Magistrinio darbo tikslas išanalizuoti akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto esmę, tikslą, atsižvelgiant į Lietuvos ir užsienio teisės doktriną bei praktiką atskleisti akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų turinį, išanalizuoti probleminius šio instituto klausimus, pasiūlyti galimus jų sprendimų būdus. Pirmoje darbo dalyje pateikiami akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto taikymo Lietuvos teismų praktikoje tyrimo rezultatai. Antroje dalyje nagrinėjama akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto samprata bei tikslai. Trečioje dalyje analizuojami subjektai, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, ir senaties termino akcininkų sprendimams ginčyti nustatymo ypatumai. Ketvirtoji darbo dalis skirta akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų analizei. Ši dalis suskirstyta į keturis poskyrius – pirmame poskyryje analizuojamas akcininkų sprendimų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, išskiriami imperatyvios normos atskyrimo kriterijai, aiškinamasi imperatyvios teisės normos pažeidimo pasekmės, akcininkų sprendimų priėmimo procedūrų pažeidimų reikšmė akcininkų sprendimų galiojimui. Antrame poskyryje analizuojamas protingumo bei sąžiningumo principų pažeidimas, trečiame – akcininkų sprendimų prieštaravimas bendrovės steigimo dokumentams, ketvirtame – bendrovės kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Penktoje darbo dalyje analizuojama... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this master thesis is to analyze the essence and the purpose of the declaring the shareholder’s decision void institute, to disclose the content of the shareholder’s decision invalidity grounds taking into consideration their concept presented in Lithuanian and foreign legal doctrine and practice, to analyze the problematical questions of this institute, to suggest possible solutions. The first part of the thesis presents the research results of the declaring the shareholder’s decision void in Lithuanian case law. The second part is devoted to an analysis of the concept and the purpose of the institute of declaring the shareholder’s decision void. The third part deals with the subjects, who have a right to bring an action for the invalidity of the shareholder’s decision, and the features how to determine the limitation of the right to challenge the shareholder’s decision. The fourth part is devoted to an analysis of the content of the shareholder’s decision invalidity grounds. This part is divided into four subdivisions: the first one contains an analysis of the conflict between shareholder’s decision and the mandatory norms, identifies main criteria how to distinguish a mandatory norm, analyze the consequence of the breach of the mandatory norms, the influence of the violation of the shareholder’s decision – making procedure to the shareholder’s decision validity. The second section analyzes the violation of the reasonableness and fairness, the third – the... [to full text]

Akcininkai turi visišką laisvę apsispręsti ir sudaryti tarpusavio susitarimus dėl to, kaip jie įgyvendins turimų akcijų suteikiamas teises. Iš esmės panašaus pobūdžio susitarimai gali būti numatyti ir bendrovės įstatuose, tačiau atsižvelgiant į tai, jog akcininkų sutartys paprastai yra konfidencialios ir įpareigoja tik jų šalis, tam tikrus klausimus gali būti patogiau aptarti ne įstatuose, o šiose sutartyse. Iš vienos pusės tokiais susitarimais gali būti užtikrinama papildoma mažumos akcininkų teisių apsauga, kita vertus, jie gali sukelti ir tam tikrų problemų, kadangi sukuria prielaidas tam tikrai akcininkų grupei apeiti ar pakeisti įstatymuose bei bendrovės įstatuose nustatytas taisykles, o ypač tas, kurios susijusios su balsavimo teisės įgyvendinimu bei akcijų perleidimu. Akcininkų sutarčių konfidencialumas tam tikromis