Lietuvos pietvakarinėje dalyje, Šakių rajone, amarai menkai tirti, todėl šio darbo tikslas - tirti Šakių rajono amarų fauną. Tyrimų metu (2004 – 2005 metais) Šakių rajone buvo rasta ir apibūdinta 66 amarų rūšys, priklausančios 31 genčiai ir 3 šeimoms - Anoeciidae, Aphididae, Drepanosiphidae. Tai sudaro 20% iki šiol žinomų Lietuvos faunoje amarų rūšių. Nustatyta, kad Šakių rajone gausiausia savo rūšių skaičiumi yra Aphididae šeima (59 rūšys), o mažiausia - Anoeciidae šeima (1 amarų rūšis). Drepanosiphidae šeimos rasta 6 amarų rūšys . Darbe nurodyta kiekvienos amarų rūšies radimo vieta, data, mitybinis augalas, biologija ir paplitimas. Surinktas 181 amarų mėginys nuo 101 augalų rūšies, padaryti 389 pastovūs amarų mikroskopiniai preparatai. Tyrimams naudota medžiaga, saugoma Vilniaus Universiteto Zoologijos katedros kolekcijoje. Aphis hederae (Kaltenbach,1843), Hyalopterus amygdali Blanchard, 1840, Uroleucon hypochoeridis (Hille Ris Lambers, 1939), Volutaphis schusteri (Börner, 1939) - amarų rūšys pirmą kartą aptiktos Lietuvoje. Tyrimų metu Šakių rajone aptikta 10 retų Lietuvai amarų rūšių. Penkioms amarų rūšims nustatyti nauji, iki šiol nežinomi, mitybiniai augalai: Armeniaca vulgaris (amarų rūšiai Brachycaudus divaricatae), Chamaenerion angustifolium, Valeriana officinalis (amarų rūšiai Macrosiphum knautiae), Lychnis chalcedonica (amarų rūšiai Brachycaudus lychnidis), Armeniaca vulgaris (amarų rūšiai Hyalopterus amygdali), Syringa vulgaris (amarų rūšiai Rhopalosiphum padi)... [toliau žr. visą tekstą] / During the research (2004-2005) in Šakiai district there were found and described 66 species of the aphids. They belong to 31 tribes and 3 families – Aphididae, Anoeciidae, Drepanosiphidae. It forms 20 % of the aphids species known in Lithuania fauna. It is determined that the most numerous family in Šakiai area is Aphididae, family (59 species), and the least – Anoeciidae family (1 species). There are found 6 species of Drepanosiphidae family. It is collected 181 test tubes of the aphids from 101 sorts of the plants, made 389 constant microscopic substances of the aphids. Aphis hederae (Kaltenbach,1843); Hyalopterus amygdali Blanchard, 1840; Uroleucon hypochoeridis (Hille Ris Lambers, 1939); Volutaphis schusteri (Börner, 1939) the aphids species were discovered at the first time in Lithuania. During the research in Šakiai district there were discovered 10 rare aphids species (the species were found at the second time in Lithuania). There are determined new unknown nutritional plants for five species of the aphids: Armeniaca vulgaris (for the aphids species Brachycaudus divaricatae), Chamaenenerion angustifolium, Valeriana officinalis (for the aphids species Macrosiphum knautiae), Lychnis chalcedonica (for the aphids species Brachycaudus lychnidis), Armeniaca vulgaris (for the aphids species Hyalopterus amygdali), Syringa vulgaris (for the aphids species Rhopalosiphum padi). The aphids, found in Šakiai area, have an individual field in the whole world, so that it is possible... [to full text]

Skriaudimas, patyčios mokyklinio amžiaus vaikų tarpe ypatingai žeidžianti antisocialinio elgesio forma, kuri kartais priveda iki savižudybės. Yra daug rimtų priežasčių, kurios verčia susimastyti ir bandyti išspręsti smurto ir patyčių paplitimą mokykloje. Smurtas kenkia jį patiriančiam asmeniui, mokyklos aplinkai, sukelia didžiulę baimę, nesaugumo jausmą, nerimą, bejėgiškumą, o tai prieštarauja kiekvienos mokyklos tikslams – sukurti saugią mokyklą, ugdyti atsakingą, savarankišką, pilietiškai sąmoningą asmenybę. Tyrimo objektas: Smurto ir patyčių paplitimas. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti smurto ir patyčių paplitimą tarp vyresnių klasių mokinių.miestų ir rajonų mokyklose. Hipotezė: Miesto mokyklose smurto ir patyčių paplitimas tarp vyresnių klasių mokinių yra didesnis negu rajono mokyklose. