Disertacinio tyrimo objektas – socialinių pedagogų rengimas. Nagrinėjant šį objektą, sprendžiama tyrimo problema – socialinio pedagogo kaip profesijos patarėjo rengimas, kuri konkretizuojama probleminiais klausimais: kokios socialinio pedagogo kaip profesijos patarėjo veiklos charakteristikos ir šiai veiklai būtinos kompetencijos; kokia turėtų būti socialinės pedagogikos studijų programos, skirtos profesijos patarėjo kompetencijoms ugdyti, struktūra, kad būtų užtikrinta sąveika tarp visų studijų programos parametrų ir būtų sudarytos prielaidos rengti specialistą, gebantį teikti profesinio orientavimo paslaugas ir kokie socialinės pedagogikos studijų programos, skirtos profesijos patarėjo kompetencijoms ugdyti, realizavimo veiksniai lemia kompetencijų įgijimą. Tyrimo tikslas – socialinės pedagogikos studijų programos pagrindu teoriškai ir empiriškai pagrįsti profesijos patarėjo kompetencijų ugdymo modelį. Teoriniu atžvilgiu disertacinis tyrimas atskleidžia ir pagrindžia socialinio pedagogo kaip profesijos patarėjo veiklos charakteristikas ir kompetencijas, teorinį studijų programos alternatyviai pasirenkamos dalies turinio konstravimo modelį, studijų programos realizavimo veiksnius, laiduojančius kompetencijų įgijimą bei nuolatine refleksija, savęs vertinimu ir grįžtamuoju ryšiu pagrįstą kompetencijų vertinimo ir įvertinimo metodiką, atliepiančią į besimokantįjį orientuotos mokymosi koncepcijos nuostatas. Praktinis rezultatų reikšmingumas: socialinės pedagogikos studijų... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the research is training of social educators. Through the analysis of this objective, the main research problem - training of a social educator as a vocational adviser – is considered. It consists of the following problem questions: what are the main operational characteristics and competences of a social educator as a vocational adviser, what should the structure of a social pedagogy study programme aimed at developing competences of a vocational adviser look like in order to ensure the interaction between all the parameters of a study programme and create the conditions for preparation of a specialist able of providing vocational guidance services and which factors of a social pedagogy study programme aimed at developing competences of a vocational adviser determine the acquisition of competences. Goal of the research: on the basis of the social pedagogy study programme, to justify (both from the theoretical and empiric point of view) a competences development model of a vocational adviser. From the theoretical point of view, this doctoral thesis research reveals theoretical assumptions for the activity of a social educator as a vocational adviser, operational characteristics and competences of a social educator as a vocational adviser, factors for the realisation of study programmes providing for the acquisition of competences and the methodology for the evaluation and assessment of competences based on the continuous reflection, self-evaluation and feedback and... [to full text]

Jolanta – Gertruda Knyvienė, a postgraduate of Vilnius Pedagogical University, Faculty of Psychology and Pedagogy, Department of Educology has presented a thesis under the title ‘The Possibilities of School – University Partnership in the Course of Change of Education System’, that was written under the supervision of associated professor Loreta Žadeikaitė. The changing society has set and is still in progress with new requirements to an individual and at the same time to the education system, in which an individual is nurtured. In Lithuania’s and the European Union’s documents extensive attention is paid to the isolation of educational institutions and, thus, the objective is set to establish collaborative relationships among educational institutions, companies and institutions of scientific research. The changing concept of teachers’ and principals’ activity and teacher preparation program itself, has set the goal to redefine and establish partnership ventures between schools and universities which prepare teachers. The objective of this thesis is to research and analyze the possible modes and conditions for school-university partnerships as well as to evaluate their importance in the course of change of education system. Having followed the scientific-theoretical approach and examined the possibilities of school-university partnerships, it can be claimed that cooperation is important for both the institutions as it could help to ensure their further development based on... [to full text]

