ja evankelikaalisen herätyskristillisyyden leviäminen yhdessä yksilöä korostavan postmodernin kulttuurin kanssa ovat vahvistaneet poikkikristillisesti toimivien käsitystä kirkkojen institutionaalista valtaa vastustavan kotikokoustoiminnan ja monissa yhteisöissä käymisen oikeutuksesta. Postevankelikaaliset liikkeet ja reformiryhmät ovat yleisiä Saksassa ja Yhdysvalloissa, kun taas kotikokoustoiminta ja yksilöllinen rajanylitys ovat yleisiä Suomessa.

Baigiamajame magistro darbe nustatomos modernios ir postmodernios portfelio teorijos ypatybės, investicijų portfelio sudarymo ir valdymo teorijos. Sudarant portfelį, akcijų atrankai yra naudojama fundamentalioji ir koreliacinė analizė. Išanalizuoti Skandinavijos šalių: Danijos, Suomijos ir Švedijos makroekonominiai rodikliai, energetikos, medicinos ir informacinių technologijų sektoriai. Iš minėtųjų sektorių pasirinktos didelės ir vidutinės kapitalizacijos įmonių akcijos, kurios papildomai analizuojamos, lyginant įmonių finansinę būklę nusakančius rodiklius. Remiantis atlikta analize atrinktos 5 įmonių akcijos, iš kurių sudaromas investicijų portfelis. Sudarytas investicijų portfelis optimizuojamas ir valdomas. Investicijų portfelis valdomas tris laikotarpius, remiantis pasaulinių akcijų indeksų, akcijų sektorių indeksų ir akcijų kainų kitimo analize. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius portfelinio investavimo aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir pasiūlymai. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, investicijų analizės ir valdymo teorinės problemos, Skandinavijos šalių makroekonominė ir sektorių analizė, investicijų portfelio sudarymas ir valdymas, išvados ir literatūros sąrašas. / In the final master thesis there are analyzed modern and postmodern portfolio theory featuries, theories of making and controlling investments portfolio. Stock selection is based on fundamental and correlation analyzes. In the second part of the thesis there are analyzed macroeconomic indicators and energetics, medicine, information technologies sectors of the Scandinavian countries, such as Denmark, Finland and Sweden. Large and middle capitalization stocks are selected from these sectors and evaluated again using indicators which describes companies financial statement. 5 stocks are selected based on above-mentioned analyses. The portfolio is made using selected stocks. The next step is portfolio optimization and controling. Investments portfolio is controlled in three periods. Controlling is based on different analyzes: indexes of stocks and sectors, stocks’ prices changes. After considering portfolio investments in all of its aspects in the end of theses it is presented conclusions and appendixes. Structure: introduction, theoretical problems of investments analyses and controlling, Scandinavian countries macroeconomics and sectors analyses, making and controlling investments analyses, conclusions and suggestions, references.