Teorinėje darbo dalyje analizuojami komunalinių atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje. Analitinėje baigiamojo darbo dalyje pateikiami ir analizuojami atliekų susidarymo ir jų tvarkymo statistiniai duomenys Alytaus regiono savivaldybėse ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ Projektinėje darbo dalyje suformuluoti tokie sprendimai: Šalinant esamus rinkliavos pagal plotą trūkumus įvesti diferencijuotą rinkliavą. Rinkliavos dydį susieti su atliekų tūriu, o ne su būsto plotu ir skatinti rūšiuojant atliekas mažinti jų kiekį ir mokestį už jas. Aktyviau respublikos mastu vykdyti visuotinį švietimą pasitelkiant masines informavimo priemones. Skatinant atliekų rūšiavimą prie individualių namų propaguoti ir organizuoti biologiškai skaidžių atliekų kompostavimą, o daugiabučių namų rajonuose, greta mišrių komunalinių atliekų konteinerių, pastatyti konteinerius biologiškai skaidžioms atliekoms šalinti. Sąvartyno prieigose suprojektuoti ir pastatyti mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginį. Atskirtoms biologiškai skaidžioms atliekoms perdirbti siūlau panaudoti intensyvų kompostavimą uždarose patalpose, o išsiskyrusias metano dujas panaudoti energijai gauti. Atskirtas degintinas atliekas deginti nepavojingų atlieku deginimo įrenginyje. / In the theoretical part of the thesis, the municipal waste management system in Lithuania is analyzed. In the analytical part of the thesis, statistical data of waste generation and its management in municipalities of Alytus Region and in UAB (CJSC) “Alytus Regional Waste Management Centre” are presented and analyzed. In the project part of the thesis, the solutions formulated are as follows: In order to eliminate the existing shortages of charges calculated according to the area of a dwelling, a differentiated charge should be introduced. The size of the charge should be related to the waste volume and not to the area of the dwelling. People should be encouraged to separate waste and in this way to reduce its amount as well as the charge for it. Mass media should be employed in order to more actively carry out educational campaigns at national level. Encouraging waste separation, biodegradable waste composting at private houses should be promoted and organized, while in the districts of multi-apartment buildings, containers for biodegradable waste disposal should be placed close to mixed municipal waste containers. In the vicinity of the landfill, an installation for mixed municipal waste separation should be planned and set up. I suggest using intensive indoor composting for the separated biodegradable waste in order to recycle it, and the generating methane gas should be used to produce energy. The separated incinerable waste should be incinerated in a non-hazardous... [to full text]

Bakalauro darbo tema: Tapybos paveikslų ciklas ,,SĄVARTYNAS“ Darbo tikslas: sukurti baigiamojo darbo, tapybos paveikslų ciklą. Uždaviniai: 1. Akcentuoti pasekmes iškylančias netinkamai elgiantis su atliekomis. Kūryboje panaudoti atliekų ekspresyvias formas, faktūrų įvairovę, turtingą koloritą. 2. Analizuoti moderniojo meno dailininkų kūrybą. 3. Surinkti vaizdinę medžiagą, nutapyti eskizus. 4. Nutapyti trijų darbų ciklą. Išvados Kiekvienam derėtų susipažinti su atliekų rūšiavimo svarba. Ne dažnas susimąstome, jog atitinkamai surūšiavus atliekas jas galima sėkmingai perdirbti dar keliems vartojimams, taip sumažinant aplinkos taršą, bei energijos išteklius. O iš meninės pusės įvairių atliekų gausa padiktavo puikią vaizdinę medžiagą. Iš ekspresionistų tapybos siekiau perimti nevaržomą emocijų bei jausmų raišką, sodrius spalvų koloritus, bei iškalbingus potėpius. Abstrakčioji dailė įtakojo sprendžiant kompozicijas, plastinės išraiškos priemonėmis. Abstraktusis ekspresionizmas įtakojo spontanišką saviraišką, per spalvą, dėmę bei potėpį. Surinkta gausi vaizdinė medžiaga sąlygojo formų bei spalvų derinius. Siekdama atrasti savąjį braižą tikslingai ir apgalvotai antiestetiniu ir estetiniu atžvilgiu dėliojau kompozicijas. Kiekviename iš paveikslų norėjau perteikti: Pirmajame paveiksle stengiausi akcentuoti atliekų santyki su žeme. ( Priedas 2 ). Antrajame norėjosi pavaizduoti niūrią žmonijos ateitį. (Priedas 3 ). Trečiąjį darbą labiau sudaiktinau.