Darbe analizuojami klausimai, kurie susiję su muzikos pedagogų rengimu, nagrinėjama jų profesinė kompetencija bei jos tobulinimo ypatumai. Mokytojų rengimo problema itin aktuali, nes ne tik švietimo reformos eigos sėkmė, bet ir tolesnė mūsų kultūros raida didžia dalimi priklauso nuo tinkamai paruošto pedagogo. Pagrindinė Lietuvos šiandieninės švietimo politikos kryptis – profesinio tobulėjimo skatinimas – atvėrė plačias galimybes pačių mokytojų profesiniam tobulėjimui. Siekiant atskleisti muzikos mokytojų požiūrį į profesinį tobulinimąsi buvo atliktas tyrimas, kurį sudarė tęstinė muzikos pedagogų apklausa raštu bei muzikos ir menų mokyklų vadovų kokybinis tyrimas. Pirmojo tyrimo etapo metu apklausta 109 muzikos mokytojai, antrajame tyrimo etape buvo siekiama apklausti kuo daugiau respondentų, dalyvavusių pirmajame tyrimo etape (91muzikos pedagogas). Tyrimo objektas – muzikos pedagogų kvalifikacijos bei profesinių kompetencijų plėtojimas. Darbo uždaviniai: 1) išnagrinėti muzikos pedagogų profesinio rengimo etapus; 2) išanalizuoti šiandieninius reikalavimus muzikos mokytojo kompetencijoms; 3) atskleisti muzikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo formas; 4) ištirti muzikos mokytojų požiūrį į kvalifikacijos tobulinimą, kaip savo profesinės veiklos sudedamąją dalį; 5) išnagrinėti profesinio tobulinimosi motyvaciją skatinančius ir ribojančius veiksnius; 6) nustatyti muzikos bei menų mokyklų vadovų požiūrį į muzikos pedagogų kvalifikacijos plėtojimo galimybes. Tęstinio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the issues related to preparation of music educators have been analyzed and also the peculiarities of their professional competences and their improvement has been investigated. The problem of the preparation of teachers has been a relevant one, as not only the success of education reform course, but also the further development of our culture is mostly based on the relevant preparation of teachers. The main direction of present educational policies in Lithuania is the encouragement of professional improvement; ant is has presented wide possibilities of the professional improvement of teachers. In order to reveal the attitude of music teachers towards their professional improvement, the research has been carried out, which consisted of continuous written survey of music teachers and also the qualitative research of art school directors. In the first stage of this research 109 music teachers have been questioned, while in the second part of the research the attempts have been made to question more respondents, who had already participated in the first stage of the survey (i.e. 91 music teachers). The object of the research – the development of qualification and competences of music teachers. The following tasks have been made: 1) to review the peculiarities of professional preparation of music teachers; 2) to analyze the current requirements for the competences of music teachers; 3) to reveal the qualification improvement forms among music teachers; 4) to... [to full text]

Object of the research is training of social educators. Through the analysis of this objective, the main research problem - training of a social educator as a vocational adviser – is considered. It consists of the following problem questions: what are the main operational characteristics and competences of a social educator as a vocational adviser, what should the structure of a social pedagogy study programme aimed at developing competences of a vocational adviser look like in order to ensure the interaction between all the parameters of a study programme and create the conditions for preparation of a specialist able of providing vocational guidance services and which factors of a social pedagogy study programme aimed at developing competences of a vocational adviser determine the acquisition of competences. Goal of the research: on the basis of the social pedagogy study programme, to justify (both from the theoretical and empiric point of view) a competences development model of a vocational adviser. From the theoretical point of view, this doctoral thesis research reveals theoretical assumptions for the activity of a social educator as a vocational adviser, operational characteristics and competences of a social educator as a vocational adviser, factors for the realisation of study programmes providing for the acquisition of competences and the methodology for the evaluation and assessment of competences based on the continuous reflection, self-evaluation and feedback and... [to full text] / Disertacinio tyrimo objektas – socialinių pedagogų rengimas. Nagrinėjant šį objektą, sprendžiama tyrimo problema – socialinio pedagogo kaip profesijos patarėjo rengimas, kuri konkretizuojama probleminiais klausimais: kokios socialinio pedagogo kaip profesijos patarėjo veiklos charakteristikos ir šiai veiklai būtinos kompetencijos; kokia turėtų būti socialinės pedagogikos studijų programos, skirtos profesijos patarėjo kompetencijoms ugdyti, struktūra, kad būtų užtikrinta sąveika tarp visų studijų programos parametrų ir būtų sudarytos prielaidos