Kokybiška socialinio darbo praktika – neatsiejama socialinio darbo specialistų rengimo dalis, už kurią atsakingos ne tik socialinio darbo specialistus ruošiančios įstaigos, bet ir socialinio darbo praktikos įstaigos, sudarančios sąlygas mokytis praktikoje. Supervizijų vykdymas praktikos vietose – mokymosi praktikos metu pagrindas, integruojantis teorines žinias praktikoje. Šiuo darbu buvo siekiama išanalizuoti socialinio darbo praktikos organizavimo ypatumus ir išsiaiškinti supervizijos vykdymo galimybes praktikos vietose. Tyrime anketavimo būdu buvo apklausti Vilniaus universiteto socialinio darbo studentų praktikos vietų praktikos vadovai. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog daugelis tyrime dalyvavusių įstaigų yra atviros socialinio darbo studentams, tačiau nėra skiriama laiko įstaigų praktikos vadovų užduotims. Daugelis įstaigų praktikos vadovų turi reikiamą kvalifikaciją, tačiau neturi vadovavimo studentų praktikai žinių. Apklausoje dalyvavę įstaigų praktikos vadovai supervizijos terminą labiausiai sieja su pagalba profesinėje veikloje. Daugiau negu pusė respondentų vykdo supervizijas, bet daugiau nei pusė jų yra nereguliarios, o vyksta tuomet, kai atsiranda tinkama proga. / Das Praktikum der Sozialarbeit ist ein wichtiger Teil der Ausbildungsphasen im Studium der Sozialarbeit. Die Mitverantwortung für eine gelungene Ausbildung am Lernort “Praxis“ übernimmt die Hochschulen und Universitäten, sowie die Einrichtungen der Sozialarbeit. Diese Einrichtungen gibt dem/der Absolventen/in die Möglichkeit zu selbständiger Arbeit. Die Supervision integriert die Praxis und das Wissen und ist das Grund für das Lernen. Das Hauptziel dieser Arbeit ist die Praxisorganisierung an den Praxisstellen und die Gelegenheit an der Supervision zu analzsieren. An der Forschung haben die Praxisanleiter der Praxisstellen Vilnius Universität teilgenommen. Nach der Forchungergebnisse kommt masn zum Shhluss, dass die Mehrheit der Einrichtungen für den Sozialarbeitstudenten die Gelegenheit für das Berufpraktikum geben, aber die Praxisanleiter haben keine Zeit für die Praxisanleitung. Die Mehrheit der Praxisanleiter haben die Qualifikation, aber wissen nicht, wie man anleitet. Die Praxisanleiter verbinden die Supervisiondefinition mit dem Hilfe in der Berufshandeln. Die Mehrheit der Praxissanleiter bieten die Supervision, aber sie sind nicht regelmäsig und finden nach der Gelegenheit statt.

Darbe tiriama teismų praktikos formavimosi raida darbo teisėje atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Analizuojant specialią literatūrą, įstatymus, teismų sprendimus ir nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, daromas apibendrinimas kas yra teismų praktika ir kokia jos vieta tarp kitų teisės šaltinių. Antroje dalyje atskleisti teismų praktikos formavimo trūkumai taikant Darbo kodekso normas reguliuojančias atsiskaitymą su atleidžiamu darbuotoju (141straipsnio 3 dalis) ir atsiskaitymą su darbuotoju, pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu (297 straipsnio 3,4 dalis). Trečia dalis paskirta teismų praktikos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai problemoms. Išdėstyta autoriaus nuomonė dėl darbo ginčo šalių skirstymo į stipriąją ir silpnąją šalis, dėl koncentruotumo principo teismų praktikoje, asmenų teisės į bylų nagrinėjimą kasacine tvarka. / В работе исследуется развитие формирования судебной практики после востановления независимости Литовской Республики. Анализируя специальную литературу, законы, решения и определения судов, судебную практику Верховного Суда Литвы, постановл&#1077... [to full text]

Darbe analizuojama Eismo priežiūros tarnybos kompetencija, uždaviniai, veiklos praktika. Tiriamos Eismo priežiūros tarnybos veiklą ir funkcijas (t.y. kelių būklės (kelių eismo sąlygų) kontrolė, Kelių eismo taisyklių laikymosi kontrolė ir eismo įvykių įforminimas, administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus reglamentavimas ir Eismo priežiūros tarnybos praktika jį taikant, prevencinės eismo saugumo funkcijos vykdymas, informacijos teikimo funkcija) reguliuojančių teisės aktų nuostatos. Pateikiamos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnių nuostatų, susijusių su Eismo priežiūros tarnybos veikla ir funkcijų vykdymu, naujovės, glausta eismo priežiūros teisinio reguliavimo ir institucijų raidos Lietuvoje apžvalga, Eismo priežiūros tarnybos funkcijos. Aptariamos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnų priimtų nutarimų taikyti administracinę atsakomybę ginčijimo galimybės, pateikiami eismo priežiūros tarnybos veiklos efektyvumo rezervai. Magistro darbe taip pat pateikiami kai kurie konkretūs pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintų naujovių taikymo. / In the above-mentioned thesis powers, tasks and the practice of the law enforcement by the Traffic Supervision Service are analyzed. The study explores the provisions of the legislative acts regulating the