Magistro darbe nagrinėjamas restitucijos, kaip prievolinio teisinio gynybos būdo institutas. Darbas sudarytas iš keturių dalių. Tyrimas pradedamas restitucijos sampratos apžvalga, kurioje nagrinėjamas restitucijos sampratos daugiareikšmiškumas bei taikymo pagrindai ir taip apibrėžiamos nagrinėjamos temos ribos. Sugebėjimas teisingai kvalifikuoti materialinius teisinius santykius reiškia tinkamą gynybos būdo pasirinkimą ir taip užtikrinama efektyvią asmens teisių ar teisėtų interesų apsaugą. Todėl darbe daug dėmesio skiriama restitucijos ir kitų civilinių gynybos būdų atribojimo klausimams. Teismų praktikoje gausu pavyzdžių, kai negaliojančiu pripažinto sandorio dalykas išreikalaujamas pagal vindikacijos taisykles, nors šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, arba sąžiningo įgijėjo apsaugos principai taikomi negaliojančio sandorio šaliai, o ne trečiajam asmeniui. Šiame magistro darbe taip pat nagrinėjamas restitucijos ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutų santykis. Analizuojama kokia CK XX skyriaus normų įtaka bylose dėl restitucijos taikymo. Siekiant sistemiškai pateikti restitucijos instituto tyrimą, ketvirtoje dalyje pateikiami restitucijos būdų vykdymo pagrindiniai principai. Siekiant įgyvendinti visus šio tyrimo pradžioje iškeltus tikslus, šis darbas grindžiamas nacionaline ir užsienio teisės doktrina, bei Lietuvos teismų praktikos analize. / This thesis "Restitution as an Obligatory Way of Defending One's Rights" concerns the concept of restitution in Lithuanian civil law, grounds for its application and its relation with such legal remedy as vindication and rules governing unjust enrichment. The last part of the thesis deals with various forms of restitution. The analysis is based on numerous examples of Lithuanian case-law as well as on national and foreign doctrine.

Civilinei atsakomybei šeimos teisėje būdinga pirmiausia tai, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose civilinės atsakomybės subjektais, priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo bei pobūdžio, gali būti tiek vienas sutuoktinis, tiek abu sutuoktiniai kaip bendraskoliai. Antra, sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles pasižymi tuo, kad gali būti tiek dalinė, tiek solidari, tiek subsidiari ar asmeninė. Trečia, esant sutuoktinių civilinei atsakomybei pačių sutuoktinių tarpusavio atsiskaitymai pagal vykdytinas prievoles įgyvendinami per kompensavimo mechanizmą bei regreso teisę. Sutuoktiniai dalyvaudami civiliniuose teisiniuose santykiuose dažnai sudaro įvairiausius sandorius, kurie būna susiję tiek su šeimos, tiek su kiekvieno sutuoktinio asmeniniais interesais. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių prievoles galima skirstyti į bendras ir asmenines, o bendras prievoles savo ruožtu į dalines ir solidariąsias. Bendros sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat už kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios prievolės. Asmeninės sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra paprastai susijusios su asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Konstatavus, kad prievolė yra bendra, ji bus vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, o solidariųjų prievolių... [toliau žr. visą tekstą] / Civil liability in family law, in particular, is characterized by the fact that the legal relations in civil liability entities, depending on the obligation is incurred and the reason, could be a spouse by himself and the both spouses as total debitors. Second, civil liability of the spouses under the burden of property characterized by the fact that there may be both partial solidaric and subsidiary, or personal. Third, civil liability of the married spouses settled between the obligations is implemented through the reimbursement mechanism and the right of regress. Spouses participating in legal civil relations often include a wide range of transactions that are related both to the family and the personal interests of each spouse. According to this the matrimonial obligations can be divided into general and personal, and general obligations in relation to partly and partly solidaric. Total obligation of the spouses are, that are associated with the common joint property deriving from one of the spouses, on behalf of the transactions, but in the other spouse's consent or after the spouse's approval, as well as other obligations assumed by other family interests, as well as joint and several liability. When is held that the obligation is generic, it will be accused from a joint matrimonial property, and for joint and several obligations situation, for lack of a common property of spouses for the fulfilling the obligation, the recovery will be directed to personal property of... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama garantija, kaip prievolių vykdymo užtikrinimo būdas, yra palyginti nesenas reiškinys teisėje, tačiau labai dažnai naudojamas, ypač ekonominio sunkmečio sandūroje. Kaip parodė sąvokų analizė, įžvelgiama garantijos apibrėžimo akivaizdžių skirtumų, tačiau savo esmę ji išlaiko ir tarnauja kaip užtikrinamoji priemonė prievolei įvykdyti. Juo labiau, kad sutarčių laisvės principas leidžia garantijos institutą visiškai modifikuoti. Palyginamoji bendrosios ir kontinentinės teisės analizė parodė, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje neturime tokių garantijas išduodančių institucijų kaip savitarpio garantijų institucijos, nevyriausybinių organizacijų, privačių asmenų garantijų institucijų. Tačiau pagrindiniais garantijas išduodančiais subjektais visgi išlieka bankai, kurių garantijos pagrinde naudojamos tarptautinėje prekyboje ir tarnauja kaip užtikrinimo, ir kaip pagalbinė atsiskaitymo priemonė, savo prasme būdama bene patikimiausia. Interviu su UniCredit Bank banko garantijų specialistu metu paaiškėjo, jog Lietuvoje daugiausia problemų kyla iki išduodant garantiją, o bendrojoje teisinėje sistemoje – jau išdavus garantiją. Negalima nepaminėti privačių asmenų išduodamų garantijų, kadangi jos civiliniuose-komerciniuose santykiuose ekonominio sunkmečio akivaizdoje taip pat tampa dažnu apsaugos mechanizmu. Tačiau problema buvo keliama vykdant pagrindinę prievolę kreditoriui skolininko ir garanto bankroto atvejais. Paaiškėjo, kad kreditorius turi daugiausia... [toliau žr. visą tekstą] / In this Master work was consider a guarantee as an obligation enforcement method which is a relatively recent phenomenon in the law, but is very often used, in particular economic hardship junction. As shown by the analysis of concepts, there were obvious differences in the definition of a guarantee, but it retains its essence and serves as a measure of guarantee to fulfill the obligation. Moreover, the freedom of contract policy allows safeguards institute fully modified. Comparison of continental and common law analysis showed that the Lithuanian national law do not have the authority to issue such guarantees as a mutual guarantee institutions, NGOs, private security agencies. However, the main guarantees of the issuing entity still remains the banks, which guarantees mainly used in international trade and serves as collateral, and as the legal tender, its sense being perhaps the most reliable. Interview with UniCredit Banker, the Bank Guarantee specialist revealed that most problems arise Lithuania to issuing a guarantee as in the common legal system - after the issuing this type of security. It is necessary to mention guarantees issued by individuals as in the face of economic hardship they are also becoming frequent security mechanism in civil-commercial matters. However, the problem was caused by the primary obligation to the creditor when the debtor and the guarantor goes bankruptcy. It appears that the creditor has the greatest potential the obligation to be fulfilled... [to full text]

Daugelio šiuolaikinių Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvos Respublikos, prievolių teisė yra susiformavusi romėnų prievolinės teisės pagrindu. Didelė Senovės Romoje sukurtų prievolių teisės idėjų, principų, nuostatų įtaka šiuolaikinei civilinei teisei nekvestionuojama. Magistro darbe tiriama, kuo konkrečiai pasireiškė bendrųjų romėnų prievolinės teisės nuostatų įtaka šiuolaikinei civilinei teisei, t.y. kokios idėjos, principai, taisyklės darė įtaką minėtos teisės šakos formavimuisi ir kuo konkrečiai ji pasireiškė, kokios nuostatos buvo perimtos ir kaip jos įtvirtintos šiuolaikinėje teisėje. Pirmoje magistro darbo dalyje pateikiama romėniškoji prievolės samprata, jos genezė ir evoliucija iki tokios prievolės sampratos, kokią ją turime šiandien. Čia taip pat apibūdinami bendrieji romėnų teisės recepcijos bruožai, svarbiausi atgijusio susidomėjimo šia teisės sistema momentai. Antroji darbo dalis skirta analizei tų teisės institutų, kurie laikytini pagrindiniais prievolių