For over a decade, suicides of young people have been a very important public health concern. The number of suicides among the school-aged children varies from 20 to 33 per annum, whereas suicide as the cause of death is number three on the list of causes. Research carried out in various countries provide clear evidence that one of the most threatening signs of the possible suicidal behaviour is self-harm or attempted suicide at an early age. Therefore, in-depth knowledge of the risk factors for deliberate self-harm is very important not only for scientific reasons, but for the prevention of suicides of young people. The aim of dissertation is to research social and psychological peculiarities of deliberate self-harm of 15-17 year old Lithuanian pupils. In order to achieve the aim, the following objectives were set: 1. To assess distribution of pupils’ deliberate self-harm, types of self-harm, and socio-demographic irregularities. 2. To disclose subjective reasons for deliberate self-harm of pupils. 3. To analyse the relationship between stressful life experience and pupils’ deliberate self-harm. 4. To identify the importance of smoking, alcohol, and drug abuse to deliberate self-harm. 5. To investigate the relationship between the pupils’ deliberate self-harm and subjective indices of psychic health and general condition. 6. To assess the need for help to pupils who deliberately harm themselves. / Jaunų žmonių savižudybės jau daugiau kaip dešimtmetį išlieka labai svarbia visuomenės sveikatos problema. Mokyklinio amžiaus vaikų savižudybių skaičius per metus svyruoja nuo 20 iki 33, o savižudybė pagal dažnį yra trečioje vietoje mirties priežasčių sąraše. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai pateikia neabejotinų įrodymų, jog vienas grėsmingiausių galimo savižudiško elgesio rizikos ženklų yra sąmoningas savęs žalojimas ar bandymai žudytis jauname amžiuje. Todėl gilesnis sąmoningo savęs žalojimo rizikos veiksnių pažinimas yra labai svarbus ne tik mokslo, bet jaunų žmonių savižudybių prevencijos požiūriu. Disertacinio darbo tikslas — ištirti sąmoningai save žalojančių 15–17 metų Lietuvos moksleivių socialinius bei psichologinius ypatumus. Tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1. Įvertinti moksleivių sąmoningo savęs žalojimo paplitimą, būdus bei jų sociodemografinius netolygumus. 2. Atskleisti subjektyvias moksleivių sąmoningo savęs žalojimo priežastis. 3. Išanalizuoti ryšius tarp stresą sukeliančios gyvenimo patirties ir moksleivių sąmoningo savęs žalojimo. 4. Nustatyti rūkymo, alkoholio bei narkotikų vartojimo reikšmę moksleivių sąmoningam savęs žalojimui. 5. Išnagrinėti moksleivių sąmoningo savęs žalojimo, subjektyvių psichikos sveikatos bei savijautos rodiklių sąsajas. 6. Įvertinti save žalojančių moksleivių pagalbos poreikius.

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti sąmoningai save žalojančių ir turinčių savižudiškų tendencijų paauglių sveikatai nepalankaus elgesio ypatumus. Tyrime dalyvavo 690 tiriamųjų. Iš jų 379 (54,9 %) vaikinai ir 311 (45,1 %) merginų. 38 (5,5 %) respondentai nurodė sąmoningai save žalojantys, iš jų tik 13 (1,9 %) tiriamųjų išsakė neturintys savižudiškų ketinimų. 86 (12,5 %) paaugliai nurodė turintys savižudiškų ketinimų, iš kurių 61 (8,9 %) respondentas turintis savižudiškų ketinimų, tačiau savęs nežaloja. Tai reiškia, kad 25 (3,6 %) tiriamieji ir sąmoningai save žaloja, ir turi savižudiškų ketinimų. Tiriamųjų amžius nuo 12 iki 19 metų. Tyrimo rezultatai parodė, jog paaugliai yra labiau linkę save žalojant turėti savižudiškų ketinimų, nei tie, kurie savęs nežaloja, tačiau turi savižudiškų ketinimų. Tik sąmoningai save žalojantys paaugliai be savižudiškų ketinimų vartoja alkoholinius gėrimus, elgiasi agresyviai ir turėjo ankstyvų lytinių santykių rečiau nei sąmoningai save žalojantys paaugliai turintys savižudiškų ketinimų, tačiau dažniau nei tik savižudiškų ketinimų turintys paaugliai. Taip pat galima pastebėti tendencijas, kad tik sąmoningai save žalojantys paaugliai be savižudiškų ketinimų rūko ir vartoja narkotines medžiagas rečiau nei sąmoningai save žalojantys paaugliai turintys savižudiškų ketinimų, tačiau dažniau nei tik savižudiškų ketinimų turintys paaugliai. / The survey has been targeted to find out the peculiarity of adolescents health untoward behavior between non-suicidal self-injury and suicidal tendencies. There were 690 participants in the survey, 379 (54,9 %) boys and 311 (45,1 %) girls. 38 (5,5 %) participants were self-injurers, 13 (1,9 %) of them were non-suicidal self-injurers. 86 (12,5 %) adolescents noted to have suicidal tendencies, 61 (8,9 %) of them noted to have only suicidal tendencies without self-injuring behavior. It means that 25 (3,6 %) respondents self-injure themselves and report suicidal tendencies. The participants age was from 12 to 19 years old. The results showed that adolescents are tend to report suicidal tendencies the same time when they are self-injuring compared to those who does not self-injure and report only suicidal tendencies. Adolescents who experience non-suicidal self-injure, use alcohol, drugs, behave aggressive and have early sexual intercourse more rarely than those who self-injure and report suicidal tendencies, but more often then those, who report only suicidal tendencies. Also there can be noted the tendency, that non-suicidal sel-injurers smoke cigarettes and use drugs more rarely than those adolescents who self-injure and report suicidal tendencies, but more often then those adolescents, who report only suicidal tendencies.