functions and the responsibilities of the Traffic Supervision Service (i. e. the control of road conditions (traffic conditions), the enforcement of the Road Traffic Rules and reporting the traffic accidents, the regulation and the practical application of the administrative responsibility for the violations of the Road Traffic Rules by the Traffic Supervision Service, the implementation of preventive road safety measures and the provision of information). The provisions of the newly introduced articles of the Code of Administrative Violations of Law of the Republic of Lithuania relevant to the activities and performance of duties by the Traffic Supervision Service, the concise survey of the legal regulation and the institutional development of the traffic supervision in Lithuania and the duties of the Service are provided. The possibilities of appeal against the decisions taken by the officers of the Traffic Supervision Service to apply administrative responsibility are considered and the area for improving the efficiency of Traffic Supervision Service activities is shown. In this postgraduate thesis some concrete proposals regarding the application the newly introduced articles of the Code of Administrative Violations of Law of the Republic of Lithuania are given.

Santrauka Darbas - socialinė ekonominė sąvoka, apibūdinama kaip tam tikru laikotarpiu reikalinga, tinkama ir tikslinga žmogaus veikla : tai ne tik fiziologinių, biologinių žmogaus gebėjimų panaudojimas, bet ir intelektinė veikla. Teisės taikymas, kaip baigiamoji darbo santykių teisinio reguliavimo stadija yra labai glaudžiai susijusi su teismų praktika. Socialinis teismų praktikos vaidmuo – užtikrinti kuo glaudesnį ryšį su gyvenimu, praktine veikla ir jos padariniais. Lietuvos Darbo Kodekso nuostatos nenumato išvestinių teisės šaltinių – teismų praktikos ir teisės doktrinos kaip atskirų darbo teisės šaltinių, todėl remtis šios grupės šaltiniais yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tačiau tiek teisės doktrina, tiek ir teismų praktika yra svarbūs antriniai darbo teisės šaltiniai, kadangi jų pagalba yra užtikrinamas vienodas teisės normų taikymas ir aiškinimas. Teismų praktika yra formuojama visų pakopų teisminėse instancijose, sudarančiose teismų sistemą. Teismų praktikai yra būdinga teisės tobulinimo funkcija, kadangi turi labai didelės įtakos visai teisės sistemos raidai. Esant teisės spragoms, tam tikrais atvejais, teisėjai, įtvirtindami naujoves, kuria teisę per savo sprendimus, tai įtvirtindami teisminėje praktikoje bei užimdami laisvą vietą teisės sistemoje. Šiuo atveju teismo sprendimai, yra teisės aiškinimo aktai, kurie kitam ar tam pačiam teismui vėlesnėse bylose tampa teisės šaltiniu. Teisei, reglamentuojančiai darbo santykius, yra būdingi bendri visai privatinei teisei... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Work – is a social-economical conception, characterized as an activity, necessary, appropriate and expedient during a certain time period: it’s not only the use of physiological, biological man’s abilities, but also an intellectual activity. Law applying, as the final stage of relationship legal regulation, is neatly connected with court practice. The social role of court practice – is to ensure a neat connection with life, practical activity and its consequences. The regulation of Labor code of Lithuania don’t foresee the law sources – the court practice and legal doctrine - as the separate sources of labor law, therefore to rest the sources of this group sources is the right of the court, but not the obligation. But as the legal doctrine, as the court practice, are important secondary sources of labor law, because owing to them, the similar appliance and explanation of legal norms are ensured. The court practice is formed at all jurisdiction degrees, composing the judicial system. The function of law improvement is typical to the court practice, because it has a huge influence to all judicial system’s development. In the presence of judicial gaps, in certain cases, the judges, affirming novelties, create a law per their decisions, affirming this in the court practice and taking a free place in the judicial system. In this case the court decisions are law’s elucidatory acts, which become a law source in later cases to this or other court. Agreement’s liberties... [to full text]