aplinkybėmis leistų akcininkams įgyti balsavimo teisių daugumą apie tai nežinant kitiems bendrovės nariams, o tai galėtų sukelti rimtų problemų ypač akcinėse bendrovėse, o juo labiau listinguojamose bendrovėse. Kai kurie sutartiniai įsipareigojimai tarp akcininkų, susiję su jų balsavimo teisių bei akcijų perleidimo apribojimais, gali reikšti esminį pasikeitimą bendrovės valdyme, todėl turėtų būti atskleisti, o ypač tose bendrovėse, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje. Akcentuotina ir tai, jog Įmonių Perėmimo Direktyvoje nustatytos „Persilaužimo“ taisyklės perkėlimas į Lietuvos nacionalinę teisę daro didelę įtaką akcininkų... [toliau žr. visą tekstą] / Shareholders have full contractual freedom to decide and agree between themselves on how to exercise their rights attached to shares. Since such agreements are usually informal and confidential, they may have several advantages compared to regulating respective matters in company’s bylaws. On one hand shareholders agreements may serve to ensure additional rights to minority shareholders while on the other hand they can be seen as problematic as they can become instruments used by groups of shareholders to circumvent the normal balance, reached by company’s legislation or established in company’s bylaws, especially regarding provisions about voting and transfer of shares. The confidentiality of shareholders agreements may give a shareholder control over the majority of votes without others knowing and this may rise some important issues especially if such agreements are entered into between shareholders of a public company or even more so if it is a listed company. Some contractual obligations between shareholders, restricting their voting rights and transfer of shares, may mean material changes in corporate governance and require disclosure. Moreover, the adoption of the Directive on Takeovers into Lithuanian law show that a “breakthrough rule” affects shareholders agreements, because voting restrictions and share transfer restrictions are not applied in takeover situation. This may be regarded as a major intervention in the contractual freedom of shareholders. However, such... [to full text]

Šio magistro darbo tema – išvestinio ieškinio lyginamoji analizė. Taigi šio darbo objektą sudaro įvairūs su išvestiniu ieškiniu susiję klausimai, kurie analizuojami remiantis užsienio valstybių – daugiausia Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Anglijos – patirtimi. Apžvelgus teismų praktiką, matyti, jog Lietuvoje ir kitose valstybėse išvestinis ieškinys yra naudojamas labai retai. Todėl kyla klausimas, kokios yra išvestinio ieškinio nepopuliarumo priežastys. Be to, Lietuvos teisės aktuose išvestiniam ieškiniui tėra skirta viena nuostata, kurioje pateikiamas tik šio instituto apibrėžimas. Dėl tokio siauro reglamentavimo ir teisinės doktrinos stokos kyla nemažai neaiškumų - kokia yra ieškinį pateikusių (bei nepateikusių) akcininkų ir pačios bendrovės procesinė padėtis, kas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kuo išvestinis ieškinys skiriasi nuo asmeninio akcininkų ieškinio ir t. t. Į šiuos ir kitus probleminius klausimus siekiama atsakyti penkiose pagrindinėse darbo dalyse. Pirmojoje dalyje atskleidžiama išvestinio ieškinio samprata bei šio instituto susiformavimą lėmę veiksniai, taip pat samprotaujama, kokių tikslų įstatymų leidėjas turėtų siekti įtvirtindamas išvestinį ieškinį statutinėje teisėje. Galiausiai, pabaigoje pateikiamas kai kurių autorių neigiamas požiūris į išvestinį ieškinį ir abejonės, ar apskritai tokia mažumos akcininkų interesų gynimo priemonė yra reikalinga. Antrojoje dalyje nagrinėjamas išvestinio ieškinio atskyrimas nuo asmeninio (individualaus) akcininko... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the Thesis is a Comparative Analysis of Derivative Action. Therefore, the Thesis‘ subject matter constitutes of various matters related to derivative action that are being analyzed considering the experience of foreign countries – especially Germany, France, USA, England. The review of case law shows that in Lithuania and some other countries derivative action is being used in practice very rarely. Therefore, the question arises what the reasons leads to the unpopularity of the derivative action. Also, in Lithuanian legislation there is only one provision for derivative action that contains only the definition of the institute. Due to the narrow regulation and lack of legal doctrine, there arises many problematic issues – what the procedural status of the company and shareholders who have submitted (and who did not) the action is, who has the duty to pay the costs, what the differences between derivative action and shareholder‘s personal actions are, etc. Answers to these and the other questions are given in five main parts of the Thesis. In the first part of the Thesis the concept of derivative action and the factors affecting formation of the institute as well as reflections of what objectives the legislator should seek by establishing derivative action in the statutory law are provided for. Finally, at the end some negative attitudes to the derivative action and doubts of necessity of such a remedy of interests of minority shareholders are provided for. In the... [to full text]

2001 metais įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antroji knyga bei 2004 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato bendrovių akcininkams turtines ir neturtines teises. Vykstant Lietuvos bendrovių teisės plėtrai, iki šiol didelę įtaką turi ir Europos Sąjungos teisė. Šiuo metu bendrovių teisės doktrina Lietuvoje dar tik formuojasi, o palyginus neseniai priėmus minėtus teisės aktus, Lietuvos teisės teoretikai ir praktikai pastebėjo naujai besirutuliojančias tendencijas Lietuvos Respublikos bendrovių teisės doktrinoje, kurios apima ir akcininkų neturtinių teisių įgyvendinimo galimybių kaitą. Magistro darbe siekta nustatyti, kaip šiuo metu užtikrinamas Lietuvos įmonių akcininkių neturtinių teisių įgyvendinimas, kokie faktoriai įtakoja šių teisių įgyvendinimo apimtis, kokios priemonės bei būdai padėtų išspręsti susidariusias akcininkų neturtinių teisių įgyvendinimo problemas, taip pat kokia apimtimi Lietuvos Respublikos teisės sistema užtikrina akcininkų neturtinių teisių įgyvendinimą, kokios yra šių teisių įgyvendinimo teorinės ir praktinės problemos, jų galimi sprendimo būdai ir prielaidos. / The Book Two of Civil Code of the Republic of Lithuania, which came into force in 2001, and Law on Companies of the Republic of Lithuania, which came into force in 2004, provide property and non-property rights for shareholders. The law of the European Union is also still significantly influential in development of Lithuanian companies’ law. At present the doctrine of companies’ law is still developing in Lithuania and after a relatively recent enactment of mentioned laws, theorists and practitioners of Lithuanian law noticed newly developing tendencies in the doctrine of the companies’ law of the Republic of Lithuania, which also include the alternation of possibilities of implementation of shareholders’ non-property rights. These master theses aim at determination of how non-property rights of shareholders of Lithuanian companies are implemented at present, what factors influence the scope of implementation of these rights, what measures and means would help solving existing problems of implementation of shareholders’ non-property rights, and also in what extent Lithuanian law system secures the implementation of shareholders’ non-property rights, what are theoretical and practical problems of implementation of these rights, possible ways and assumptions of their solution.

