Tyrimo tikslas – išsiaiškinti priekabiautojų - aukų, tik priekabiautojų ir tik patyčių aukų bei į patyčias neįsitraukusių paauglių savęs vertinimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumus. Tyrime dalyvavo 211 Kauno Antano Smetonos gimnazijos mokinių: 140 (66 proc.) mergaičių ir 71 (34 proc.) berniukas. Tirtų mokinių amžius nuo 12 iki 18 metų, amžiaus vidurkis 15 m. Tiriamieji buvo apklausiami mokykloje klasės valandėlių ir pamokų metu, gavus raštiškus mokyklos direktorės ir paauglių iki 16 m. tėvų sutikimus. Apklausą padėjo atlikti mokyklos psichologė. Patyčių dalyvių vaidmenų nustatymui buvo pasirinktas R. Povilaičio ir J. Valiukevičiūtės (2006) klausimynas, savęs vertinimui tirti buvo pasirinkta M. Rosenberg (1965) savęs vertinimo skalė ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui nustatyti – R. Jessor ir kt. (1992) sveikos elgsenos klausimynas. Tiriamieji turėjo atsakyti į 26 klausimus. Tyrimo rezultatai parodė, kad į patyčias neįsitraukę paaugliai pasižymi aukštesniu savęs vertinimu nei į patyčias įsitraukę paaugliai. Į patyčias neįsitraukusios paauglės – mergaitės alkoholį vartoja rečiau nei priekabiautojos – aukos ar tik priekabiautojos. Dažniausiai iš visų patyčių dalyvių vaidmenų grupių cigaretes rūko priekabiautojos – aukos mergaitės; rečiausiai cigaretes rūko patyčių aukos ir į patyčias neįsitraukusios paauglės mergaičių grupėje. Analizuojant sąsajas tarp patyčių dalyvių vaidmenų savęs vertinimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo rezultatai parodė, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to investigate self-esteem and psychoactive substance use peculiarities of bully-victims, pure bullies, pure victims and adolescents who do not engage in bullying. The subjects of the study were 211 school – children from Kaunas Antanas Smetona gymnasium: 140 (66 per cent) girls and 71 (34 per cent) boys at the age of 12 – 18. The mean age of the school - children was 15 years. The participants were interviewed during the lessons with permissions of the gymnasium director and younger than 16 years adolescent’s patents. The gymnasium psychologist helped to interview adolescents. Bullying roles were found with Evaluation of the prevalence of bullying questionnaire by R. Povilaitis and J. Valiukevičiūtė (2006), self-esteem was assessed with Rosenberg Self-Esteem Scale (1965) and psychoactive substance use was assessed with Health behavior questionnaire by R. Jessor et al. (1992). The participants were asked to fill in the form of 26 questions. The results of the study showed that adolescents, who do not engage in bullying, are higher self-esteem than adolescents, who engage in bullying. Girls, who do not engage in bullying, more rarely use alcohol than bully-victims and pure bullies. Bully-victim girls more often smoke cigarettes than other bullying roles; girls, who do not engage in bullying, and pure victims girls more rarely smoke cigarettes than other bullying roles. The analysis of the relationship between self-esteem of bullying roles and... [to full text]

Dissertation analyzed prerequisites of psychoactive substance use prevention improvement which are predetermined by modern cultural changes, globalization, shifting needs of young people, new psychoactive substances appearing in the market, new ways of psychoactive substance distribution (e.g. the Internet), quality standards for psychoactive substance use prevention designed in Europe and in the world, and reality of implementation of mentioned substance use prevention in the recovered Independent Lithuania. The dissertation analyzed what possibilities of psychoactive substance use prevention improvement were residing in national, municipal and school levels, and what main problematic fields were highlighted by prerequisites of psychoactive substance use prevention expression in secondary school. In the first part of the dissertation different conceptions of psychoactive substance use prevention were submitted, importance of theories and methods grounding measures for psychoactive substance use prevention and meaning to ensure efficiency of ongoing prevention programs were expressed, prerequisites for prevention of psychoactive substance use were determined and their groups divided, that based model of psychoactive substance use prevention improvement. Methodology of the research for psychoactive substance use prevention improvement was grounded in the second part of the dissertation. In the third part theory based model of psychoactive substance use prevention improvement... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos tobulinimo prielaidas lemia dabartiniam laikotarpiui būdingi kultūros pokyčiai, globalizacija, besikeičiantys jaunų asmenų poreikiai, rinkoje atsirandančios naujos psichoaktyviosios medžiagos, nauji jų platinimo būdai (pvz. internetas), Europoje ir pasaulyje kuriami psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartai bei šių medžiagų vartojimo prevencijos vykdymo tikrovė nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Disertacijoje analizuojama, kokios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos tobulinimo galimybės slypi nacionaliniame, savivaldybės ir mokyklos lygmenyse bei kokius pagrindinius probleminius laukus išryškina psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos prielaidų raiška bendrojo ugdymo mokykloje. Pirmoje disertacijos dalyje pateikiamos skirtingos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos sampratos, išryškinama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones pagrindžiančių teorijų ir modelių svarba bei reikšmė vykdomų prevencijos programų veiksmingumui užtikrinti, nustatomos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos prielaidos ir išskiriamos jų grupės, kurių pagrindu kuriamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos tobulinimo modelis. Antroje disertacijos dalyje pagrindžiama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos tobulinimo tyrimo metodologija. Trečioje dalyje empiriniais tyrimais patvirtinamas teoriškai pagrįstas psichoaktyviųjų medžiagų... [toliau žr. visą tekstą]