Konstitucinė teisė - tai aukščiausioji teisė, plėtojama per Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Joks teisės aktas negali prieštarauti Konstitucijai, niekam neleidžiama pažeisti Konstitucijos, konstitucinė tvarka turi būti ginama, pati Konstitucija įtvirtina mechanizmą, įgalinantį nustatyti, ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Konstatavus, kad teisės aktuose nepaisoma minėtų reikalavimų, kartu konstatuotina, kad yra pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinio Teismo konstitucinė paskirtis vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir garantuoti konstitucinį teisėtumą. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, jie suvaržo ir Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba jų peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo. Tuo Konstitucinis Teismas užtikrina konstitucinės jurisprudencijos tęstinumą ir savo sprendimų prognozuojamumą, kas lemia visos teisės sistemos stabilumą. Konstitucinio Teismo formuojama konstitucinė teisminė jurisprudencija lemia, kad visi teismų priimami teisingumo vykdymo aktai, vykdant teisingumą, leistų užtikrinti konstitucinį teisingumą ir teisėtumą. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjo ir teismų nepriklausomumą: teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir... [toliau žr. visą tekstą] / Constitutional law is the supreme law, which is developed via jurisprudence of a Constitutional Court. No act of legislation may contradict the Constitution, nobody is allowed to break the law of Constitution, constitutional law and order must be protected and the Constitution itself determines if acts of legislation contradict the Constitution or not. Disregard to the mentioned requirements is considered breaking a constitutional principle of a legal state. Purpose of the Constitutional Court is to execute constitutional justice, guarantee superiority of Constitution in the system of law and ensure constitutional legitimacy. The Constitutional Court must obey the final laws of it’s own. Final laws shackle the Constitutional Court by not allowing it to change the laws if there is no constitutional reason to do so. Accordingly, the Constitutional Court ensures continuation of the constitutional jurisprudence and predictability of it’s decisions, therefore sustaining stability of whole law system. Constitutional jurisprudence, formed by the Constitutional Court, determines the constitutional justice and legitimacy in a decisions and laws made by courts. Justice pursuit function determines independence of a judge and a court: courts must ensure justice and order, guarantee superiority of law and protect human freedom and rights. Purpose of the court instance system is to solve possible mistakes of lower instance courts, prevent breaking the law and therefore protect rights and... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamos temos vienas pagrindinių klausimų - darbo teisės klausimų priskirtinumo administraciniams teismams problema bei išskiriamos pagrindinės bylų, kuriose nagrinėjami darbo teisės klausimai, grupės. Darbe taip pat vertinami darbo teisės klausimų nagrinėjimo skirtinguose – bendrosios kompetencijos ir administraciniuose – teismuose aspektai vieningos teismų praktikos formavimo atžvilgiu. Išanalizavus pastarųjų metų LVAT praktiką, susijusią su darbo teisės klausimais, galima išskirti kelias bylų kategorijas, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis. Pirmoji grupė darbo teisės klausimų į administracinius teismus patenka vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, administraciniai teismai nagrinėja administracinius teisės pažeidimus darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje. Kita grupė bylų, kuriose administraciniai teismai turi teisę ir pareigą vadovautis darbo teisės normomis – tarnybiniai ginčai vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Trečioji grupė – bylos dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų norminių administracinių aktų teisėtumo. Teismų kompetencijos atribojimas praktikoje... [toliau žr. visą tekstą] / The main goal of this master’s writting is to analyze theoretical and practical aspects of labour matters to administrative courts. This work consists of two parts. The first part of this writing is theoretical and reveals the issue of labour matters cases interpretation in separate court systems is analised in the approach of unite jurisprudence. In the second part the free principal groups of cases in administrative courts containing labour matters were marked out. This part is more practical. First group of cases, in which administrative court must interpretate labour law issues, is on the ground of administrative law violations code, according to which administrative court judges the violations in labour range. The other group of cases go to administrative court on the grounds of public service law. The third group of cases in which labour law issues are analised are cases, where administrative court monitors the legitimacy of the standart enacment of central administrative subjects. Having analyzed the cases in which labour law matters occur, it may be noticed, that the jurisprudence of labour matters in administrative courts is not united. There must be mentioned that the lack of procedural rules obstruct the appropriate court role in labour range. In this master‘s writting it is seeked to provoke further legal debate concerning probabilities of improving legal system in Lithuania.