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti ir įvertinti vidurinių mokyklų 11−12 klasių mokinių smurto ir patyčių paplitimą pagal gyvenamąją vietovę. 2. Nustatyti ir įvertinti vidurinių mokyklų 11−12 klasių mokinių smurto ir patyčių paplitimą pagal lytį. Išvados 1. Išanalizavus gautus tyrimo duomenis pagal gyvenamąją vietovę, nustatyta, kad smurtas ir patyčios, tarp 11−12 klasių mokinių, labiau paplitę miesto mokyklose. Lyginant miesto ir rajono mokyklų mokinių rezultatus buvo atskleista, kad iš miesto mokyklų mokinių dažniau atimami ir laužomi daiktai (p<0,05), taip pat mokiniai dažniau atstumiami, ignoruojami (p>0,05) arba mušami bendraamžių ar vyresnių mokinių (p<0,05), nei rajono mokyklų mokiniai. 2... [toliau žr. visą tekstą] / Harming and bullying among school-age is a particularly offensive form of antisocial behavior, which sometimes leads to suicide. There are many serious reasons, that makes us think and try to solve the prevalence of violence and bullying at school. The violence harms to the person, which is experiencing that, making the high fear, feeling of insecurity, anxiety, helplessness, and that does not match the aims of each school – to create a safe school, to develop responsible, independent, socially conscious personality. The object of the research: The prevalence of violence and bullying. The purpose of the research: To find out the prevalence of violence and bullying in town’s and district’s schools among higher classes students. Hypothesis: The prevalence of violence and bullying among higher classes students, is higher in town’s schools than in district’s schools. The tasks of the research: 1. To identify and rate the prevalence of violence and bullying in high schools, among 11-12 classes students by place of residence. 2. To identify and rate the prevalence of violence and bullying in high schools, among 11-12 classes students by gender. Conclusions: 1. Analysis the findings of the research by place of residence is found, that the violence and bullying, among 11-12 classes students are more prevalent in town’s schools. Comparing the answers of town’s and district’s schools students, it was found that things are taking away from students and breaking are more often in town’s... [to full text]

Magistro darbe tiriama elninių žvėrių populiacijos Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Darbo objektas – Jurbarko rajono savivaldybės teritorijos miškų elniniai žvėrys. Darbo tikslas – Įvertinti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijojos elninių žvėrių populiacijų gausos ir tankio dinamiką, kokybę pagal ragus ir sumedžiojimo dinamiką. Darbo metodai – Žvėrių gausos ir sumedžiojimo duomenys paimti iš Aplinkos ministerijos oficialių ataskaitų. Elninių žvėrių vertinimo pagal atrankos grupes metodas. Leidinių, literatūros šaltinių analizės metodas, lyginamosios analizės metodas. Darbo rezultatai – Tyrimo metu nustatyta elninių žvėrių popukiacijos dinamika. Nuo 2008 iki 2011 metų briedžių populiacija padidėjo 32%, taurių elnių – 32%, stirnų – 29%. Visų trijų elninių žvėrių lyčių santykis atitinka mėsinės krypties medžioklės ūkio organizavimo principus. Briedžių populiacija nesudaro mažiausio leistino tankio, todėl medžioklė draudžiama, tauriųjų elnių populiacija viršija ekologinį tankį, todėl tikslinga jų gausą reguliuoti intensyviau, kad nebūtų padaryta didelė žala miškų ir žemės ūkiui, stirnų populiačija artėja prie ekologinio tankio ribos, todėl tikslinga gausą reguliuoti intensyviau. Per praėjusius keturis medžioklės sezonus sumedžiota santykinai daugiau atrankinių tauriųjų elnių patinų, o atrankinių stirninų sumedžiojimas padidėjo net 41%, nei prieš 10 metų. Tauriųjų elnių daugiausiai buvo sumedžiota 5–8 ragais, rugsėjo mėnesį, o stirninų daugiausiai buvo