( Priedas 4 ). Savo temos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim: to create a final work the cycle of paintings. Tasks: 1. To highlight the consequences faced by improper handling of waste. In creative work use expressive forms of waste, variety of textures, rich coloring. 2. To analyze the works of modern art artists. 3. To collect video material and to paint sketch. 4. To paint a cycle of three works. Findings: Everyone shoul be familiar with the importance of waste sorting. Not everyone think that the sorting of waste can be successfully processed for reuse, thereby reducing environmental pollution, and energy resources. From the artistic side, abundance of different types of waste, dictated the superb visual material. From the expressionist paintings I attempted to take over the unfettered expression of feelings and emotions, lush colors, color, and eloquent touch. Abstract art influenced by addressing the composition of plastic means of expression. Abstract expressionism led to spontaneous self-expression through color, stain, and stroke. Collected extensive visual material have led to forms and color combinations. To find your own touch deliberately and intentionally anti-aesthetic and aesthetic against placing their compositions, each of the pictures I wanted to convey: for example in the first work to highlight waste relation to land, in the second work to objectify composition, in third to express a bleak outlook for the future of mankind. In its choice of themes, and creative works of art I tried to affect the most... [to full text]

Norai nuolat didėja. Žmonija juda į priekį. Kuo aukštesnis visuomenėspragyvenimo lygis, tuo daugiau buitinių atliekų. Jas tenka pašalinti drauge su milijonais tonų kitų susikaupusių, perdirbimui neparuoštų šiukšlių. Taip sąvartynai ir pilnėja. Drobėse vaizduojamos atliekos, prieš užverčiat jas žemėmis. Tai yra šių dienų aktuali problema. Masinis žmonių vartojimas po savęs palieka neišnaudotas galimybes. Kūriniai orientuoti į ateitį, išsiskiria drąsiais sprendimais, yra originalūs, todėl skatina naujas ir aktualias mintis. Ekologai ir žalieji jau senokai gąsdina žmoniją, kad Žemė vieną kartą “atsirūgs“ atliekomis darkančiomis gamtą, nuodijančiomis dirvožemį, upes ir jūras, tiesiai mums į veidą. Ir tada bus per vėlu atgailauti. Bet Žemė kantri. Kol kas ji kantriai saugo mūsų kūrybines atliekas. Nagrinėjant ekologijos temą per pastaruosius metus buvo sukuti penki tapybos darbai. Jie pateikti aprašomojoje dalyje. Pagrindiniai trys 150x190 dydžio paveikslai, įgyvendinti tapybos technika, svarbūs šiai dienai, skatinantys susimąstyti apie vartojimo įpročius bei harmonija su gamta. / Theexpectations are constantlychanging. Mankindisdeveloping. Thehigherthelevelofpeople’slivingis, themorehouseholdwasteexists. It must be removedtogetherwithmillionsoftonesofotherwaste, accumulatedbutnotpreparedforrecycling. Thisisthereasonofdumps’ expanding. Wastebeforethelandfillingisdepictedontheclothsand it representstheproblemofnowadays. A lot ofmissedopportunities are leftbehindthemassivehumanconsumption. Theworks are focusedonthefuture, they are unique to bravedecisions, originalityandthey also encouragenewandrelevantideas. TheecologistsandtheGreens are alwaystrying to frigtenthehumanitythatonedaytheEarthwill „belch“ thatwastewhichdeformsthenature, poisonsthesoil, theriversandtheseas. Howeverthen it will be too late to apologize. Fortunately, theEarthispatientand it isstillsavingourcreativewaste. Whileexaminingthetopicofecologyduringthelastfiveyears, fivepaintingworksweredesigned. They are representedinthedescriptivesection. Themainthree 150 x 190 sizepictorialpaintings are significant to thesedaysastheyencourage to thinkaboutthehabitsofconsumption. It isveryimportant to remembertheancestry, theirbalanceandharmonywithnature.

