Disertacijos tyrimo objektas – europinė epistolografijos tradicija ir jos perėmimo formos LDK XIV–XVI a., išryškinant žanrinius ir tipologinius aspektus, raidos tendencijas. Šiame darbe analizuojama, kaip susikuria ir kaip kinta europinė laiškų rašymo tradicija, teorinio vadovėlio struktūra, turinys, laiško samprata ir modelis; kokie egzistavo panašumai ir skirtumai tarp Viduramžių ir Renesanso laiškų rašymo vadovėlių; kokias vertybes jie formavo; kokią reikšmę turėjo bendroje švietimo sistemoje, kultūros formavimęsi. Tiriama, kada ir kokiu būdu europinė lotyniškosios epistolografijos tradicija perimama LDK, kaip ji funkcionavo lotyniškoje LDK epistolikoje, mokymo programose, kultūriniame gyvenime. Disertacijoje analizuojama, kaip keičiasi LDK epistolikos įvairovė XIV–XVI a., kaip laiškas, Viduramžiais atlikęs gana formalizuotas dalykinio ir asmeninio bendravimo funkcijas, Renesanso epochoje virsta saviraiškos forma, literatūriniu kūriniu. Pagrindiniai atlikto tyrimo šaltiniai – Viduramžių laiškų rašymo vadovėliai (artes dictandi) ir renesansiniai epistolografijos teoriniai veikalai (modi epistolandi). Dvi skirtingas epistolografijos tradicijas šiame darbe iliustruoja Ldk Vytauto (1350–1430) laiškai, kaip Viduramžių kanceliarinės korespondencijos pavyzdys, ir Saliamono Risinskio (? –1625) laiškų rinkinys, kaip humanistinė Renesanso laiškų išraiška. Konstatuojama, kad LDK XIV–XVI a. nebuvo sukurta originalių teorinių laiškų rašymo veikalų, bet buvo remiamasi europiniu... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of the dissertation research is European epistolographic tradition and forms of its acceptance in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, by emphasizing the aspects of genre and typology, as well as trends of its development. The present paper analyzes the birth and development of the European epistle writing tradition, structure and contents of the epistolographic theory textbook, concept and model of an epistle; similarities and differences of epistle writing textbooks in the Middle Ages and Renaissance, the values influenced by such textbooks and their significance for common education system and culture formation. The dissertation makes a research on the time periods and ways, how the epistolographic tradition reached the Grand Duchy of Lithuania, how it was adopted and functioned in epistle writing of the country, school curricula and cultural life in general. Based on specific examples, the dissertation discloses the changes in variety of epistle writing in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, stressing out how an epistle, as a former and fairly formal form of business and personal communication in the Middle Ages, is turned into means of self-expression and piece of literature during the period of Renaissance. Key sources of the research performed are the epistle writing textbooks (artes dictandi) published in the 11th – 14th centuries and epistolographic theory works (modi epistolandi), extant from the 15th... [to full text]

Subject of the dissertation research is European epistolographic tradition and forms of its acceptance in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, by emphasizing the aspects of genre and typology, as well as trends of its development. The present paper analyzes the birth and development of the European epistle writing tradition, structure and contents of the epistolographic theory textbook, concept and model of an epistle; similarities and differences of epistle writing textbooks in the Middle Ages and Renaissance, the values influenced by such textbooks and their significance for common education system and culture formation. The dissertation makes a research on the time periods and ways, how the epistolographic tradition reached the Grand Duchy of Lithuania, how it was adopted and functioned in epistle writing of the country, school curricula and cultural life in general. Based on specific examples, the dissertation discloses the changes in variety of epistle writing in the Grand Duchy of Lithuania, within the 14th – 16th centuries, stressing out how an epistle, as a former and fairly formal form of business and personal communication in the Middle Ages, is turned into means of self-expression and piece of literature during the period of Renaissance. Key sources of the research performed are the epistle writing textbooks (artes dictandi) published in the 11th – 14th centuries and epistolographic theory works (modi epistolandi), extant from the 15th... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektas – europinė epistolografijos tradicija ir jos perėmimo formos LDK XIV–XVI a., išryškinant žanrinius ir tipologinius aspektus, raidos tendencijas. Šiame darbe analizuojama, kaip susikuria ir kaip kinta europinė laiškų rašymo tradicija, teorinio vadovėlio struktūra, turinys, laiško samprata ir modelis; kokie egzistavo panašumai ir skirtumai tarp Viduramžių ir Renesanso laiškų rašymo vadovėlių; kokias vertybes jie formavo; kokią reikšmę turėjo bendroje švietimo sistemoje, kultūros formavimęsi. Tiriama, kada ir kokiu būdu europinė lotyniškosios epistolografijos tradicija perimama LDK, kaip ji funkcionavo lotyniškoje LDK epistolikoje, mokymo programose, kultūriniame gyvenime. Disertacijoje analizuojama, kaip keičiasi LDK epistolikos įvairovė XIV–XVI a., kaip laiškas, Viduramžiais atlikęs gana formalizuotas dalykinio ir asmeninio bendravimo funkcijas, Renesanso epochoje virsta saviraiškos forma, literatūriniu kūriniu. Pagrindiniai atlikto tyrimo šaltiniai – Viduramžių laiškų rašymo vadovėliai (artes dictandi) ir renesansiniai epistolografijos teoriniai veikalai (modi epistolandi). Dvi skirtingas epistolografijos tradicijas šiame darbe iliustruoja Ldk Vytauto (1350–1430) laiškai, kaip Viduramžių kanceliarinės korespondencijos pavyzdys, ir Saliamono Risinskio (? –1625) laiškų rinkinys, kaip humanistinė Renesanso laiškų išraiška. Konstatuojama, kad LDK XIV–XVI a. nebuvo sukurta originalių teorinių laiškų rašymo veikalų, bet buvo remiamasi europiniu... [toliau žr. visą tekstą]

Praca magisterska pod tytułem Renesansowy diariusz „Peregrynacja do Ziemi Świętej, Syrii i Egiptu 1582-1584 Mikołaja Krzysztofa Radziwiłła „Sierotki”” zostały przedstawione i wyodrębnione najważniejsze motywy, które istniały w tym uprawianym gatunku piśmiennictwa przez polskich podróżników oraz pątników. Główny cel powyższego opracowania został odzwierciedlony, ponieważ zostały przedstawione najważniejsze tendencje Renesansu oraz została ukazana postać litewskiego magnata – Mikołaja Krzysztofa Radziwiłła „Sierotki”. Poza tym została zaprezentowana droga podróżnika, którą przemierzał na teren Ziemi Świętej, Syrii i Egiptu. Zostały przedstawione obiekty widziane przez pątnika z Wielkiego Księstwa Litewskiego. Przedstawiłam najważniejsze wątki peregrynacji. By móc osiągnąć zamierzony cel powinnam była zaprezentować pojęcie diariusza, pamiętnika jako gatunku piśmiennictwa, ukazując ich podobieństwa oraz cechy dzielące oba hasła. Również ukazałam najważniejsze tendecje epoki Renesansu, które otwierały nowe spojrzenie na literaturę i człowieka, co można uzasadnić maksymą łacińską: Homo sum; humani nil a me alienum esse puto . Mówiąc o księciu Mikołaju Radziwile „Sierotce”, pierwszym litewskim magnacie podróżującym po ziemiach Dalekiego Wschodu oraz walorach spisanego diariusza, który został spisany po polsku ówczesną XVI–wieczną polszczyzną. Nie pomniejszając wartości diariusza, który posiadał funkcje użyteczne, bowiem służył pielgrzymom jako pierwszy przewodnik po miejscach... [toliau žr. visą tekstą] / Magistro darbe “Renesansiniai dienoraščiai Mykolo Kristupo Radvilos „Našlaitėlio“ Peregrynacja do Ziemi Świętej, Syrii i Egiptu 1582-1584” buvo pristatyti ir išskirti svarbiausiai tikslai, kuriais buvo vadovaujamasi šios srities lenkų keliautojų ir piligrimų raštijoje. Pagrindinis šio darbo tikslas liko atskleistas, nes buvo aprašyti pagrindiniai Renesanso ir Lietuvos magnato – Mykolo Kristupo Radvilo „Našlaitėlio“ motyvai. Be to darbe buvo aprašyta keliautojo trasa, jo matyti objektai ir svarbiausi kelionės aspektai. Darbe aprašiau dienoraštį, kaip raštijos rūšį ir lyginant su memuarais, parodant jų panašumus ir skirtumus, kad galėčiau pasiekti savo darbo tikslą. Aprašiau Renesanso laikotarpio tendencijas, nes jos sukūrė naują požiūrį į literatūrą ir žmogų, tai pabrėžia lotynų sentencija: Homo sum; humani nil a me alienum esse puto(Žmogus esu, manau, kad niekas kas žmogiška nėra man svetima). Kalbėdama apie kunigaikštį Mykolą Kristupą Radvilą „Našlaitėlį“, kuris pirmas parašė platų ir išsamų darbą apie kelionę į Šventąją Žemę, Siriją ir Egiptą. Norėčiau pabrėžti šio dienoraščio, kaip pirmojo kelionių vadovo šventose vietose, skirto piligrimams vertę. Juliušas Slovackis 1836 - 1838 metais, kada keliavo į Artimuosius Rytus panaudojo Radvilo „Našlaitėlio“ dienoraštį. / Master’s thesis titled The Renaissance diary Peregrination's diary to the Holy Land, Egypt