sumedžiota 3–5... [toliau žr. visą tekstą] / In master thesis there were made analyzes about populations of deer animals of Jurbarkas district municipality. Object of work– Deer animals of Jurbarkas district municipality forests. Aim of work– To evaluate dynamic of deer (Cervidae) populations abundance and density in Jurbarkas district municipality forests, quality by horns and entrapment’s dynamic. Research methods– Information of deer abundance and entrapment is collected from official reports of the Ministry of Environment. Deer animals‘ evulation method by selection groups. Publications, literature sources‘ analysis method, comparative analysis method. Results– It was found dynamic of deer animals populations. Population of moose raised by 32 %, red deer – 32 %, roe – 29 % since 2008 until 2011 years. Ratio of all three deer animals sex matches principles of meat hunting organization. Moose hunting is forbidden because of low population. Population of red deer exceeds ecological density so there is necessary to control more intensive to avoid damage in husbandry and forestry. Population of roes is near to the limit of ecological density so there is necessary to control more intensive. There were hunted more selective red deer males. Entrapment of roebucks was increased even by 41% during 10 years. Much of red deers were hunted with 5-8 horns in Septembers. Most of hunted roebucks had 3-5 horns and entrapment is almost identic every month of hunting season.

Koščic E. Plungės rajono turizmo išteklių analizė ir jos duomenų taikymas mokant geografijos. Geografijos magistro baigiamasis darbas/ vadovas – doc. dr. B. Petkevičienė; Vilniaus pedagoginis universitetas, Gamtos mokslų fakultetas, Bendrosios geografijos katedra.-Vilnius, 2011. – 70 psl., 56 psl. - priedai Darbo tikslas - išanalizuoti ir apibendrinti Plungės rajono turizmo išteklius, jų išsidėstymą bei pritaikymą mokyklinės geografijos ugdyme. Teorinėje dalyje analizuojama mokslinė literatūra apie Plungės rajono turizmo išteklius, jų pasiskirstymą, būklę ir pritaikymą lankymui. Įvertinamas turizmo išteklių objektų pritaikymas mokant geografijos bei pateikiami mokomieji-pažintiniai ekskursiniai maršrutai po Plungės rajoną. Tyrimui naudojamas anketinės apklausos metodas. Tyrimo tikslas - ištirti ir išanalizuoti Plungės rajono turizmo išteklius, atspindint Plungės rajono ir visos Lietuvos gyventojų požiūrį. Apklausa atlikta 2010-2011 metais, dalyvavo 208 respondentai: 102 Plungės rajono gyventojai ir 106 – iš įvairių Lietuvos vietovių. Surinktos informacijos ir anketavimo duomenų pagrindu suformuluojamos baigiamojo darbo išvados. / Koščic E. Analysis of Tourism Resources in Plungė District and it Application for Geographic Teaching: The master thesis in Geography / supervisor Assoc. Prof. Birutė Petkevičienė; Vilnius Pedagogical University, Faculty of Natural Sciences, Department of General Geography. Vilnius, 2011, 70 p., accessories – 56 p. The aim of work – analyze and summarize the Plunge district of tourism resources, their location and adaptation of school geographic education. The theoretical part contains an analysis of scientific literature of tourism resources on the Plunge district, their distribution, status and adaptation of attendance. Evaluating the adaptation of tourism resources facilities teaching geography and presented the educational – cognitive routes in Plungė District. Investigation used the questionnaire method. The aim of investigation – investigate and analyze the tourism resources of Plungė district, reflecting the Plungė district and all residents of Lithuania approach. The survey conducted in 2010-2011, 208 respondents participated in: Plunge district 102 and 106 - in various places of Lithuania. On the base of collected information and questionnaire data formulated conclusions.