The thesis examines the causes for the clogging problem of municipal landfill leachate collection system. The main aim of the work is to research clogging processes in different fillings by using municipal waste leachate, evaluate the leachate chemical compound concentration changes, and, based on the results of researches, to maintain the conductivity function. In the graduation thesis, several basic objectives are being solved: to perform column research of the fillings, by using municipal waste landfill leachate, and to identify parameters, identifying the clogging processes of fillings: porosity and porosity coefficient, as well as to analyse their changes; to analyse the concentrations of chemical compounds leachate, having an impact on drainage layer clogging; to evaluate, by applying modelling software, the column filling porosity changes over a period of time. The thesis consist of an introduction, three chapters, general conclusions, list of references used as well as the list of the author’s publication on the dissertation topic. The introductory chapter discusses the study problem, the relevance of the work, presents the description of the research object, formulation of the aim and objectives of the work, description of the research methodology, scientific novelty of the work, the practical significance of results, and defensive statements. The first chapter is the review of literature, as well as examination of: clogging processes in municipal landfill... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama komunalinių atliekų sąvartyno filtrato drenažo sluoksnio kolmatacijos problema. Pagrindinis disertacijos tikslas – ištirti komunalinių atliekų sąvartyno filtrato savybes, kurios apibūdina kolmatacijos procesus drenažo sluoksnyje, surasti tyrimų metu naudojamo drenažo užpildo efektyvią sudėtį, kuri išlaiko laidumo funkciją ir mažiau kenkia aplinkai. Darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: nustatyti komunalinių atliekų sąvartyno filtrato cheminius elementus, kurie turi įtakos drenažo sluoksnio kolmatacijai, naudojant komunalinių atliekų sąvartyno filtratą atlikti drenažo sluoksnio, kolonėlės tyrimą su skirtingos sudėties medžiagomis ir nustatyti kolonėlių užpildų poringumo pokyčius, nustatyti tinkamą naudojamų medžiagų (skaldos ir smulkintų naudotų padangų) sudėtį drenažo sluoksnio užpildui formuoti. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašas. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, formuluojamas darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmas skyrius skirtas literatūros analizei. Šiame skyriuje nagrinėjami kolmatacijos procesai, vykstantys komunalinių atliekų sąvartynuose. Skyriuje apžvelgti pasaulyje atlikti mokslininkų kolmatacijos tyrimai, išanalizuoti gauti jų rezultatai. Skyriaus... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje nagrinėjama komunalinių atliekų sąvartyno filtrato drenažo sluoksnio kolmatacijos problema. Pagrindinis disertacijos tikslas – ištirti komunalinių atliekų sąvartyno filtrato savybes, kurios apibūdina kolmatacijos procesus drenažo sluoksnyje, surasti tyrimų metu naudojamo drenažo užpildo efektyvią sudėtį, kuri išlaiko laidumo funkciją ir mažiau kenkia aplinkai. Darbe sprendžiami keli pagrindiniai uždaviniai: nustatyti komunalinių atliekų sąvartyno filtrato cheminius elementus, kurie turi įtakos drenažo sluoksnio kolmatacijai, naudojant komunalinių atliekų sąvartyno filtratą atlikti drenažo sluoksnio, kolonėlės tyrimą su skirtingos sudėties medžiagomis ir nustatyti kolonėlių užpildų poringumo pokyčius, nustatyti tinkamą naudojamų medžiagų (skaldos ir smulkintų naudotų padangų) sudėtį drenažo sluoksnio užpildui formuoti. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašas. Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, formuluojamas darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmas skyrius skirtas literatūros analizei. Šiame skyriuje nagrinėjami kolmatacijos procesai, vykstantys komunalinių atliekų sąvartynuose. Skyriuje apžvelgti pasaulyje atlikti mokslininkų kolmatacijos tyrimai, išanalizuoti gauti jų rezultatai. Skyriaus... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis examines the causes for the clogging problem of municipal landfill leachate collection system. The main aim of the work is to research clogging processes in different fillings by using municipal waste leachate, evaluate the leachate chemical compound concentration changes, and, based on the results of researches, to maintain the conductivity function. In the graduation thesis, several basic objectives are being solved: to perform column research of the fillings, by using municipal waste landfill leachate, and to identify parameters, identifying the clogging processes of fillings: porosity and porosity coefficient, as well as to analyse their changes; to analyse the concentrations of chemical compounds leachate, having an impact on drainage layer clogging; to evaluate, by applying modelling software, the column filling porosity changes over a period of time. The thesis consist of an introduction, three chapters, general conclusions, list of references used as well as the list of the author’s publication on the dissertation topic. The introductory chapter discusses the study problem, the relevance of the work, presents the description of the research object, formulation of the aim and objectives of the work, description of the research methodology, scientific novelty of the work, the practical significance of results, and defensive statements. The first chapter is the review of literature, as well as examination of: clogging processes in municipal landfill... [to full text]

Šiame darbe pateikti Utenos regiono sąvartynų sutvarkymo ir uždarymo poveikio paviršiniam ir gruntiniam vandeniui tyrimai. Darbe buvo analizuoti 40 didesnių ir mažesnių sąvartynų, esančių Utenos regione ir būsimas regioninis Mockėnų sąvartynas, paviršinio ir gruntinio vandens apsauga. Buvo apžvelgiamos sąvartynų charakteristikos: amžius, sąvartynų plotas, vyraujantys dirvožemiai, atliekos, esančios sąvartynuose, sąvartynų aplinka, vandens apsaugos priemonės įdiegtos sąvartynuose, filtrato cheminė sudėtis. Nustatyta, kad sąvartynuose nėra įdiegtos paviršinio vandens ir filtrato šalinimo sistemos, dugno izoliacijos, vyraujantys gruntai turi gerą filtraciją. Pagrindinis Mockėnų sąvartynas pagal filtratą yra pereinamoje fazėje, turinčioje dar nemažą filtrato užterštumą. / The waste regulative center of the region of Utena was established in 2005. The main purposes of the center were: to solve the problems of treatment regulative and closed landfill impact on the environment. This article describes the regulative of landfill and the closing impact of surface and ground water researches. This article analyses 40 major and lesser landfills, which were established of the region of Utena and the main future landfill of Mockėnai, his surface and ground water protection. The main characteristics of landfill: age, area of landfills, prevailing soils, wastes, which ones are on landfills. The main pollution - filtrate. At landfills aren’t established systems of removal of surface-water and filtrate.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos komunalinių atliekų sąvartynų keliamos aplinkosaugos problemos. Pagrindinė problema – filtrato susidarymas. Pirmajame skyriuje išnagrinėti savartyno filtrato savybių tyrimai, atlitki kitų mokslininkų Lietuvoje ir užsienyje, aptarta filtrato keliama žala dirvožemiui ir gruntiniams vandenims, išskirta kolmatacijos problema. Taip pat aprašytos sąvartynų filtrato valymo technologijos. Antrojo skyriaus pirmame poskyryje pateikta eksperimentų metodika. Darbe atlikti skendinčiųjų medžiagų, kalcio, magnio, bendrosios organinės anglies (TOC) koncentracijų, pH kitimo eksperimentiniai tyrimai per 12 savaičių. Antrajame antro skyriaus poskyryje išnagrinėti gauti eksperimentų rezultatai, išanalizuotas tirtųjų savybių kitimas ir pastarojo priežastys bei pateiktos poskyrio išvados. Trečiajame skyriuje atliktas sąvartyno filtrato keliamos taršos prognozavimas naudojantis Microsoft Excel skaičiuokle. Darbo pabaigoje pateikiamosa bendrosios išvados, rekomendacijos, literatūros ir autoriaus publikacijų sąrašas. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, 3 skyriai, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 90 p. teksto be priedų, 52 iliustr., 14 lent., 91 literatūros šaltinis. / The thesis examines municipal waste landfills pose environmental problems. The main problem - leachate generation. In the first section examine the characteristics of the landfill leachate studies conducted by other researchers in Lithuania and abroad, discussed the filtrate caused damage to the soil and groundwater derived kolmatacijos problem. Also described in landfill leachate treatment technologies. Second the first subsection of the experimental methodology. The work carried out suspended solids, calcium, magnesium, total organic carbon (TOC) concentrations, pH variation of experimental studies of 12 weeks. In the second section of the second chapter to consider to get the results of the experiments, analyzed the changes in properties of the latter, and the reasons for the conclusions section. The third chapter reviews the municipal waste landfill leachate collection system life prediction Microsoft Excel spreadsheets. At the end of the general conclusions, and the author's list of publications. Structure: introduction,3 chapters, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 80 p. text without appendixes, 52 pictures, 14 tables, 91 bibliographical entries.

