ĮVADAS Temos aktualumas. 2003-2005 metus Jungtinėse Amerikos Valstijose būsto kainos išaugo daugiau nei 20%, visuomenė pradėjo aktyviai aptarinėti nekilnojamojo turto „burbulo“ sąvoką. Tuo metu, esant sparčiam ekonominiam augimui Lietuvoje, gyventojai nekilnojamojo turto kainų kilimą vertino kaip ekonomikos atspindį. Ir tik tuomet, kai kainų augimas per trejus (2004-2007m.) metus viršijo 150%, buvo sunerimta dėl nekilnojamojo turto kainų „burbulo“ formavimosi. Lietuvos nekilnojamojo turto rinka dar visai jauna, todėl dar nėra istorinės patirties, kuri leistų nuspėti, jog rinkoje kainos yra „išsipūtusios“, o ne sąlygotos ekonominių veiksnių kaitos. Būtent todėl modelių, skirtų atpažinti nekilnojamojo turto „burbulus“ bei nustatyti jų galimas apimtis, formavimas šiuo metu yra labai aktualus. O tokios didelės ekonomikos, kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, nekilnojamojo turto rinkos ir istorijos nagrinėjimas, leidžia pasisemti patirties, kuri ateityje gali padėti išvengti tokių „burbulų“ atsiradimo bei jų sprogimo sąlygotų neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai. Nors mokslinių straipsnių pasauliniu mastu yra gana daug, visgi Lietuvos mastu šis klausimas nėra pakankamai išnagrinėtas. Šio darbo objektas: Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų nekilnojamojo turto rinkos. Darbo problema: nepakankamai išanalizuotas Lietuvos nekilnojamojo turto burbulų formavimasis. Darbo tikslas: ištirti ir palyginti nekilnojamojo turto Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose formavimosi... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Jočys T. Comparative evaluation of housing bubble in Lithuania and United States of America: Master’s thesis in Economics / supervisor dr. Dainius Žvirdauskas; Department of Business economics and Management cathedral, Kaunas. Vilniaus University – Kaunas humanitarian faculty. The sharp rise of house prices in United States of America in 2003-2005 and the up forward rice of prices by 129% in Lithuania during the period of year 2005 and 2008 rose up the question whether there is a “housing bubble” in the market. So the evaluation of house prices became a very actual theme in these days. The aim of this thesis is to create the model to evaluate whether there is the bubble in the house market. The object of this thesis is the real estate market of Lithuania and United States of America. All the modules used in this research showed up that during the period of 2003-2005 there was a housing bubble in the USA housing market which was not followed by the fundamental indicators. The same results were found out about the housing market in Lithuania. The models showed that on the peak of the bubble in 2nd quarter of 2006 the prices were over valuated by 27%. Yet, there was a great economical grow influence to the rise of house prices in Lithuania too. This work could be used by governing bodies of the country and citizens in order to forecast the housing bubbles in the future.

TURTO PRIEVARTAVIMO IR PLĖŠIMO SUDĖČIŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI SANTRAUKA Šis magistro darbas skirtas turto prievartavimo ir plėšimo nusikaltimų sudėčių panašumų bei skirtumų lyginamajai analizei. Darbas susideda iš įvado, dėstomosios dalies ir išvadų. Pirmame darbo skyriuje nagrinėjama turto prievartavimo ir plėšimo nusikaltimų istorinės raida, sampratų kaita, bei kriminalizavimo reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, šių veikų vieta nūdienos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Antrajame darbo skyriuje esminis dėmesys skirtas turto prievartavimo ir plėšimo nusikaltimų sudėčių objektyviųjų (objektas, objektyvioji pusė) ir subjektyviųjų (subjektas, subjektyvioji pusė) požymių lyginamajai analizei. Nors šios veikos turi iš dalies skirtingus objektus, dažnai susiduriama su šių veikų kvalifikavimo ir atribojimo problemomis. Šiame skyriuje, turto prievartavimo ir plėšimas nusikaltimų sudėčių atribojimui naudojamasi tokiais metodais: sisteminiu, gramatiniu, loginiu, lyginamuoju. Trečiajame darbo skyriuje nagrinėjami turto prievartavimo ir plėšimo sudėčių panašumai bei skirtumai. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiami apibendrinimai, kuo šios analizuojamos nusikalstamos veikos sutampa ir kuo skiriasi. Magistro darbo pabaigoje pateikiamos pagrindinės išvados, padarytos aptarus pagrindinius minėtų nusikalstamų veikų sudėčių panašumus ir jų skirtumus. / SIMILARITIES AND DIFFERENCES BETWEEN EXTORTION AND ROBBERY SUMMARY The present paper of a master of arts is aimed at a comparative analysis of similarities and differences between the elements of extortion and robbery The paper consists of an introductory part, a narrative and conclusions. Chapter one the paper is devoted to analysing the development of the interpretation and understanding of the elements of property extortion and robbery crimes and relevant regulation by the Lithuanian criminal law. Chapter two of the paper is focused on a comparative analysis of the objective (i. e. The object, the objective side) and subjective (i. e. the subject, the subjective side) characteristics of the elements of property extortion and robbery. The objects of said acts are elements of property extortion and robbery. The objects of said acts are different, nevertheless, one often encounters with problems related to the qualification and delimitation of the two criminal acts. In this chapter, for the purpose of delimitation of the elements of property extortion and robbery , the following methods have been used: a systematic, grammatical, logical and a comparative method. Chapter three contains analysis of similarities and differences between the elements of crime of property extortion and robbery. Each chapter is concluded whit a generalisation as to the concurrences and differences between the criminal acts being analysed followed by the main conclusions arrived at after analysing... [to full text]

Teisė į nuosavybę – viena pamatinių žmogaus teisių. Šios teisės užtikrinimas ir apsauga – valstybės ir visuomenės interesas. Vienos pavojingiausių nusikalstamų veikų, kuriomis kėsinamas į nuosavybę – turto prievartavimas ir plėšimas. Šiomis veikomis kėsinamas ne vien į nuosavybę, tačiau ir į žmogaus sveikatą, gyvybę, garbę, laisvę. Šiame darbe aptariami turto prievartavimo ir plėšimo sudėčių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, panašumai ir skirtumai. Pirmojoje darbo dalyje trumpai apžvelgiama istorinė analizuojamų veikų sampratų raida Europoje bei teisinio reguliavimo, susijusio su baudžiamąja atsakomybe už turto prievartavimą ir plėšimą, raida Lietuvoje. Antrojoje darbo dalyje nagrinėjami turto prievartavimo ir plėšimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Analizuojant Lietuvos bei kai kurių kitų šalių teisės doktriną, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra atskleidžiamas šių požymių turinys, pabrėžiant jų panašumus bei skirtumus ir atkreipiant dėmesį į probleminius atribojimo aspektus. Trečiojoje darbo dalyje aptariami šias nusikalstamas veikas kvalifikuojantys požymiai, jų turinys analizuojamas remiantis teisės literatūra, iliustruojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. / The right to property is one of the fundamental human rights. Implementation and protection of this right is public interest. One of the most serious crimes against property is extortion of property and robbery. Both of these crimes have an element of violence therefore causes harm not only to property but also life, health, freedom and honor of a person. This thesis covers similarities and differences between bodies of extortion of property and robbery under the Criminal code of Republic of Lithuania. The first chapter briefly reviews the development of modern definitions of extortion of property and robbery in Europe and Lithuania. The second chapter provides a thorough analysis of elements of extortion of property and robbery, under the Criminal code of Republic of Lithuania also providing general concept of regulation of corpus delicti of these crimes under the law of some foreign countries, pointing out similarities and differences between corpus delicti of these two crimes. The analysis is mostly based on Lithuanian and foreign criminal law literature also criminal cases of the Supreme Court of the Republic of Lithuania. In the third part of this thesis the aggravating elements of extortion of property and robbery are analyzed.