and Syria 1582-1584 Nicholas Christopher Radziwiłł “Sierotka” were presented to and extracted the most important themes that existed in Polish literature and used by the travelers and pilgrims. The main objective of this development is reflected, as they were presented to the major trends of the Renaissance and the short biography of Lithuanian magnate - Nicholas Christopher Radziwiłł “Sierotka”. In addition, the route was presented to the traveler, traveled by, objects seen by the traveler. Besides the most important themes were shown peregrinations. To be able to attain this objective should be to show the main concept of diary, a memories as a genre of literature, showing their similarities and sharing features. Had the tendency of the Renaissance have been presented since they opened a new perspective on literature and human, which can be justified by the Latin maxim: Homo sum, humani nil a me alienum esse puto (I am a man, I think that nothing human is alien to me). Speaking of the Prince Nicholas Christopher Radziwiłł “Sierotka”, which merit was written in Polish first extensive and detailed diary of his pilgrimage to the Holy Land, Syria and Egypt. Not deducted from the value of diary, which had a useful function, because the pilgrims served as the first guide to the holy sites. In conclusion of it should be noted that in the diary later Radziwiłł “Sierotka”, was used by the... [to full text]

Šio darbo tema – Palazzo tipo rūmai XVI–XVIII a. Vilniaus architektūroje. Pažymėtina, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vilniaus architektūros istoriografijoje rezidencijų klausimui skirta pakankamai daug dėmesio, tačiau tipologiniu atžvilgiu atskiri sostinės rūmai beveik nenagrinėjami. Pagrindiniu šio tyrimo objektu yra Renesanso epochoje susiformavusi miesto rezidencija – palazzo. Savo darbe autorius analizuoja minėto tipo rūmų paplitimo lygį renesansinėje, barokinėje ir klasicistinėje Vilniaus architektūroje, išskirdamas šio modelio bei jo stilistinių formų recepcijos ypatybes. Darbą sudaro trys dalys, iš kurių pirmoji yra įvadinė. Joje suformuluotas darbo objektas, iškelti probleminiai klausimai, nustatyti tikslai ir uždaviniai bei tyrimo metodai. Antroji dalis yra teorinio pobūdžio, joje kalbama apie palazzo reiškinį. Pirmiausia, bandoma išsiaiškinti rūmų fenomeną nuo pačių seniausių laikų iki renesanso, po to nagrinėjamas Renesanso epochos miesto rezidencijos klausimas, išsiaiškinamos socialinės ir ekonominės šios rezidencinės architektūros prielaidos bei analizuojama palazzo raida nuo ankstyviausios renesanso stadijos iki manierizmo. Toliau nagrinėjama įtališkųjų miesto rūmų recepcija bendraeuropiniame kontekste. Pagrindinis pirmojo skyriaus tikslas – parodyti itališkojo tipo rezidencijų specifiką, jų planinę ir erdvinę struktūrą ir būdingiausias eksterjero detales, siekiant pritaikyti bendrus kriterijus, kurie padėtų tipologiškai suklasifikuoti analogiško... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this paper is palazzo type palaces in Vilnius architecture in the 16th–18th centuries. It should be noticed that in the historiography of the Grand Duchy of Lithuania (henceforth GDL) and Vilnius architecture the question of residences has received sufficient attention. However, from the point of view of typology, separate palaces of the capital are scarcely analyzed. The main object of this research is palazzo – an urban residence, which formed in the Renaissance époque. The author of this paper analyzes the spread of the latter type of palaces in the Renaissance, Baroque and Classicistic architecture of Vilnius. In addition, the peculiarities of this model and its stylistic forms are distinguished. The paper consists of three parts. In the first part the object is formulated, the problematic questions are raised and the aims as well as methods are set. The second part is theoretical. It presents an overview of the phenomenon of palazzo. At first, an attempt to investigate the phenomenon of the palaces from the earliest times till the Renaissance is made. Later on, the question of an urban residence in the époque of Renaissance is examined, social and economical assumptions about this residential architecture are tested, and the development of palazzo from the earliest stage of Renaissance till the Mannerism is analyzed. Further on, the reception of Italian urban palaces in the general European context is analyzed. The basic aim of the first part is to show the... [to full text]