Istoriškai pradinis impulsas nesąžiningos konkurencijos teisei plėtotis buvo poreikis apginti ūkio subjektų interesus. Tačiau vystantis ekonomikai, toks siauras nesąžiningos konkurencijos teisės supratimas nebeatitiko rinkos sąlygų, todėl palaipsniui nagrinėjamų valstybių specialiuose įstatymuose, kaip pagrindinis šių teisės aktų tikslas buvo nurodytas ne tik konkurentų, bet ir vartotojų ir visuomenės interesų apsaugos užtikrinimas. Šios srities teisės vienodinimas tarptautiniu mastu nėra rezultatyvus, tarptautiniuose dokumentuose apsauga nuo nesąžiningos konkurencijos reguliuojama labai paviršutiniškai. EB mastu harmonizavimas vyko sparčiau, ir yra priimta eilė direktyvų, kurių pagrindinis tikslas buvo kitų sektorių reguliavimas, tačiau netiesiogiai buvo prisidedama prie bendros nesąžiningos konkurencijos teisės kūrimo. Ypatingai prie to prisidėjo 2005 m. Direktyva dėl nesąžiningos komercinės praktikos. Tačiau, atsižvelgiant į gilias kai kurių valstybių teisines šios srities tradicijas, istorines bei ekonomines raidos aplinkybes visiškas vienodinimas nepavyko. Nors nesąžiningos konkurencijos teisės ištakos ir pagrindinis tikslas nagrinėjamose valstybėse buvo iš esmės tapatūs, tačiau ši sritis buvo plėtojama skirtingai. Vokietijoje ir Šveicarijoje buvo priimti atskiri įstatymai, Lietuvoje turime Konkurencijos įstatymo III skyrių bei kitus specialius įstatymus (skirtus reklamai ir vartotojų apsaugai), kuriuose randame nuostatų, užtikrinančių sąžiningą konkurenciją. Būtina... [toliau žr. visą tekstą] / Der erste historische Impuls für die Entwicklung des unlauteren Wettbewerbs waren die Bemühungen einen Schutz der Markpartnerinteressen zu gewährleisten. Aufgrund der raschen wirtschaftlichen Entwicklung entsprach die Definition des unlauteren Wettbewerbs langfristig nicht mehr den anspruchsvollen marktwirtschaftlichen Konditionen. In Folge dessen entwickelte sich in speziellen Gesetzen bestimmter Länder Schutzzwecktrias. Das neue Wettbewerbsrecht soll nicht nur das Individualinteresse der Mitbewerbern, sondern auch das Interesse der Verbraucher und der Allgemeinheit schützen. Die internationale Harmonisierung des Wettbewerbsrechts war ergebnislos. Das Wettbewerbsrecht wurde in verschiedenen internationalen Abkommen oberflächlich geregelt. Auf der Ebene der Europäischen Gemeinschaft war dieser Prozess allerdings intensiver. Der Erlass der Richtlinien (besonders die 2005/29/EG Richtlinie über unlautere Geschäftspraktiken), deren erster Zweck Regulierung anderer Bereiche war, führt mittelbar zur Harmonisierung dieses Rechtsgebietes. Obwohl der Zweck und Ziel des unlauteren Wettbewerbsrechts in den zu betrachtenden Ländern ähnlich war, hat sich dieser Bereich unterschiedlich entwickelt. In Deutschland und der Schweiz ist das Lauterkeitsrecht in selbständigen Gesetzen geregelt. In Litauen gibt es ein einheitliches Wettbewerbsgesetz, in dem Kartellrecht und unlauterer Wettbewerb zusammen gelten. Zu dem Wettbewerbsgesetz gibt es noch andere Bestimmungen in speziellen Fällen, die... [to full text]

Aplinkos ministerijos kompetencijos ribų nustatymas teisės aktuose nėra lengva užduotis. Tai kelia problemų Aplinkos ministerijai įgyvendinant savo, kaip pagrindinės vykdomosios valdžios institucijos valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistemoje, vaidmenį. Aplinkos ministerijos kompetencija gali būti analizuojama keliais lygmenimis. Nagrinėjant Aplinkos ministerijos kompetenciją pirmuoju – vertikaliuoju – lygmeniu, Aplinkos ministerijos kompetencija gali būti tyrinėjama ją lyginant su kitų valstybinių institucijų, taip pat įgyvendinančių valstybinį aplinkos apsaugos valdymą, kompetencija bei į Aplinkos ministerijos kompetenciją žvelgiant kaip į jos, kaip valstybinės institucijos, struktūroje, išskaidytą visumą, įskaitant ir Aplinkos ministerijai pavaldžias institucijas. Taip pat Aplinkos ministerijos kompetencija gali būti analizuojama ir vertikaliuoju lygmeniu – išskaidant Aplinkos ministerijos kompetenciją atsižvelgiant į tai, kaip ji panaudojama kiekvieno iš Aplinkos ministerijos funkcijų ir tikslų įgyvendinimo