Darbo temos aktualumą sąlygoja turto realizavimo reikšmingumas vykdymo procese. Skolininko turto realizavimas yra itin svarbi stadija teismo sprendimo vykdymo stadija. Nuo turto realizavimo priklauso viso vykdymo proceso sėkmė. Egzistuoja įvairūs turto realizavimo būdai. Galima turtą parduoti iš varžytynių, pardavimas be varžytynių (skolininko pasiūlytam pirkėjui), per prekybos įmones, perduoti išieškotojui, etc. Turto pardavimas iš varžytynių yra problematiškiausias turto realizavimo būdas. Buvo daryta išvada, kad CPK yra varžytynių reglamentavimo spragų. Praktinių problemų kelia varžytynių paskelbimo vieta. Siūloma kaip seniau informaciją apie varžytynes skelbti informaciniame pranešime “Valstybės žinios”. Apie brangesnio turto pardavimą galima paskelbti anksčiau. Svarbi problema yra varžytynių dalyvių teisė apžiūrėti turtą. Šią teisę būtina derinti su skolininko teise į privatumą. Didžiausia varžytynių problema – etatinių varžytynių dalyvių dalyvavimas. Nesąžiningi dalyviai gali žlugdyti varžytynes. Su tokia praktika reikia kovoti tobulinant įstatymo normas. Siūloma varžytynių dalyvius registruoti iš anksto, užtikrinti šios informacijos konfidencialumą. Prieš varžytynių pradžią iš šio sąrašo atrinkti tris realiausius pirkėjus. Vis populiaresnis tampa turto realizavimas be varžytynių (skolininko pasiūlytam pirkėjui). Šis būas yra patrauklus tiek išieškotojui, tiek skolininkui, tiek anstoliams. Jis yra paprastesnis, aiškesnis, atimantis galimybę veikti nesąžiningiems... [toliau žr. visą tekstą] / The realization of a property is a very important part of the Execution process. The success of the whole Execution process depends on the property realisation. There is exsist many various methods to realize a property. One can sell a property by auctions, or without it (when a deptor propose a client), to sell a property through trade enterprises, to transmit a property, to the creditor. The sale of a property by auction raises mostly problems. In the work was drawn a conslusion that in Civil Process Code exsist not a few gaps in one`s legal reguliation of the auction. There is important question how to declare the place of the auction. It is possible to announce trough “The State`s news” ar to advertise earlier when is selling more expensive property. The is important, that one many to see the property, but it is necessary to co –ordinate, this participants right with a deptors right to a private property. The activity or a regular partizipants of the auction reises a big problem. Regular organized groups seek for a diskonest activity, they want to ruin auction. Needs to perfect the legal reguliations fighting with such bad practice. The realization of the property without on auctions (when deptor proposes a buyer) became more popular. This way is attractive to the creditor and to the deptor, to the bailiff as well. It is more simple, more clear, there is impossible dishonesty of the partizipants. In the work was confirmed hipothesis, that there is a gaps in a legal... [to full text]

Darbo pirmojoje dalyje analizuojamos šio instituto implementavimo Lietuvos daiktinės teisės sistemoje prielaidos bei šio instituto vieta civilinės teisės sistemoje, atskleidžiami ryšiai su kitais teisės institutais ir nagrinėjama jo kvalifikavimo problematika. Antrojoje darbo dalyje atskleidžiama turto administravimo nustatymo pagrindų problematika, nurodomos pagrindinės praktikoje galinčios kilti problemos, susijusios su teisės teikti turto administravimo paslaugas reglamentavimu, administruojamo turto investavimo taisyklėmis, ir analizuojamos naudos gavėjo teisių apsaugos garantijos, kuriomis tinkamai pasinaudojus būtų išvengta praktikoje galinčių kilti problemų. Kito asmens turto administravimo institutas, kuris buvo implementuotas naujojo Civilinio kodekso ketvirtosios knygos dalyje “Daiktinės teisės” vadovaujantis Kanados Kvebeko provincijos privatinės teisės kodifikacijos patirtimi, nors ir pasižymintis tam tikrais subjektyviosios daiktinės teisės bruožais, negali būti kvalifikuotas kaip ius in re aliena, o turėtų būti laikomas sui generis atstovavimo teisiniais santykiais, kuriems mutatis mutandis taikomos atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančios normos. Šio instituto implementavimas nurodytoje Civilinio kodekso dalyje ir daugelio tradiciškai suvokiamų prievolinės teisės požymių turėjimas gali būti paaiškintas pasitelkiant daiktinių turtinių prievolių koncepciją ir laikant, kad turto patikėjimo teisinių santykių atveju turto administravimo normos... [toliau žr. visą tekstą] / The first part of this article analyses preconditions of implementation of the institution of administration of property of other persons into Lithuanian civil law system and reveals its links with other civil law institutions as well as main qualification issues. The second part of this article is dedicated to practice problems which may arise when this institution is applied, especially to problems related with the regulation of the right to provide administration services, administrator’s right to invest, and protection guarantees provided for the beneficiary are analysed. Introduction of the institution of administration of property of other persons was influenced by Canada’s province Quebec experience in the field of private law codification process. Administration of another’s property while has some significant limited property right features can not be considered as ius in re aliena in a strict sense but according to the fact that administrator, while uses, posseses and disposes property which is owned by other person, acts like representative of the latter, rules of representation are applicable in the sphere of administration of property of other persons and should be qualified as sui generis institution of legal representation. When rules of trust are applied, right to administer another’s property could be qualified as concurrent right and this fact allows to explain the introduction of this institution into the book four of Lithuanian Civil Code. Main problems... [to full text]

