Kintant asmens ir visuomenės poreikiams, susijusiems su sveikatos priežiūra, keliami nauji reikalavimai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, o tai yra iššūkis visai sveikatos priežiūros, o ypač reabilitacijos, sistemai. Kineziterapeutų, kaip pagrindinių šias paslaugas teikiančių specialistų, veiklos ir profesinio rengimo tyrimai Lietuvoje nėra plėtojami. Todėl šio darbo, kuriame profesinis kineziterapeutų rengimas analizuojamas sisteminiu požiūriu, tikslas – sukurti teoriškai ir empiriškai pagrįstą kineziterapeutų profesinio rengimo turinio modelį. Jį kuriant aptariama kineziterapijos samprata, jos istorinė kaita, aprašomi kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo ypatumai užsienio šalyse ir Lietuvoje, pristatomas hipotetinis kineziterapeutų profesinės veiklos ir kompetencijų sąveikos modelis. Empiriniai tyrimai, atlikti remiantis holistiniu požiūriu, sudaro prielaidas moksliškai pagrįsti kineziterapeutų profesinio rengimo turinio parametrus, modeliuoti turinį, sudaro prielaidas apibrėžti kineziterapeutų kvalifikacijos lygmenis, nustatyti jiems keliamus reikalavimus ir parengti naujas studijų programas. Tyrimo rezultatų pagrindu sukurtas ir disertacijoje aprašytas modelis atspindi pasaulines kineziterapeutų profesinio rengimo tendencijas ir suponuoja tolimesnius kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo tyrimus. / Due to the changing personal and public demands as regards health care new requirements for the health care service providers have presently arisen; consequently, the whole health care system, especially rehabilitation, has been facing new challenges. The scientific research on the physiotherapy practice, as the main providers of the previously mentioned health service, stand far behind from being developed in Lithuania. Thus, this work, which analyses physiotherapy professional education with regard to systemic view, aims at developing theoretically and empirically validated curriculum model of physiotherapy education. The development of the model includes the conception of physiotherapy, its historical evolution, defines the peculiarities of physiotherapy practice and education in foreign countries and in Lithuania, and finally, it introduces a hypothetical model of the interaction between physiotherapy practice and their competences. The empirical research with reference to holistic view precondition scientific validation of the physiotherapy education parameters and curriculum modelling. The curriculum model developed on the basis of the research results and the discussion in this dissertation reflect the tendencies of physiotherapy education in the world and presuppose further research in the field of physiotherapy practice and education.

Due to the changing personal and public demands as regards health care new requirements for the health care service providers have presently arisen; consequently, the whole health care system, especially rehabilitation, has been facing new challenges. The scientific research on the physiotherapy practice, as the main providers of the previously mentioned health service, stand far behind from being developed in Lithuania. Thus, this work, which analyses physiotherapy professional education with regard to systemic view, aims at developing theoretically and empirically validated curriculum model of physiotherapy education. The development of the model includes the conception of physiotherapy, its historical evolution, defines the peculiarities of physiotherapy practice and education in foreign countries and in Lithuania, and finally, it introduces a hypothetical model of the interaction between physiotherapy practice and their competences. The empirical research with reference to holistic view precondition scientific validation of the physiotherapy education parameters and curriculum modelling. The curriculum model developed on the basis of the research results and the discussion in this dissertation reflect the tendencies of physiotherapy education in the world and presuppose further research in the field of physiotherapy practice and education. / Kintant asmens ir visuomenės poreikiams, susijusiems su sveikatos priežiūra, keliami nauji reikalavimai sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, o tai yra iššūkis visai sveikatos priežiūros, o ypač reabilitacijos, sistemai. Kineziterapeutų, kaip pagrindinių šias paslaugas teikiančių specialistų, veiklos ir profesinio rengimo tyrimai Lietuvoje nėra plėtojami. Todėl šio darbo, kuriame profesinis kineziterapeutų rengimas analizuojamas sisteminiu požiūriu, tikslas – sukurti teoriškai ir empiriškai pagrįstą kineziterapeutų profesinio rengimo turinio modelį. Jį kuriant aptariama kineziterapijos samprata, jos istorinė kaita, aprašomi kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo ypatumai užsienio šalyse ir Lietuvoje, pristatomas hipotetinis kineziterapeutų profesinės veiklos ir kompetencijų sąveikos modelis. Empiriniai tyrimai, atlikti remiantis holistiniu požiūriu, sudaro prielaidas moksliškai pagrįsti kineziterapeutų profesinio rengimo turinio parametrus, modeliuoti turinį, sudaro prielaidas apibrėžti kineziterapeutų kvalifikacijos lygmenis, nustatyti jiems keliamus reikalavimus ir parengti naujas studijų programas. Tyrimo rezultatų pagrindu sukurtas ir disertacijoje aprašytas modelis atspindi pasaulines kineziterapeutų profesinio rengimo tendencijas ir suponuoja tolimesnius kineziterapeutų veiklos ir jų profesinio rengimo tyrimus.