procese. Šiuo atveju Aplinkos ministerijos kompetencija didesne dalimi analizuojama vertikaliuoju lygmeniu, tačiau atsižvelgiama ir į horizontalųjį lygmenį. Aplinkos ministerijos veiklos praktika analizuojama kaip procesas, kurio metu įgyvendinama Aplinkos ministerijos kompetencija. Tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad Aplinkos ministerijos, kaip valstybinės institucijos, sistemą sudaro daugybė vienetų – ne tik departamentų, bet ir jai pavaldžių institucijų... [toliau žr. visą tekstą] / It seems difficult to define competence of Ministry of Environment. Ambiguity when defining the idea of competence in legal base brings many questions into the process of implementation of environmental protection, where Ministry of Environment is the main managing Government authority of the Republic of Lithuania. Idea of competence of Ministry of Environment can be researched in two main levels. The first one is where idea of competence is analysed vertically, it means in proportion with other authorities of the Republic of Lithuania, in proportion with other institutions, also proceeding in process of environmental protection and in wiew of system of Ministry of Environment, including subordinate institutions of Ministry of Environment. Idea of competence also can be researched horizontally, resolving it into competence which is used during process of each Ministry‘s of Environment function and goal implementation. Idea of competence is being analysed more in first – vertical level, but horizontal level is also considered. Practice of Mnistry of Environment is also analysed as a process, whereas the competence of Ministry of Environment is implemented during this process. It is more importantly that the system of Ministry of Environment as a whole consists of many parts – not only departaments, but subordinate institutions also. That is where the problem of allocation of its competence is glaring. On purpose to solve these problems, the competence in system of Ministry of... [to full text]

Darbuotojų materialinės atsakomybės tikslas dvejopas. Viena vertus, būtina užtikrinti darbdavio konstitucinių teisių į nuosavybę apsaugą, o esant jų pažeidimui garantuoti visų ar dalies nuostolių atlyginimą, kita vertus reikalinga apsaugoti ir darbuotojo, kaip silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, interesus. Nepaisant to, kad darbuotojų materialinės atsakomybė sistemiškai reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekse, įstatyminis reglamentavimas nėra pakankamai išsamus, kad pateiktų kiekvieno praktikoje kylančio ginčo sprendimą, todėl ypatingai svarbi teismų, kaip teisę aiškinančio ir taikančio subjekto, praktikos analizė. Pagrindinis šio magistro darbo tikslas – išnagrinėti darbuotojų materialinę atsakomybę ir atskleisti pagrindines problemas, kylančias darbuotojų materialinę atsakomybę reguliuojančias nuostatas taikant praktikoje. Magistro darbe pateikiamas kompleksiškas darbuotojų materialinės atsakomybės tyrimas: analizuojama darbuotojų materialinės atsakomybės samprata ir galimi jos apibrėžimai, atskleidžiami šio poinstituto tikslai, išsamiai nagrinėjami atsakomybės taikymo pagrindai (bendrosios ir specialiosios darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygos), žalos nustatymo kriterijai ir atlyginimo tvarka, taip pat pateikiama glausta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizė sprendžiant bendrovės vadovo atsakomybės klausimus. Analizuojant aukščiau išvardintus darbuotojų materialinės atsakomybės aspektus pagrindinis dėmesys akcentuojamas Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the employee’s material liability is dual. On the one part it is necessary to ensure protection of employer’s constitutional rights of ownership and in the case of its violation to guarantee full or partial indemnification of caused damage, on the other part it is very important to protect interests of an employee, as a weaker part of the employment contract. Despite the fact that material liability of employees systematically regulated by the Labor Code of the Republic of Lithuania, legal