Magistro darbo “Mažumos akcininkų teisių apsaugos ir gynimo Lietuvoje probleminė analizė” pagrindinis tikslas ir uždavinys yra atskleisti smulkiojo akcininko sampratą, aptarti jam priskirtas teises bei išanalizuoti pagrindinius teisių pažeidimus bei gynybos metodus, kuriais gali pasinaudoti ši akcininkų grupė. Lietuvos Respublikoje nėra įtvirtinti specialieji norminiai aktai, skirti mažumos akcininkų apsaugai bei gynybai. Smulkieji akcininkai naudojasi visomis teisėmis, kurios yra suteiktos akcininkams bendrai. Šios teisės apima – balsavimo ir dalyvavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teisę, teisę atskleisti informaciją, taip pat teises ginčyti daugumos sprendimus bei pareikšti išvestinį ieškinį. Mažumos akcininkai gali naudotis visomis šiomis teisėmis. Dar daugiau jie turi papildomų teisių, kurios suteikia jiems galimybę išeiti iš bendrovės parduodant savo akcijas. Kadangi magistro darbo tema “Mažumos akcininkų teisių apsaugos ir gynimo Lietuvoje probleminė analizė” pati savaime suponuoja problematikos analizę, tai jame yra aptariamos ne tik pačios teisės, bet ir pagrindinės šių smulkiojo akcininko teisių įgyvendinimo problemos, susijusios su teisės į informaciją, teisės gauti dividendus bei didžiausią dėmesį skiriant mažojo akcininko gynybos mechanizmams, t.y. galimybės pasinaudoti daugumos sprendimų nuginčijimo bei išėjimo iš bendrovės teisėms. / The aim of the paper „Protection and defence problem analysis of minority shareholders rights in Lithuania“ is to define the minority shareholders themselves, to discribe the rights prescribed to them. The main issue is to analyse the aspects of abuse of their rights and methods of struggling against this illegal behavior. Lithuanian law does not establish special mechanism for the protection of minority shareholders. However, it does invest all shareholders with the certain legal aids which serve as tools to protect their interests. These include those rights which are primarily based on the principles of equality and proportionality; as well as other rights, such as attendance and voting at the general meeting of shareholders, contesting the decisions made by the company‘s bodies, and the right to access to information about the company. Minority shareholders are entitled to freely exercise any of above rights. Moreover they are entitled to require the investigation of the company‘s activities and thus judicially verify whether the company, its corporate bodies, or any of its members are acting with due diligence and resonable care. They also have a right to force majority share holders to buy their holdings to use so called squeeze-out and sellout rights and derivative action procedure. All these features were listed in the paper. Due to Paper is called „Protection and defence problem analysis of minority shareholders rights in Lithuania“, there were analysed main... [to full text]

Lietuvos Respublikoje bendrovių veikla yra organizuojama pagal mišrią valdymo organų sistemą. Bendrovėse bet kokiu atveju visada veikia dalyvių susirinkimas ir bent vienas iš valdymo organų – bendrovės vadovas arba valdyba. Tuo tarpu priežiūros organas pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus – dispozityvus bendrovės organas, praktikoje sutinkamas gana retai. Bendrovių organai, vykdydami savo veiklą, priima sprendimus. Išanalizavus bendroves reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų sprendimus, darytina išvada, jog bendrovės organų priimti sprendimai bus laikomi teisėtais, jei: 1) nepažeis imperatyvių teisės aktuose ar bendrovės steigimo dokumentuose nurodytų normų, reglamentuojančių susirinkimo ar posėdžio sušaukimo iniciavimą, sušaukimą ir jo nutarimų priėmimą; bei 2) priimtas nutarimas nepažeis konkrečių asmenų teisių ar viešojo intereso. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio ketvirtoji dalis numato pagrindus, kuriems esant juridinio asmens organų sprendimai teismo gali būti pripažinti negaliojančiais. Tokiais pagrindais laikomi: 1) sprendimo turinio prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms; 2) sprendimo turinio prieštaravimas juridinio asmens steigimo dokumentams; 3) sprendimo turinio ar jo priėmimo procedūros prieštaravimas protingumo ar sąžiningumo principams; bei 4) kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimas. Pažymėtina, jog priimtas sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jei jo pasekmių negalima panaikinti jokiu kitu... [toliau žr. visą tekstą] / Activity of the Companies is organized under mixed system of corporate governance in the Republic of Lithuania. In the Company in any case the General Meeting and at least one of the governing bodies - the Manager or the Board – are constituted. Meanwhile, the Supervisory Board under the existing laws is kept as an optional body of the company and is rather rare in practice. The bodies of the company, carrying out their activities, take various decisions. The analysis of provisions on company law and the decisions of the courts of the Republic of Lithuania showed that the decisions of the bodies shall be considered valid if: 1) they shall not violate the mandatory rules indicated in legal acts or company's founding documents, related to initiation and convening of the meeting and adoption of its decisions; 2) the decision shall not prejudice the rights of any person or the public interest. Article 2.82 of the Civil Code of the Republic of Lithuania provides bases under which the decisions of the bodies of the company may be invalidated under the court decisions, if they: 1) contravene the imperative provisions of the law; 2) contravene founding documents of a legal person; 3) contravene principles of reasonableness and good faith; and 4) violate rights and interests of the creditor. It should be noted that the decision may be revoked only if its consequences can not be removed at any other rational way. Such action in the court can be taken only by indicated subjects... [to full text]

Šiame magistro darbe sistemiškai nagrinėjamos akcininkų pareigos. Kaip šio darbo temai reikšmingos kategorijos nagrinėjamos juridinio asmens dalyvio, akcininko ir teisinės pareigos sampratos, nustatomas akcininko pareigų atsiradimo momentas. Šio darbo tikslas – atskleisti akcininkų pareigų esmę, pobūdį ir turinį, įvertinti, kiek detaliai akcininkų pereigos yra reglamentuojamos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, apibendrintai apžvelgti su tema susijusią Lietuvos Aukčiausiojo Teismo praktiką. Darbe akcininkų pareigos skirstomos pagal tai, prieš kokius asmenis (bendrovę, kitus tos bendrovės akcininkus ir prieš trečiuosius asmenis) jos nustatytos ir kokiu pagrindu (įstatyminiu ar sutartiniu) tos pareigos atsiranda. Ypatingas dėmesys skiriamas akcininkų pareigai apmokėti akcijas, neatskleisti konfidencialios informacijos ir gerbti mažumos akcininkų teises. Darbe trumpai atskleidžiama atsakomybė už akcininko pareigų nevykdymą. / This study is devoted to the systematic analysis of the shareholder obligations. The concepts of a member of the company, shareholder and legal obligation are examined as the significant categories to the subject. The moment when the shareholder obligation arises is examined too. The purpose of the study is to reveal the essence of the shareholder obligations, to evaluate how much they are reviewed in the Lithuanian and European Union legislations and in the practice of the Supreme Court of Lithuania. The analysis presents classification of the shareholder obligations as far as they are divided into groups according to the subjects to whom they are defined and according to where these obligations are set down. Particular attention is given to the shareholders obligation to pay for the shares, not to reveal the confidential information and to respect the minority shareholders. Also there is a short reveal of what happens if the shareholder fails to perform his obligations.