Turto prievartavimas ir plėšimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą yra priskiriami prie nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisės ir turtiniams interesams. Galima užtikrintai teigti, kad šios nusikalstamos veikos yra pavojingiausios iš minėtame baudžiamojo kodekso skyriuje numatytų veikų, kadangi turtinės naudos šiomis veikomis visada yra siekiama kėsinantis iškart į kelis baudžiamojo įstatymo saugomus teisinius gėrius. Tačiau tai nėra vienintelis šių nusikalstamų veikų panašumas. Praktikoje pasitaiko ir tokių nusikalstamų veikų, kurių kvalifikavimas kaip plėšimo arba turto prievartavimo, dėl šių veikų sudėčių panašumų, yra keblus ir nevienareikšmiškas. Tai rodo, kad šių veikų atribojimo klausimas išlieka aktualus baudžiamosios teisės moksle. Šio darbo tikslas yra turto prievartavimo ir plėšimo sudėčių sulyginimas, jų požymių panašumų bei skirtumų nustatymas. Darbo tikslui pasiekti yra keliami šie uždaviniai:  Ištirti turto prievartavimo bei plėšimo sampratą bei jų teisinio reglamentavimo raidą;  Sulyginti turto prievartavimo ir plėšimo sudėčių elementus ir nustatyti jų požymių panašumus bei skirtumus;  Išnagrinėti pagrindinius turto prievartavimo ir plėšimo kvalifikavimo bei jų atribojimo klausimus. Darbe naudojama Lietuvos ir užsienio teisininkų specialioji mokslinė-teisinė literatūra, periodiniuose bei internetiniuose leidiniuose randamos teisinės publikacijos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutartys bei kiti teisminės... [toliau žr. visą tekstą] / Property relations are, have always been and always will be the very basis of social and economic organization in a state. Its safeguard is arguably a № 1 priority of every state, because it has the capacity to ensure social stability and order. No wonder that nowadays property is considered a birthright of every human being. That probably explains why property relations are protected by all types of legislative acts, regardless of their legal power. Criminal law is the final frontier of its protection since it regulates the harshest penalties for such offences. Extortion and Robbery are common criminal offences against property and are considered to be the most dangerous crimes of the kind. However, that is not the only thing they have in common. These crimes are often so much alike that it turns difficult to determine which crime of the two is reflected in the criminal actions of the perpetrator. Therefore this paper concentrates its attention on the subject of similarities and differences of Extortion and Robbery. These crimes are mainly analyzed and compared in detail through the elements of their objective and subjective features. That provides a proper incentive for attempting to demarcate these offences in the whole, digging into the very essence of defining these crimes by the Criminal code of Lithuania. This paper is not only valuable at the comparative level, it also touches the most important common subjects of qualifying these crimes separately as well as in... [to full text]

Baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimą numatyta Baudžiamojo kodekso 181 straipsnyje. Turto prievartavimas suprantamas kaip neteisėtas vertimas kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasinant prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią psichinę prievartą. Už savavaldžiavimą numatyta tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė. Savavaldžiavimas reiškia savavališką ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuojamos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymą, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos. Šiame darbe aptariamos turto prievartavimo ir savavaldžiavimo sampratos, jų evoliucija istorijos eigoje bei užsienio šalių patirtis. Pateikiama turto prievartavimo ir savavaldžiavimo nusikaltimų pagrindinių sudėčių analizė, aptariami kvalifikuojantys požymiai bei atribojimas nuo kitų nusikalstamų veikų. / Responsibility for property extortion is regulated in article 181 of Penal code. Property extortion is understood as an action when person coerces another person to transfer proprietary benefits, provide proprietary rights or relieve from proprietary duties by using a threat to use violence, destroy or damage property, disclose embarrassing information or using another mental compulsion. Arbitrariness is punished by administrative or penal order . Arbitrariness is made by person who, beyond the order established by the law, exercises his or another's real or presumed right that is contested by another person or accepted but not implemented, if such actions have inflicted substantial harm. There are described conceptions of property extortion and arbitrariness , the evolution of conceptions and experience of foreign countries in this master paper. There are described the analysis of constructions of property extortion and arbitrariness, qualifying features and dissociation from other crimes.

