Pats sunkiausias uždavinys tenka pradinių klasių mokytojui, kai jis turi paruošti savo ugdytinius tolesniam gyvenimui, suteikti pagrindą, išmokyti svarbiausių, būtiniausių įgūdžių, skiepyti vertybes, neužgaunant ir priimant kiekvieną mokinį tokiu, koks jis yra. Tačiau nėra vieno apibrėžimo ar vienos taisyklės, tiksliai apibrėžiančios, kaip tai reikia daryti. Disleksija – tai skaitymo sutrikimas, kurį paprastai galima atpažinti ankstyvajame amžiuje. Pedagogams, susidūrus su šia mokinių problema, keliančia nerimą, tenka iš esmės keisti savo įprastinę dėstymo metodiką ir netgi – požiūrį į patį dėstymą. Literatūrinėje dalyje aptartos disleksijos priežastys, požymiai, pagalba, taikytina mokiniui, turinčiam disleksiją. Tyrimo tikslas – atlikti disleksiją turinčių mokinių skaitymo gebėjimų vertinimą ir analizę ir ištirti šių mokinių lietuvių kalbos mokymo(si) ypatumus. Tyrimo uždaviniai - nustatyti disleksiją turinčių mokinių lietuvių kalbos mokymo(si) ypatumus, nustatyti sunkumus, su kuriais susiduria pedagogai, mokydami lietuvių kalbos disleksiją turinčius mokinius, išsiaiškinti, koks klaidų tipas dominuoja disleksiją turinčių pradinių klasių mokinių skaityme, nustatyti teksto supratimo ypatumus. Siekiant tai išsiaiškinti buvo panaudotas anketinės apklausos metodas bei testas. Anketa buvo parengta pradinių klasių mokytojams, Trakų ir Alytaus miestuose bei rajonuose jų apklausta trisdešimt. Jos pagalba bandoma išsiaiškinti įvairius lietuvių kalbos ugdymo proceso dėsningumus ir... [toliau žr. visą tekstą] / La plus difficile tâche appartient au professeur des classes primaires, quand il doit préparer ses élèves pour l avie ultérieure, donner la baze, apprendre des habitudes nécessaires et importantes, inspirer des objets des grande Valeru, n‘est pas offensé et recevoir chaque élève tel qu‘il est. Mais il n‘y a pas de seule définition on règle precise comment faut-il faire ça. Dyslexie – c‘est un trobule de la lecture, qu‘on peut reconnaître à l‘âge antécédant. Les professeurs, qui se heurtent avec les élèves, qui ont ce problème, qui soulève une inquiétude, doivent changer au fond la metode de l‘enseignement habituel et même – le point de vu à la formation elle – même. Dans la partine de la litérature sont discutées les sauses de dyslexie, les signes, l‘aide qui est appliquée pour l‘élève qui a la dyslexie. Le but de sondage – faire l‘appréciation et l‘analyse des pouvoirs de la lecture aux élèves, qui ont la dyslexie et étudier les particularités d‘apprentissage du lituanien par les élèves. Les devoirs du sondage – déterminer les particularités d‘apprentissage du lituanien, déterminer les difficultés dont se heurtent les pedagogus qui apprennent le lituanien aux élèves, qui ont la dyslexie, s‘expliquer quel type des fautes dominant dans la lecture des élèves dyslexiques des classes primaites déterminer les particularités de la compréhension du teste, on a marqué leurs fazutes... [to full text]

Pradinių klasių mokinių pasiekimams vertinti naudojamas formuojamasis, idiografinis, apibendrinamasis, diagnostinis vertinimas. Kadangi nėra išskirta vertinimo tinkamumo kriterijų, vertinimas ne visuomet yra taikomas tinkama forma. Darbe išskirta 10 vertinimo kriterijų, pagal kuriuos nustatyta Kėdainių pradinių klasių mokytojų taikomo vertinimo atitiktis jiems. Atliktas vertinamasis kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 40 Kėdainių pradinių klasių mokytojų ir 196 pradinukų tėvai. / In order to assess the achievements of primary pupils formative, idiografic, summative, diagnostic assessments are used. As there are no proper assessment criteria distinguished, the assessment is seldom used in inappropriate form.10 assessment criteria were distinguished and the correspondence of the assessment used by Kedainiai primary techers to these criteria was determined. Assessive quantitative research was performed. 40 primary schools teachers and 196 pupils' parents participated in it.

Darbe yra atliekama teorinė pasaulietinių ir religinių nevyriausybinių organizacijų veiklos ypatybių , padedant spręsti pradinukų socialines problemas, analizė. Iškeltos hipotezės: 1. Pasaulietinės ir religinės NVO taiko panašius veiklos metodus padėti pradinukams (Nulinė hipotezė). 2. Religinių ir pasaulietinių NVO darbe su vaikais ir tėvais dar nėra plačiai taikomi socialinio dalyvavimo ir partnerystės principai. 3. Mokyklų pedagogai turi įvairias nuostatas ir lūkesčius dėl NVO dienos centrų. Šie lūkesčiai priklauso nuo NVO vykdomos veiklos (Alternatyvioji hipotezė). Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - ištirti pasaulietinių ir religinių nevyriausybinių organizacijų veiklos ypatybes, padedant spręsti pradinukų socialines problemas. Atlikta statistinė (aprašomoji vidurkių; neparametrinė; vienafaktorinė dispersinė; koreliacinė bei regresinė) surinktų duomenų analizės. Empirinėje dalyje nagrinėjamas darbas su vaikais socialinio dalyvavimo aspektu, apimantis: darbą su tėvais (Partnerystės modelis), tarpininkavimą, partnerystę su institucijomis , vertybių laikymąsi NVO dienos centruose. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimas parodė, kad stengiamasi taikyti vaikų socialinio dalyvavimo principus NVO; į NVO gyvenimą stengiamasi įtraukti ir tėvus, tačiau tam ne visada pakanka tėvų motyvacijos ar NVO surandamų būdų tai motyvacijai kelti. Taigi hipotezė apie socialinį dalyvavimą ir partnerystę NVO iš dalies pasitvirtino. 2... [toliau žr. visą tekstą] / The analysis of theoretical world and religious non-governmental organizations peculiarities of activity starting to solve infants' problems has been done in the work. The hypothesis has been enthroned: 1. World NGO and religious NGO apply similar methods of activity to help infants (Zero hypothesis). 2. In religious and world NGO work with children and parents social participation and partnership’s principles. 3. Schools pedagogues have various attitudes and expectations to NGO day centers which depend on NGO work activity (Alternative hypothesis). According to the questionnaire method, the research has been done and the aim of this research – to investigate peculiarities of world and religious non-governmental organizations which would help to solve infants’ problems. Statistical data analysis (describing averages’, non-parametrical analysis, one factor dispersive analysis, correlation and regression analysis) has been done. 47 NGO day centers workers, children's parents and 79 pedagogues who are working with infants from Lithuania have participated in the research. The work with infants in social aspect, work with parents (Partnership model), intermediation, partnership with institutions, pursuance of values in NGO day centers are analyzing in the empirical part. The most important conclusions of the empirical research are: 1. The research showed that there is trying to apply children's social participation principles in NGO, to involve parents in the life of NGO... [to full text]