Bendrovių reorganizavimas – tai bendrovių veiklos pasibaigimo būdas be likvidavimo procedūros, kai reorganizuojamų bendrovių turtas, teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms. Bendrovių reorganizavimo vykdymą ir vykdymo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Bendrovių reorganizavimo sąlygos yra pagrindinis dokumentas, kuriame atsispindi bendrovių reorganizavimo vykdymo tvarka ir ypatumai, kurie iš dalies priklauso nuo pasirinkto bendrovių reorganizavimo būdo. Tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujamasi vykdant bendrovių reorganizavimą. Bendrovių reorganizavimo vykdymo ypatumus galima suskirstyti į dvi grupes: į ypatumus, susijusius su bendrovių reorganizavimo sąlygų rengimu, ir į ypatumus, susijusius su faktiniu bendrovių reorganizavimu. Rengiant bendrovių reorganizavimo sąlygas svarbiausias dėmesys turi būti atkreiptas į asmenų, kuriems bendrovių reorganizavimas turės tiesioginės įtakos, interesų apsaugą, t.y. bendrovių akcininkus ir kreditorius. Reorganizuojant bendroves turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme minėtų asmenų interesų apsaugai nustatytus reikalavimus. Kadangi reorganizavimas turi tiesioginės įtakos darbo santykiams bei jų tęstinumui, vykdant bendrovių reorganizavimą turi būti atsižvelgiama ir į tinkamą darbuotojų interesų apsaugą. Faktinio bendrovių reorganizavimo vykdymo ypatumai visų pirma priklauso nuo pasirinkto bendrovių reorganizavimo būdo. Nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Die Umgestaltung den Gesellschaften ist die Endung der Gesellschafttätigkeit ohne Liquidierungprozess. Das Gut, die Befugnisse und die Pflichten der umgestalteten Gesellschaften übergehen die Gesellschaften, die nach der Umgestaltung handeln. Die Ausfürung der Umgestaltung den Gesellschaften bestimmt das Aktiengesellschaftgesetz der litauische Republik. Die Bedingungen der Umgestaltung den Gesellschaften sind hauptsächliches Dokument, in dem die Ausführungsreihenfolge der Umgestaltung liegt. Das ist das hauptsächliches Dokument, von dem bei der Vollziehung der Umgestaltung ausgehen. Die Eigenarten der Vollziehung der Umgestaltung kann man in zwei Gruppen unterteilen: die Eigenarten, die mit der Vorbereitung der Umgestaltungbedingungen zusammenhängend sind, und die Eigenarten, die mit tatsächlicher Ausfürung der Umgestaltung zusammenhängend sind. Bei der Vorbereitung der Umgestaltungbedingungen muss das Hauptaugenmerk auf die Personen, den die Umgestaltung der Gesellschaften direkt auswirkt, gerichtet sein – auf die Aktionäre und Kreditoren. Während der Umgestaltung muss man auf die in dem das Aktiengesellschaftgesetz der litauische Republik vorgegebenen Bedingungen, die die Interesse genannten Personen schützten, berücksichtigen. Weil die Umgestaltung der Gesellschaften auch die Einflüss auf die Arbeitsverhältnisse hat, muss man auch auf die Schütztung der Interessen der Arbeiter berücksichtigen. Die Eigenarten der tatsächlicher Ausfürung der Umgestaltung abhängen zuallererst... [to full text]

The dissertation analyses legal aspects of shareholders’ agreements concluded in listed companies using theoretical model provided by agency theory. The author provides qualitative research which identifies the nature, qualifying characteristics of the shareholders’ agreement, as well as different aims of contracting shareholders. Voting agreements and transfer of voting right agreements constitute part of the academic analysis provided in the dissertation. Lithuanian regulation of shareholders’ agreements is compared with Belgian and the UK legal systems. An extensive empirical research is carried out regarding the shareholders’ agreements concluded in companies listed on stock exchanges of the selected jurisdictions. The author concludes that extensive and detailed statutory regulation of shareholders’ agreements is unnecessary. In order for shareholders’ agreements to be a feasible solution for dealing with agency problems, statutory acts have to provide that shareholders’ agreement is a valid contract which can be enforced by courts. Restrictions on the subject matter of the agreement are necessary only to limit possible abusive behaviour of contracting shareholders and expropriation of other corporate constituents. Empirical research has revealed that shareholders in jurisdictions with concentrated ownership structure, compared with jurisdictions where dispersed ownership structure prevails, conclude more shareholders’ agreements. Shareholders’ agreements are mainly used... [to full text] / Disertacijoje, remiantis ekonomikos mokslininkų suformuluota atstovavimo teorija, nagrinėjami akcininkų sutarčių, sudaromų biržinėse bendrovėse, teisiniai aspektai. Autorius pasitelkdamas kokybinio tyrimo metodus analizuoja akcininkų sutarties prigimtį, jos pagrindinius kvalifikuojančius bruožus, vertina pagrindinius susitariančių akcininkų tikslus. Disertacijoje taip pat pateikiamas balsavimo sutarties ir balsavimo teisės perleidimo sutarties mokslinis tyrimas. Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis akcininkų sutarčių reguliavimas yra lyginamas su Belgijos ir Jungtinės Karalystės teisinėmis sistemomis. Moksliniame darbe atliekamas išsamus akcininkų sutarčių, sudaromų pasirinktų jurisdikcijų vertybinių popierių biržose, empirinis tyrimas. Autorius daro išvadą, kad išsamus ir detalus akcininkų sutarties instituto reglamentavimas teisės aktuose nėra reikalingas. Tačiau siekiant, kad akcininkų sutartis taptų veiksmingu teisiniu instrumentu, įstatymų leidėjas turėtų pripažinti ją kaip teisėtą ir priverstinai vykdytiną teisinį sandorį. Akcininkų sutarties turinio ribojimai yra reikalingi tik tam, kad būtų išvengta akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų. Empiriniai tyrimai atskleidė, kad jurisdikcijose, kuriose vyrauja koncentruota nuosavybės struktūra, palyginti su jurisdikcijomis, kuriose bendrovių nuosavybės struktūra yra išskaidyta, akcininkų sutarčių skaičius yra ženkliai didesnis. Akcininkų sutartys daugiausia yra naudojamos kaip teisinė priemonė vidutinio dydžio akcininkams... [toliau žr. visą tekstą]

The dissertation analyses legal aspects of shareholders’ agreements concluded in listed companies using theoretical model provided by agency theory. The author provides qualitative research which identifies the nature, qualifying characteristics of the shareholders’ agreement, as well as different aims of contracting shareholders. Voting agreements and transfer of voting right agreements constitute part of the academic analysis provided in the dissertation. Lithuanian regulation of shareholders’ agreements is compared with Belgian and the UK legal systems. An extensive empirical research is carried out regarding the shareholders’ agreements concluded in companies listed on stock exchanges of the selected jurisdictions. The author concludes that extensive and detailed statutory regulation of shareholders’ agreements is unnecessary. In order for shareholders’ agreements to be a feasible solution for dealing with agency problems, statutory acts have to provide that shareholders’ agreement is a valid contract which can be enforced by courts. Restrictions on the subject matter of the agreement are necessary only to limit possible abusive behaviour of contracting shareholders and expropriation of other corporate constituents. Empirical research has revealed that shareholders in jurisdictions with concentrated ownership structure, compared with jurisdictions where dispersed ownership structure prevails, conclude more shareholders’ agreements. Shareholders’ agreements are mainly used... [to full text] / Disertacijoje, remiantis ekonomikos mokslininkų suformuluota atstovavimo teorija, nagrinėjami akcininkų sutarčių, sudaromų biržinėse bendrovėse, teisiniai aspektai. Autorius pasitelkdamas kokybinio tyrimo metodus analizuoja akcininkų sutarties prigimtį, jos pagrindinius kvalifikuojančius bruožus, vertina pagrindinius susitariančių akcininkų tikslus. Disertacijoje taip pat pateikiamas balsavimo sutarties ir balsavimo teisės perleidimo sutarties mokslinis tyrimas. Lietuvos Respublikoje įtvirtintas teisinis akcininkų sutarčių reguliavimas yra lyginamas su Belgijos ir Jungtinės Karalystės teisinėmis sistemomis. Moksliniame darbe atliekamas išsamus akcininkų sutarčių, sudaromų pasirinktų jurisdikcijų vertybinių popierių biržose, empirinis tyrimas. Autorius daro išvadą, kad išsamus ir detalus akcininkų sutarties instituto reglamentavimas teisės aktuose nėra reikalingas. Tačiau siekiant, kad akcininkų sutartis taptų veiksmingu teisiniu instrumentu, įstatymų leidėjas turėtų pripažinti ją kaip teisėtą ir priverstinai vykdytiną teisinį sandorį. Akcininkų sutarties turinio ribojimai yra reikalingi tik tam, kad būtų išvengta akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų. Empiriniai tyrimai atskleidė, kad jurisdikcijose, kuriose vyrauja koncentruota nuosavybės struktūra, palyginti su jurisdikcijomis, kuriose bendrovių nuosavybės struktūra yra išskaidyta, akcininkų sutarčių skaičius yra ženkliai didesnis. Akcininkų sutartys daugiausia yra naudojamos kaip teisinė priemonė vidutinio dydžio akcininkams... [toliau žr. visą tekstą]