teisėje, padariusiais didžiausią, esminę įtaką šiuolaikinės civilinės teisės formavimuisi. Šioje dalyje siekiama ištirti konkrečias bendrąsias romėnų prievolinės teisės nuostatas, idėjas, jų raidą ir įtaką šiuolaikinei prievolių teisei. Darbe analizuojami tokie prievolių teisės institutai: prievolės dalykas, prievolės šalys ir jų pasikeitimas, bendrininkavimas prievolėje, prievolių atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai, prievolių įvykdymo užtikrinimas, atsakomybė už prievolių pažeidimą. Iš esmės nagrinėjamos tik... [toliau žr. visą tekstą] / The obligation law in many European countries, including the Respublic of Lithuania, was influenced by Roman obligatory law. Huge influence of ideas, rules and principles in obligatory law formed in Ancient Rome, are not questioned. This Master thesis analyses, what exact influence Roman obligatory law made for contemporary law, i. e. what ideas, principles and rules made influence for the branch of law mentioned above and how it operated, what rules were adopted and how they are consolidated in contemporary law. The first part of this work reveals the conception of Roman obligation, genesis and formation of conception of contemporary obligation. The major features of common Roman law reception are also discussed here, the main moments of renewed interest in this system. The second part is devoted to analysis of the legal institutions in obligatory law, which made a great, basic influence to formation of contemporary civil law. This part has purpose to explore the concrete common Roman obligatory law rules, ideas, their genesis and influence to contemporary obligatory law. The institutions of obligatory law are analyzed in this work as it follows: the object of obligation, the parties of obligation and their changes, cooperation in obligation, the beginning and the end of obligation, the guarantees for obligation and responsibility for breach of obligation. Essentially the rules, that made the greatest influence for contemporary obligatory law are analyzed, while these, which... [to full text]

Sparčiai keičiantis situacijai rinkoje, didėja asmenų, nepajėgiančių įvykdyti prisiimtas prievoles, skaičius, todėl kenčia tokių asmenų kreditorių interesai. Magistro darbe analizuojamas plačiai praktikoje taikomas laidavimo institutas, suprantamas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kai trečiasis asmuo, vadinamas laiduotoju, prisiima įsipareigojimą atsakyti kito asmens kreditoriui, jei asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Magistro darbe atliekama laidavimo instituto teisinio reglamentavimo, aiškinimo ir taikymo Lietuvos teismų praktikoje analizė, siekiant identifikuoti ir išanalizuoti su laidavimo teisinių santykių reguliavimu ir taikymu bei aiškinimu susijusias problemas: laidavimo teisinio santykio identifikavimo, atskyrimo nuo kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo institutų bei taikymo kartu su kitais institutais problematiką, laiduotojo teisių nepakankamo įtvirtinimo ir gynimo problematiką, bei CK ir teismų praktikos santykio problemas laidavimo teisinių santykių kūrimo ir taikymo procese. / Due to the fact that situation on the market is changing rapidly, some persons become incapable of fulfilling their obligations, so the interests of such persons creditors remain unsatisfied. Master's thesis analysis widely applied in practice institute of suretyship, understood as a kind of security of performance of obligations, by which the surety binds himself to be liable towards the creditor of another person gratuitously or for a remuneration in the event where the person in whose favour suretyship is granted fails to perform the obligation in whole or in part. Master's thesis analysis the legal regulation of suretyship, interpretation and application of suretyship in Judicial practice of Lithuania on purpose to identify and analyze the problems related with legal regulation, application and interpretation of suretyship: lack of identification of suretyship, unsuitable suretyship separation from other kinds of security of performance of obligations, inappropriate application together with other institutes in practice, the lack of surety’s rights and protection in regulation and practice and the problems between Lithuanian civil code and Judicial practice of Lithuania relations in development and application process of the institute of suretyship.