rengti specialistą, gebantį teikti profesinio orientavimo paslaugas ir kokie socialinės pedagogikos studijų programos, skirtos profesijos patarėjo kompetencijoms ugdyti, realizavimo veiksniai lemia kompetencijų įgijimą. Tyrimo tikslas – socialinės pedagogikos studijų programos pagrindu teoriškai ir empiriškai pagrįsti profesijos patarėjo kompetencijų ugdymo modelį. Teoriniu atžvilgiu disertacinis tyrimas atskleidžia ir pagrindžia socialinio pedagogo kaip profesijos patarėjo veiklos charakteristikas ir kompetencijas, teorinį studijų programos alternatyviai pasirenkamos dalies turinio konstravimo modelį, studijų programos realizavimo veiksnius, laiduojančius kompetencijų įgijimą bei nuolatine refleksija, savęs vertinimu ir grįžtamuoju ryšiu pagrįstą kompetencijų vertinimo ir įvertinimo metodiką, atliepiančią į besimokantįjį orientuotos mokymosi koncepcijos nuostatas. Praktinis rezultatų reikšmingumas: socialinės pedagogikos studijų... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjamas vizualinės kultūros diskursas kaip konceptualus meninio ugdymo pamatas, aktualus šiuolaikinės kultūros ir ugdymo paradigmų kaitos kontekste. Tyrimo tikslas – atskleisti vizualinės kultūros edukacinį reikšmingumą ir ypatumus meniniame (dailiniame) ugdyme, ištirti vizualinės kultūros studijų poreikį, problemas ir perspektyvas rengiant dailės pedagogus. Tyrimo problema siejama su meninio ugdymo situacija Lietuvoje, kur vizualinės kultūros diskursas yra nauja tyrimų sritis. Disertacijoje teoriškai pagrindžiamos vizualinės kultūros ugdymo prielaidos visuose meninio ugdymo lygiuose ir per jų sąveiką. Realizuojant postmodernų meninio ugdymo turinį ypač aktuali yra dailės pedagogų kompetencijos ir pasirengimo problema. Tyrimu siekta atsakyti į klausimus, kaip vizualinės kultūros fenomenas keičia šiuolaikinio meninio ugdymo pobūdį ir lemia jo turinį, kokios dailės pedagogo kompetencijos turėtų būti plėtojamos vizualinės kultūros ir postmodernios edukacinės paradigmos kontekste, kaip dailės pedagogai yra pasirengę priimti pokyčius ir plėtoti savo kompetencijas, kokios numatomos vizualinės kultūros studijų įprasminimo perspektyvos rengiant dailės pedagogus. Dailės pedagogų ir ekspertų apklausos rezultatai patvirtino, kad meniniame ugdyme vyrauja klasikinės ir modernistinės tendencijos, nepajėgiančios aprėpti vizualinės kultūros gausos, technologijų įvairovės, atskleisti daugiakultūrinės meninės patirties, reaguoti į aktualius socialinius reiškinius... [toliau žr. visą tekstą] / The present dissertation deals with the discourse of visual culture as a conceptual background of art education, vital in the context of changing paradigms of culture and education. The aim of the research is to reveal the importance of visual culture in art education, to investigate the need for studies of visual culture as well as problems and perspectives of training teachers of art. The research problem is linked with the situation of art education in Lithuania, where the discourse of visual culture is a new research field. The dissertation provides a theoretical grounding of assumptions for developing visual culture on all levels of art education. In implementing visual culture in the postmodern curriculum, the problem of art teachers’ competence and preparation is of utmost importance. The research questions were as follows: what curriculum changes does visual culture bring in art education? What art teachers’ competences should be developed in the postmodern educational paradigm? How are art teachers prepared to accept visual culture in art education and what competences do they need to develop? What are the prospects of art teacher training with the developing of the concept of visual culture education? The survey of art teachers and experts in art education revealed that classical and modernist tendencies predominate in art education, unable to cover a wide field of visual culture, the variety of new technologies, the multicultural diversity of art experience, and... [to full text]

The present dissertation deals with the discourse of visual culture as a conceptual background of art education, vital in the context of changing paradigms of culture and education. The aim of the research is to reveal the importance of visual culture in art education, to investigate the need for studies of visual culture as well as problems and perspectives of training teachers of art. The research problem is linked with the situation of art education in Lithuania, where the discourse of visual culture is a new research field. The dissertation provides a theoretical grounding of assumptions for developing visual culture on all levels of art education. In implementing visual culture in the postmodern curriculum, the problem of art teachers’ competence and preparation is of utmost importance. The research questions were as follows: what curriculum changes does visual culture bring in art education? What art teachers’ competences should be developed in the postmodern educational paradigm? How are art teachers prepared to accept visual culture in art education and what competences do they need to develop? What are the prospects of art teacher training with the developing of the concept of visual culture education? The survey of art teachers and experts in art education revealed that classical and modernist tendencies predominate in art education, unable to cover a wide field of visual culture, the variety of new technologies, the multicultural diversity of art experience, and... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas vizualinės kultūros diskursas kaip konceptualus meninio ugdymo pamatas, aktualus šiuolaikinės kultūros ir ugdymo paradigmų kaitos kontekste. Tyrimo tikslas – atskleisti vizualinės kultūros edukacinį reikšmingumą ir ypatumus meniniame (dailiniame) ugdyme, ištirti vizualinės kultūros studijų poreikį, problemas ir perspektyvas rengiant dailės pedagogus. Tyrimo problema siejama su meninio ugdymo situacija Lietuvoje, kur vizualinės kultūros diskursas yra nauja tyrimų sritis. Disertacijoje teoriškai pagrindžiamos vizualinės kultūros ugdymo prielaidos visuose meninio ugdymo lygiuose ir per jų sąveiką. Realizuojant postmodernų meninio ugdymo turinį ypač aktuali yra dailės pedagogų kompetencijos ir pasirengimo problema. Tyrimu siekta atsakyti į klausimus, kaip vizualinės kultūros fenomenas keičia šiuolaikinio meninio ugdymo pobūdį ir lemia jo turinį, kokios dailės pedagogo kompetencijos turėtų būti plėtojamos vizualinės kultūros ir postmodernios edukacinės paradigmos kontekste, kaip dailės pedagogai yra pasirengę priimti pokyčius ir plėtoti savo kompetencijas, kokios numatomos vizualinės kultūros studijų įprasminimo perspektyvos rengiant dailės pedagogus. Dailės pedagogų ir ekspertų apklausos rezultatai patvirtino, kad meniniame ugdyme vyrauja klasikinės ir modernistinės tendencijos, nepajėgiančios aprėpti vizualinės kultūros gausos, technologijų įvairovės, atskleisti daugiakultūrinės meninės patirties, reaguoti į aktualius socialinius reiškinius... [toliau žr. visą tekstą]

Mokyme plačiai naudojami informatikos mokslo pasiekimai, ryšiams tarp mokytojo ir besimokančiojo palaikyti yra naudojamos naujausios telekomunikacijų priemonės, taip pat vis svarbesnis tampa nuotolinis mokymas. E. mokymasis yra orientuotas į besimokantįjį, suteikia jam galimybę pasiekti mokomąją medžiagą bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, kur tik prieinamas interneto ryšys, o taip pat pakeičia ir mokytojo vaidmenį. Technologijos iš esmės keičia tradicinį mokymosi būdą ir plačiai jas pradėjus naudoti švietime esminiu rodikliu, tobulinant pedagogų profesinio rengimo sistemą, tampa mokytojų bei dėstytojų technologinės kompetencijos. Pedagogai, kuriems trūksta žinių, kaip naudotis technologijomis, pristabdo inovatyvių mokymosi metodų plėtrą bei inovacijų pateikimą besimokantiesiems. Šiai problemai spręsti sukurtas savivaldaus mokytojų mokymosi modelis virtualioje erdvėje, kuris padės realizuoti turimas technologines žinias, efektyviai organizuoti mokymosi procesą, bei labiau įtraukti mokinius į inovatyvių mokymosi metodų naudojimo procesą, naudojant nuotolinio mokymosi technologijas. / The teachers training field in Lithuania’s education system is not really design for today needs because quickly evolving information and communication technologies are changing the teaching and learning situation. Recently the documents about education systems improvement of the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania documents focuses attention on the teacher. The younger generation's future directly depends from the teacher, so there is a need to raise the prestige of the teaching profession, improve teacher training and to diversify their qualifications. There are many innovative computer technologies applied in the educational process which expands learning opportunities and transforms the traditional learning into e. learning which makes learning process more accessible, attractive and individualized, but not many teachers in Lithuania knows how to take the best of it. The self-directed teachers learning model in virtual space is implemented in the virtual learning environment Moodle supplemented with social networks interactions and synchronous communication which ensures convenient and smooth communication and collaboration. Also it gives opportunity to easier gather information on a specific topic or for a particular purpose. Using the model, teachers will be able to include emerging and constantly evolving ICT to the training process and will be able to apply not only traditional but also blended and distance learning methods and techniques in... [to full text]