Turto prievartavimas ir plėšimas – vieni pavojingiausių nusikaltimų turtinių nusikalstamų veikų sistemoje, kadangi jais kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir tokias svarbias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes kaip žmogaus sveikata, laisvė, garbė ir orumas. Kadangi turto prievartavimą ir plėšimą vienija turto ir prievartos elementai, itin svarbu nustatyti šių nusikaltimų tarpusavio santykį bei jų atribojimo galimybes. Tuo tikslu pirmoje darbo dalyje apžvelgiama Lietuvos įstatymų, reglamentuojančių baudžiamąją atsakomybę už turto prievartavimą ir plėšimą, istorinė raida, analizuojama turto prievartavimo ir plėšimo samprata bei jų vieta nusikalstamų veikų sistemoje. Antroje darbo dalyje, remiantis baudžiamosios teisės doktrina, teismų praktika, Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamaisiais įstatymais, nagrinėjamos pagrindinės turto prievartavimo ir plėšimo sudėtys, nustatomi jų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių panašumai bei skirtumai. Taip pat aptariama minėtų nusikaltimų kvalifikavimo problematika. Galiausiai, trečioje darbo dalyje analizuojami turto prievartavimą ir plėšimą kvalifikuojantys požymiai. Išvadose formuluojami kriterijai, leidžiantys vieną nusikaltimą atriboti nuo kito. Tokiais kriterijais darbe pripažinti turto prievartavimo ir plėšimo objektas ir dalykas, naudojamos psichinės prievartos pobūdis bei laikas, kada kaltininkas ketina užvaldyti turtą ir įvykdyti savo grasinimą. / Extortion of property and robbery are one of the most dangerous crimes against property, as they do harm not only to property, but also to health, freedom and honour. The elements of property and violence make these crimes similar, so it is very important to find out the correlation and the possibilities of dissociation of these crimes. Therefore, in the first chapter of the work the development of Lithuanian legal acts, regulating extortion of property and robbery, is reviewed, also the conception of these crimes and relations with the other criminal offences are analysed. In the second chapter of the work, applying the literature on criminal law, materials from criminal cases and legal acts of Republic of Lithuania and foreign countries, the elements of extortion of property and robbery are researched in order to find out the similarities and differences between these crimes. Also the problems of qualification of the crimes are reviewed. Eventually, in the third chapter of the work the qualified features of extortion of property and robbery are examined. In findings the criteria that allow to distinguish extortion of property from robbery are formulated. As such criteria were recognized the object of the crime, nature of threat and time, when criminal is going to take the property and realize his threat.

SANTRAUKA Turto prievartavimo ir savavaldžiavimo sudėčių panašumai ir skirtumai Tiek turto prievartavimas, tiek savavaldžiavimas yra pavojingos nusikalstamos veikos, už kurias Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę. Prievartaujant turtą kėsinamasi į svarbiausius demokratinės visuomenės gėrius – nuosavybę, turtines teises bei turtinius interesus, savavaldžiaujant – į valstybės valdymo tvarką, t.y. valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką. Darbe, remiantis įstatymais, mokslininkų darbais, baudžiamųjų bylų praktine medžiaga, atlikto statistinio tyrimo rezultatais, atskleidžiami darbo įžangoje pateikti uždaviniai – analizuojamos turto prievartavimo bei savavaldžiavimo sampratos, panašumai bei skirtumai, kvalifikuojantys požymiai, perkvalifikavimo problematika. Pirmojoje darbo dalyje, atsižvelgiant į įstatymo konstrukcijos kaitą bei reglamentavimą kitų šalių baudžiamuosiuose įstatymuose, analizuojama turto prievartavimo bei savavaldžiavimo samprata. Antrojoje darbo dalyje išsamiai atskleidžiamos turto prievartavimo bei savavaldžiavimo pagrindinės sudėtys, išryškinami panašumai ir skirtumai, kurie naujai atsirado ar buvo pakeisti po naujojo Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo. Parodomos perkvalifikavimo tendencijos, pateikiant aktualius teismų praktikos pavyzdžius bei autoriaus vertinimus. Akcentuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato oficialūs išaiškinimai formuojant bei vienodinant... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Extortion of Property and Self-Governing: Similarities and Differrences in Crime Composition Extortion of property and self-governing are dangerous criminal activities punishable by law in accordance with the Criminal Code of the Republic of Lithuania. Extortion of property encroaches upon the most important underpinnings of democratic society: property, property rights and property interests. Self-governing undermines the rule of law, i.e. county‘s ability to implement its persons’ rights and obligations through laws and other legal regulations. This thesis employs current laws, published scholarly works, actual criminal cases and statistical results of an author’s study to address the tasks outlined its introduction: it analyzes definitions and features of property extortion and self-governing, describes similarities and differences between them, and addresses difficulties in attributing a crime to particular category. The first part of the thesis analyzes the definitions of property extortion and self-governing with attention to the evolution of those definitions over time alongside changes in law and compares them to Criminal Codes of other countries. The second part of the thesis provides a comprehensive review of property extortion and self-governing crime compositions and exposes their similarities and differences, which either appeared new or were altered by the introduction of the new Criminal Code. Based on actual court cases, it addresses tendencies to... [to full text]

Priėmus naują LR CK buvo detalizuota turto patikėjimo teisė įtvirtinta dar sename LR CK, tuo pačiu įvedant naują teisės institutą – turto patikėjimo sutartį. Šio instituto įvedimą į Lietuvos teisės sistemą lėmė privačios nuosavybės sukūrimas, ekonominių santykių kaita, bei užsienio šalių praktika. Turto patikėjimo institutas atsirado dar 11 a. – 13 a. Anglijoje ir per ilgą laiką vystėsi, plėtojosi ir buvo perimtas daugelio pasaulio šalių. Turto patikėjimo teisei tik atsiradus plačiai buvo naudojama šeimos turtiniuose santykiuose, tačiau laikui bėgant išplito turto patikėjimo naudojimo sfera ir pradėta naudoti komerciniuose santykiuose. Nuo pat turto patikėjimo sutarties įtvirtinimo LR CK šis institutas Lietuvos autorių nebuvo analizuotas, o taip pat iki šiol teismų praktikos nagrinėjamu klausimu nėra, todėl labai svarbu išanalizuoti turto patikėjimo sutarties reglamentavimą Lietuvoje, jo privalumus, trūkumus. Darbe nagrinėjami šie pagrindiniai klausimai: 1) Turto patikėjimo teisės kilmė ir raida: nagrinėjamos turto patikėjimo teisės atsiradimo priežastys, vystymasis, šio instituto panaudojimo sferos; 2) Turto patikėjimo teisės samprata pagal LR CK: atskleidžiamas turto patikėjimo sutarties turinys lyginant jį su nuosavybės teisės turiniu, nagrinėjamos turto perdavimo patikėjimo teise priežastys; 3) Turto patikėjimo sutarties prigimties analizė: aiškinamasi turto patikėjimo sutarties santykių prigimtis, analizuojamas turto patikėjimo sutarties santykis su kitomis panašiomis... [toliau žr. visą tekstą] / After adoption of the new Civil Code of the Republic of Lithuania (CC RL), the property trust right, which had been established already in the old CC RL, was stipulated in detail by introducing the new legal institute – the contract on property trust. Introduction of this institute into the legal system of Lithuania was determined by development of private property, changes in economic relations and practices of foreign countries. The property trust institute developed already in the 11th - 13th centuries in England, was evolving in a long run and later adopted by numerous countries of the world. Upon the onset of the property trust right, it was widely used in proprietal relations but in the course of time the scope of application of property trust has expanded, and it was introduced also to commercial relations. From the very enforcement of the contract on property trust in the CC RL, this institute was not analysed by Lithuanian authors, and no practice on this issue exist up to this date, therefore it is very important to analyse the regulation of contract on property trust in Lithuania, its benefits and advantages. The following main issues are analysed in the work: 1) Origins and development of the property trust right: reasons for origination of the property trust institute, its development and scope of application; 2) Concept of property trust law according to the CC RL: by disclosing the contents of contract on property trust and comparing it to the contents of... [to full text]