regulation is not sufficiently detailed to provide a decision for every dispute arising in practice, therefore, particularly important to analyse practice of the courts, as a subject entitled to the interpretation and application of law. The main objective of this master's work – to analyse employees material liability and to discover the main issues, arising when the rules regulating the employee‘s material liability are applied in practice. The masters work provides a complex employee‘s material liability study and analysis of: the concept of employee‘s material liability, its definitions and objectives, the application grounds (common and special conditions of material liability), criterions of determination of the amount of damage to be compensated, the order of recovery of damage caused by an employee, as well as provides the concise research of the company’s manager’s liability issues in the practice of the Supreme Court of Lithuania. The research of the aspects of... [to full text]

Tėvystės (motinystės) nustatymas vertintinas kaip vienas iš vaiko kilmės nustatymo būdų, kurio įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su galimybės įgyvendinti kitus vaiko kilmės nustatymo būdus nebuvimu. Ginčais dėl tėvystės (motinystės) nustatymo siekiama tiek teisiškai įtvirtinti tėvystės (motinystės) faktą, kai vaikas teisiškai turi tik vieną arba neturi nei vieno iš tėvų, o spėjamas vaiko tėvas (motina) nesutinka pripažinti tėvystės (motinystės) fakto, tiek teisinėmis priemonėmis išspręsti tėvystės (motinystės) kolizijos klausimą, kai vaiko tėvo arba motinos statuso siekia daugiau negu vienas asmuo. Darbas remiasi Lietuvos įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais, jų oficialiais išaiškinimais, praktine civilinių bylų medžiaga, civilinės teisės moksline literatūra bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pirmajame darbo skyriuje autorius analizuoja tėvystės (motinystės) nustatymą vaiko kilmės nustatymo instituto kontekste, aptaria vaiko kilmės nustatymo būdų tarpusavio ryšį. Taip pat šiame skyriuje nagrinėjama biologinės ir socialinės tėvystės kolizija bei aptariama tėvystės identiškumo apsaugos svarba. Antrasis skyrius skirtas tėvystės (motinystės) nustatymo Lietuvos teismų praktikoje problemoms. Jame analizuojami tiek pozityviųjų, tiek negatyviųjų ginčų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo pavyzdžiai, aptariant tėvystės (motinystės) nustatymo sąlygas, tvarką bei pasekmes. Be to, atskirai, atsižvelgiant į problemų specifiką, nagrinėjami motinystės nustatymo... [toliau žr. visą tekstą] / The establishment of paternity (maternity) is regarded as one of child’s origin determination methods. The implementation of this method is directly related with the impossibility of implementation of the other child’s origin determination methods. The target of paternity (maternity) legal disputes is the legal establishment of the paternity (maternity) to particular child in cases, when particular child legally have just one of the parents or legally doesn’t have any parent at all and the possible father (mother) disagree to recognize the fact of paternity (maternity). The target of paternity (maternity) legal disputes also is to resolve the paternity (maternity) conflict, when more than one person is concerned to establish parental status. The research is based on legal acts of the Republic of Lithuania, the official interpretation of law, materials from civil cases, the literature of the civil and family law and the jurisprudence of the European Court of Human Rights. In the first chapter of the work the author analyses the determination of paternity (maternity) in the context of the child’s origin determination, discuss the connection between paternity (maternity) establishment and the other methods of child’s origin determination, also analyses the collision between biological and social paternity and the importance of identity protection of paternity. The second chapter of this work deals with the problems of the paternity (maternity) establishment in Lithuanian’s... [to full text]