This paper is intended for analysis of non-formal cultural education activity in the professional training center, of its effectiveness and influences to the harmonic education of student’s personality- his creative, intellectual, emotional, physical powers, verbal and nonverbal expression skills, formation of value system, for increasing of opportunities of participation of personality in various social and cultural activities. When examining the characteristic features of non-formal cultural education of students in the professional training center, the following tasks were realized: pedagogic, psychological and educational literature, connected with cultural education of students, was analyzed and systemized, cultural demands of students were disclosed, characteristic features of coordination of non-formal educational activity were discussed and the factors, stimulating non-formal cultural education of students were studied. Theoretical, empiric and mathematical-statistical methods were employed for performance of this research. The students from the departments of industry and commerce, service business and building technologies and business of Alytus professional training center, seeking to get the profession of the qualified worker, as well as the teachers of professional subjects, sport, art, culture, after-school activity and the mentors of clusters. After performance of research it was found out, that non-formal cultural education of students of professional... [to full text]

Socialinės partnerystės principas pabrėžia sąveiką tarp socialinių partnerių, valstybės, darbdavių ir darbuotojų, kuris pasireiškia apibrėžiant valstybės (švietimo institucijų ir įstaigų), darbdavių atstovaujamų susivienijim�� prekybos, pramonės ir amatų rūmų, (Žemės ūkio rūmų) ir darbuotojų (profsąjungų ir kitų sąjungų) pareigas ir atsakomybę planuojant, organizuojant, vykdant ir įverinant priemones ir profesinio rengimo programas. Kadangi Lietuvos profesinio rengimo modelyje valstybė atidavė atsakomybę už profesinio rengimo kokybę profesinio rengimo institucijoms, kurios palaiko artimus ryšius su darbdaviais, štai todėl socialinių partnerių sąvoka yra ribota, turint galvoje, darbdavius. Yra daugybė problemų, susijusių su praktiniu rengimu Lietuvoje, kadangi švietimo institucijų finansavimas yra nepakankamas, praktinio rengimo bazė profesinėje mokykloje atsilieka nuo tų įrengimų ir technologijos, kurias studentai randa, kai ateina į įmones baigę mokyklas. Neturtingą praktinio mokymo bazė galima pakeisti glaudžiu bendravimu su darbdaviais, kokybišku praktiniu rengimu įmonėse. Profesinio rengimo kokybės vertinimas yra vykdomas darbo metu. Nėra vieningos profesinio rengimo kokybės vertinimo sistemos, štai kodėl darbe kalbant apie galiojančius aktus ir dokumentus praktinio rengimo kokybės vertinimo rodikliai ir kriterijai yra atskiri. Kalbant apie šiuos parametrus, empyrinis tyrimas buvo atliktas tam, kad įvertinti darbdavių įtakos praktinio profesinio rengimo kokybei... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of social partnership emphasizes interaction between social partners, the state employers and employees which “manifests itself in defining the state’s (educational institution’s and offices’), employer’s represented by unions (chambers) of Commerce, Industry and Crafts, Chambers of Agriculture) and employee’s (trade unions and other unions) limits of duties and responsibilities planning, organizing, executing and evaluating means and programs of vocational training. Since in the model of vocational training that exists in Lithuania the state delegated responsibility for the quality of vocational training to institutions of vocational training which maintain closest relations which employers, that’s why the nation of social partners is