Bendrovių reorganizavimas – tai bendrovių veiklos pasibaigimo būdas be likvidavimo procedūros, kai reorganizuojamų bendrovių turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms. Bendrovių reorganizavimo vykdymą ir vykdymo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Bendrovių reorganizavimo sąlygos yra pagrindinis dokumentas, kuriame atsispindi bendrovių reorganizavimo vykdymo tvarka ir ypatumai, kurie iš dalies priklauso nuo pasirinkto bendrovių reorganizavimo būdo. Tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujamasi vykdant bendrovių reorganizavimą. Bendrovių reorganizavimo vykdymo ypatumus galima suskirstyti į dvi grupes: į ypatumus, susijusius su bendrovių reorganizavimo sąlygų rengimu, ir į ypatumus, susijusius su faktiniu bendrovių reorganizavimu. Rengiant bendrovių reorganizavimo sąlygas svarbiausias dėmesys turi būti atkreiptas į asmenų, kuriems bendrovių reorganizavimas turės tiesioginės įtakos, interesų apsaugą, t.y. bendrovių akcininkus ir kreditorius. Reorganizuojant bendroves turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme minėtų asmenų interesų apsaugai nustatytus reikalavimus. Kadangi reorganizavimas turi tiesioginės įtakos darbo santykiams bei jų tęstinumui, vykdant bendrovių reorganizavimą turi būti atsižvelgiama ir į tinkamą darbuotojų interesų apsaugą. Faktinio bendrovių reorganizavimo vykdymo ypatumai visų pirma priklauso nuo pasirinkto bendrovių reorganizavimo būdo. Nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Die Umgestaltung den Gesellschaften ist die Endung der Gesellschafttätigkeit ohne Liquidierungprozess. Das Gut, die Befugnisse und die Pflichten der umgestalteten Gesellschaften übergehen die Gesellschaften, die nach der Umgestaltung handeln. Die Ausfürung der Umgestaltung den Gesellschaften bestimmt das Aktiengesellschaftgesetz der litauische Republik. Die Bedingungen der Umgestaltung den Gesellschaften sind hauptsächliches Dokument, in dem die Ausführungsreihenfolge der Umgestaltung liegt. Das ist das hauptsächliches Dokument, von dem bei der Vollziehung der Umgestaltung ausgehen. Die Eigenarten der Vollziehung der Umgestaltung kann man in zwei Gruppen unterteilen: die Eigenarten, die mit der Vorbereitung der Umgestaltungbedingungen zusammenhängend sind, und die Eigenarten, die mit tatsächlicher Ausfürung der Umgestaltung zusammenhängend sind. Bei der Vorbereitung der Umgestaltungbedingungen muss das Hauptaugenmerk auf die Personen, den die Umgestaltung der Gesellschaften direkt auswirkt, gerichtet sein – auf die Aktionäre und Kreditoren. Während der Umgestaltung muss man auf die in dem das Aktiengesellschaftgesetz der litauische Republik vorgegebenen Bedingungen, die die Interesse genannten Personen schützten, berücksichtigen. Weil die Umgestaltung der Gesellschaften auch die Einflüss auf die Arbeitsverhältnisse hat, muss man auch auf die Schütztung der Interessen der Arbeiter berücksichtigen. Die Eigenarten der tatsächlicher Ausfürung der Umgestaltung abhängen zuallererst... [to full text]

Šio magistrinio darbo tikslas yra atskleisti bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo instituto esmę, išanalizuoti jo teorines ir praktines problemas, nurodyti galimus problemų sprendimo variantus. Magistriniame darbe be bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo, kai sutuoktinių bendras turtas yra padalijamas teismo sprendimu, analizuojamas naujajame CK įtvirtintas bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas, kai bendras sutuoktinių turtas padalijamas sutuoktinių susitarimu. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo tvarka atskirai neanalizuojama, bet pateikiama, analizuojant bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principus. Magistriniame darbe išskirti ir analizuojami bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo principai: turto balanso sudarymo, kompensacijų sudarymo, sutuoktinių bendrų prievolių tenkinimo, sutuoktinių turto idealiosios dalies nustatymo, turto padalijimo natūra principai, lygių dalių principas ir šio principo taikymo išimtys. Šių principų turinio atskleidimui pagrindinis šaltinis yra teismų praktika. Ypatingas dėmesys darbe skiriamas probleminiams klausimams, kurie kyla praktikoje, taikant nagrinėjamo instituto normas. Probleminiai bendrosios jungtines nuosavybes padalijimo instituto aspektai yra bendro ir asmeninio sutuoktinų turto nustatymas, bendrų sutuoktinių prievolių kreditoriams vykdymas, lygių dalių principo taikymo išimtys, turto padalijimo natūra principo taikymas. / The purpose of this master thesis is to provide an analysis of Lithuanian legislation and judicial practice of partitioning of common joint property, identify theoretical and practical problems and come to the decisions. Besides the mode of partitioning of common joint property when the property of spouses is divided by a court judgement, the new mode implemented only in new Civil Code of the Republic of Lithuania is analysed when the common joint property is divided by spouse’s mutual agreement. The procedure of division of common joint property is disclosed by examination of appropriate principles of the partitioning of common joint property. The following principles of the partitioning of common joint property were determined and examined in this master thesis: principle of composition of property balance, principle of composition of compensation balance, principle of performance of common obligations, principle of determination of part from spouses property, principle of equal parts and exceptions of its application, and principle of partitioning of property in kind. The judicial practice is a main source of subject disclosing content of identified principles. The basic attention is paid to the problematic aspects arising in judicial practice on application the norms of partitioning of common joint property. The main practical questions are determination of common and the respective individual property of spouses, performance of obligations to the common creditors, the... [to full text]