Populiariausias atliekų valdymo metodas ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje vis dar išlieka atliekų deponavimas sąvartynuose. Lietuvoje, 2009 metų duomenimis, sąvartynuose buvo pašalinta 90,6 % atliekų. Šiame darbe trumpai aptariama atliekų sąvartynų įrengimo, bei sąvartyno lauko uždengimo tvarka ir rekomendacijos. Aptariami keturiuose uždarytuose Kauno rajono sąvartynuose (Digrių, Gaižėnėlių, Miškinių ir Ilgakiemio) atlikti uždengiamojo sluoksnio būklės tyrimai. Remiantis gautais tyrimų duomenimis daromos išvados apie sąvartynų būklę. Gauti rezultatai rodo, jog ne visi sąvartynai rekultivuojami laikantis taisyklių ir rekomendacijų. Kadangi pastaraisiais dešimtmečiais labai susirūpinta švarios aplinkos išsaugojimu, ekologija ir aplinkos taršos mažinimu, aktualus klausimas išlieka tinkamas atliekų tvarkymas, sąvartynų tinklo optimizavimas (taip pat visiškas jų atsisakymas, dėl valstybių politikos kitaip tvarkyti atliekas, pavyzdžiui, jas deginant), Lietuvoje svarbus klausimas yra senų ir nebenaudojamų savartynų uždarymas. Reikia pasirinkti tinkamą sąvartyno uždarymo būdą, kadangi blogai rekultivuotas sąvartynas, gali sukelti didelę ekologinę katastrofą. / The most popular method of waste management not only in the world, but also in Lithuania, remains depositing waste in landfills. In Lithuania (according to the 2009 data) 90.6% of waste was deposited at the landfills. This work discusses the installation of the landfill, the procedures and recommendations of creating the final landfill covers. There was performed a research on four closed landfills in Kaunas district (Digriai, Gaižėnėliai, Miškiniai and Ilgakiemis) to find out the condition of landfill’s cover layer. According to the findings, conclusions about the condition of these landfills are made. The results show that not all landfills undergo recultivation in accordance with the rules and guidelines. Preservation of the clean environment, ecology and reduction of the environmental pollution is the major concern for the last decades and the most relevant question remains the proper waste management, optimization of the landfill network (as well as the complete abandonment of the landfills, because of different waste management policies, such as incineration). Still, Lithuania has to deal with old and disused landfills, so the proper way to close the landfill must be chosen, because poorly recultivated landfill can cause large ecological catastrophe.