This thesis analysis the funding possibilities from structural funds for the development of water management in villages as well as different legal acts and international covenants whose regulations corresponds the project The Development of the System for Collecting Waste Water in Kirdoniai Village of Birzai District. It also analysis whether this project corresponds the SPD, its impact on the environment and the EU horizontal politics. In this thesis a lot of data are used, which were processed using ordinary statistical methods along with cost-benefit analysis recommended by the European Commission and the method proposed by the Environmental Project Management Agency used for financial and economic analysis. For data processing DAM and the MS Excel programmes were used. During the research the characteristics of Kirdoniai Village territory in Birzai district were analysed as well as the existing situation of drink water supply and the collection of waste water. It was also examined who could benefit from this project, what problems could this project solve. The formulation of the investment project was carried out. The research results were used by the Municipality Administration of Birzai district, which submitted the application according to the 1st priority “The development of social and economic infrastructure”, the 1.3 measure “The improvement of environment’s quality and the prevention of environmental damage” of activities’ group “The supply of drink water and... [to full text]

1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungai jėga užėmus Lietuvą, jau pirmaisiais okupacijos mėnesiais visoje šalyje buvo sistemingai pradėtas diegti sovietinio žemės ūkio mechanizmas. Kaimo sovietizacijos pagrindiniu tikslu tapo privatinės nuosavybės, vienkiemių sunaikinimas, žemės ūkio kolektyvizacijos įgyvendinimas. Tačiau šis procesas buvo sustabdytas, prasidėjus karui tarp SSRS ir Trečiojo Reicho. 1944-1947 m. Lietuvoje, prieš prasidedant kolektyvinių ūkių steigimui, vykdyta agrarinė žemės reforma. Kolūkių kūrimo procesas krašte atnaujintas 1947 m.. Po dviejų metų praktiškai vos ne kiekviename kaime steigtas kolektyvinis ūkis. Dar nepasibaigus kolektyvizacijai, 1950 m. priimtas nutarimas stambinti kolūkius. Apylinkių bei kaimų smulkūs kolektyviniai ūkiai jungėsi į stambesnius. Pakruojo valsčiuje kolektyvinių ūkių steigimo procesas prasidėjo 1948 m. pavasarį, kada Pakruojo apylinkėje, Sigutėnų kaime pradėjo veiklą kolūkis „Aušra“ ir Akmenėlių apylinkėje, Mažeikonių kaime kolūkis „Raudonoji žvaigždė“. 1948 m. Pakruojo valsčiuje įsteigti tik keturi kolūkiai. 1949 m., masinės kolektyvizacijos metu, papildomai susikūrė 32 kolūkiai. 1950 m. birželio 20 d., po teritorinės – administraciniams reformos, Pakruojo valsčius tapo rajonu. Po reformos pastarajam priskirti (Joniškio, Radviliškio, Šiaulių apskričių) kolūkiai. Tokiomis aplinkybėmis Pakruojo rajone 1950 m. veikė 89 kolūkiai. Tuo pat metu, kaip ir visoje šalyje, taip ir Pakruojo rajone pradėti stambinti kolektyviniai ūkiai. 1956... [toliau žr. visą tekstą] / After the Soviet Union forcibly annexed Lithuania on June 14, 1940, already in the first months of occupation the new Soviet system of agriculture was started to be systematically implemented in the whole country. The goal of sovietization campaign in Lithuanian villages was the destruction of private property and homesteads and the implementation of collectivization of agriculture. However, this process was interrupted when the war between the Soviet Union and the Third Reich broke out. In the years 1944-1947 before the beginning of collectivization, the agrarian land reform was carried out in Lithuania. The creation of collective farms was resumed in 1947. After two years in practically every village there was a collective farm. Before the collectivization was even completed, in 1950 there was a decision to increase the size of collective farms by merging smaller farms into bigger ones. In the Pakruojis county, the process of collective farm creation was started in the spring of 1948, when in the village of Sigutėnai the first collective farm “Aušra“ („Dawn“) was created and in the village of Mažeikoniai – the collective farm by the name of „Raudonoji žvaigždė“ („The Red tar“) started to operate. In 1948 only four collective farms have been founded in Pakruojis county. In 1949 during the mass collectivization campaign, 32 collective farms were founded. On June 20 after the territorial-administrative reform the Pakruojis county became Pakruojis district. After the reform... [to full text]