restricted, having in mind, employers. A lot of problems exists in Lithuania concerning practical training since funding of educational institutions is not sufficient, bases of practical training at vocational schools fail to keep pace with equipment and technologies that students find when they come to enterprises after finishing schools. Poor bases of practical education can be substituted by close interaction with employers, qualitative practical training at enterprises. The evaluation of quality of vocational training is executed during work. There’s no unified system of quality evaluation of vocational training, that’s why at work, referring to analysis of valid deeds and documents, indicators and criteria of evaluation of... [to full text]

Lietuva vis labiau įsitraukia į daugiamatę pasaulio raidą: pasinaudodama integracijos pranašumais ji siekia ilgalaikio konkurencingumo pasaulio ir Europos erdvėje. Šalyje nėra gausių gamtinių išteklių, ji nepasižymi išskirtine geografine padėtimi, todėl žmogiškieji ištekliai tampa pagrindine valstybės vertybe. Sparčiai didėjantis žmogiškųjų išteklių poreikis – vienas dabartinio laikmečio iššūkių, kurį sukelia besiplečiančios rinkos ekonominiai dėsniai, gamybos dinamiškumas, jos struktūriniai pokyčiai, naujos technologijos, stiprėjanti konkurencija ir aukštos kvalifikacijos specialistų stoka. Šiandieninis darbo pasaulis kelia iš esmės naujus reikalavimus žmogui jo karjeros kelyje. Šiuolaikiniam individui būtina karjeros kompetencija, kurią laiduoja aukšti specialieji profesiniai bei bendrieji: bendradarbiavimo bei veikimo socialinėje aplinkoje, darbo pasaulio pažinimo, sprendimų priėmimo, veiklos planavimo ir kiti gebėjimai. Dabartinėje, sparčiai besikeičiančioje, aplinkoje kiekvienam visuomenės nariui vis svarbesnė tampa galimybė mokytis ir tęsti savo žinių ir įgūdžių lavinimą visą gyvenimą. Nuošalėje atsiduria asmenys pradžioje, dažniausiai nenorintys, o vėliau ir nesugebantys prisitaikyti prie nuolat kintančių ir sudėtingėjančių gyvenimo sąlygų. Visuomenė vis labiau skirstosi į tuos, kurie turi rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius ir kvalifikaciją, ir tuos, kurie jos neturi. Tikėtina, kad jauni žmonės, įgiję tik pagrindinį išsilavinimą, tačiau neįgiję darbinės... [toliau žr. visą tekstą] / The greatest treasure of every country in the world is its scholastic frame quality and youth education. The efficiency of educational system is expressed through the number of inceptives in proportion to the number of students who have achieved a certain education degree. It is essential for a student to undergo success in each part of an educational chain and develop correspondent competence. There is an objective in our country to warrant compulsory primary education and apprenticeship up to 16 years of age. Recently, persons from 18 to 24 years without secondary education and who do not proceed to study are being taken into particular consideration. The weak link in Lithuanian educational system is vocational training schools. Each year approximately 7 thousand apprentices of these schools terminate their learning agreements before acquiring vocation. Therefore the aim of this investigation is to discover the reasons which prevent students from acquiring their chosen profession. The first part covers theoretical aspects of ineffectual learning, taking scientists’ researches into consideration, the extent of an unsuccessful learning and prime reasons for an early retreat from the educational system. The second section renders the reasons and assumptions for leaving vocational schools on the grounds of a particular vocational school activity analysis and unsuccessful students’ questionnaire information. The results identify difficulties of psychological, educational... [to full text]