Vienu iš pagrindiniu geologinės aplinkos teršėju yra laikomi sąvartynai. Todėl daugelyje šalių jie yra inventorizuojami ir tiriami, prognozuojamas jų poveikis gamtinei aplinkai. Lietuvai sąvartynų poveikio aplinkai problema taip pat labai aktuali. Todėl imtasi konkrečių priemonių informacijos apie sąvartynus kaupimui ir jų taršos mąsto įvertinimo. Tuo tikslu buvo atliekama ir iki šiol tebevykdoma sąvartynų inventorizacija. Kai kuriuose sąvartynuose buvo vykdomi įvairaus detalumo geologiniai-hidrogeologiniai tyrimai. Šiame darbe analizuojama Jerubaičių sąvartyno filtrato dinamika. Pateikiama sąvartyne susikaupusio filtrato judėjimo schema. Bei jo valymas atvirkštinės osmozės būdu. Tiriamas filtrato kiekio kitimas keičiantis meteorologinėm sąlygom, analizuojamas laikotarpis nuo 2008.05.15 iki 2008.12.31. Tiriamas laikotarpis, nuo gegužės 15 iki sausio 1, apima visus metų laikus bei atspindi tipines Lietuvos meteorologinės sąlygos. Darbe tiriama filtrato susidarymo priklausomybė sąvartyne nuo atvežamų šiukšlių kiekio ir meteorologinių sąlygų. Duomenys pateikiami grafiškai juos apdorojus, duomenų statistiniam apdorojimui panaudota programa STATISTICA. / Landfill is considered as one of the main geo-environmental polluters. Therefore, in most countries they are inventoried, analyzed and forecast their impact for the natural environment. Lithuania landfill’s environmental problem is also relevant. Consequently, there are taken appropriate actions about landfills and their accumulation of pollution assessment. This was done and it is still ongoing landfill inventory. In some landfills there were carried out a wide range of detail geological-hydrogeological researches. This document analyzes Jėrubaičiai landfill leachate dynamics. There is available landfill leachate accumulated movement scheme and its cleaning by reverse osmosis method. This analysis shows leachate flow dynamics in different meteorological conditions. Research period was from 2008.05.15 to 2008.12.31. Selected research period is covering all seasons and represents Lithuanian meteorological conditions. In this document explored formation of leachate dependency from incoming garbage amount and weather conditions. Research data are represented graphically; program STATISTICA was used for statistical data processing.

In Lithuania the amount of waste generation is increasing every year. According to national strategy, all wastes should be disposed in new regional landfills. Landfills pollutes environment with leachate and landfill gas and odours. Landfill gas consists of odorous compounds and one of them is hydrogen sulphide (H2S). Hydrogen sulphide is highly toxic and affects the nervous system with low threshold. As the landfill gas and leachate generation was word widely investigated before this work, it is not necessary to provide new researches on them. The measurements of H2S generation were provided in Jerubaiciai landfill. For the measurements was used “site-on” measurement method, measurements were provided with equipment GD/MG 7, in 51 measurement points and 2 monitoring wells, during different seasons of the year. Results of the measurement shows, that amount of H2S varies in different areas of landfill and during different seasons. The results of dispersion modeling achieved with dispersion model AERMOD, provided under calm weather conditions and under wind dominated in that session winter speed and direction, during different seasons of the year shows, that H2S spreads from landfill in longest distances from landfill’s section during summer (almost in distance equal to 2.5 km the H2S concentration is higher then Highest Allowable Concentration ). In autumn and spring this distance is equal to 1.5 km, and in winter – 800 m. / Susidarančių komunalinių atliekų kiekis Lietuvoje kiekvienais metais didėja. Pagal nacionalinę strategiją, visos komunalinės atliekos Turi būti deponuojamos regioniniuose sąvartynuose, kurie teršia aplinka filtratu iš sąvartyno išsiskiriančiomis dujomis bei kvapais, kurių veina iš sudedamųjų dalių yra sieros vandenilis (H2S). H2S matavimai buvo atlikti Jerubaičių sąvartyne. Iš sąvartyno išsiskiriantis H2S kiekis buvo tiriamas jo išsiskyrimo vietoje, t.y. sąvartyno teritorijoje. Šis matavimo metodas buvo pasirinktas remiantis tuo, kad iš sąvartyno išsiskiriančios taršos dydis ir poveikis priklauso nuo daugelio aplinkos faktorių. Matavimai, naudojant prietaisą GD/MG 7, buvo atlikti 59 matavimo taškuose ir 2 monitoringo šuliniuose, skirtingais metų laikai. Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad šios medžiagos kiekis yra skirtingas įvairiose sąvartyno zonose bei įvairiais metų laikais. Norint ištirti H2S sklaidą buvo atliktas skaitmeninis dispersijos modeliavimas naudojant programą AERMOD. Jo metu vienu atveju buvo pasirinktos stabilios meteorologinės sąlygos, o kitu pasirinkti dominuojančios konkrečiu metų laiku vėjo kryptys ir greičiai. Modeliavimo rezultatai parodė, kad vasarą H2S didžiausia leistina koncentracija pasiekiama tik maždaug 2,5 kilometrų, rudenį ir pavasarį 1,5 kilometrų, o žiemą - už 800 metrų atstumu nuo sąvartyno teritorijos.