Tyrimo tikslas – nustatyti nėščiųjų su gimdymu susijusio saviveiksmingumo, nėštumo nerimo ir sveikatos rodiklių sąsajas. Tyrime dalyvavo 146 Šiaulių rajono gyventojos (moterys), kurioms buvo pateikiamos tyrimo anketos prieš ar per vizitą pas gydytoją. Tiriamosios užtruko apie 20 pildydamos tyrimo anketą. Siekiant įvertinti su gimdymu susijusį saviveiksmingumą, buvo pateikta gimdymo saviveiksmingumo vertinimo skalė; siekiant įvertinti nėštumo nerimą, buvo pateikta nėštumui specifiško nerimo skalė; siekiant įvertinti nėštumo komplikacijas, buvo pateikta komplikacijų nustatymo skalė; siekiant nustatyti miego kokybę, fizinio aktyvumo lygį ir sveikatai nepalankų elgesį, buvo pateiktos atitinkamos vertinimo skalės. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėštumo nerimas didėja, mažėjant su gimdymu susijusiam saviveiksmingumui. Didėjant su gimdymu susijusiam saviveiksmingumui, nustatytų komplikacijų skaičius mažėja, be to, gimdymo saviveiksmingumas yra mažesnis, jei nustatomos šios nėštumo komplikacijos: ”inkstų ir šlapimo takų infekcija”, “pilvo ir strėnų skausmai”, “pykinimas”, “vėmimas”. Didesnis saviveiksmingumo skalės vidurkis nustatytas toje nėščiųjų imtyje, kurių fizinis aktyvumas darbo (ar kitos dienos veiklos) metu yra didesnis bei toje nėščiųjų imtyje, kurios dažniau atlikdavo įvairius jėgos lavinimo pratimus ištvermės ugdymui. Didėjant su gimdymu susijęs saviveiksmingumui, miego kokybė taip pat didėja. Saviveiksmingumas yra didesnis tų nėščiųjų, kurios nėštumo metu nerūkė... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the associations between pregnancy self-efficacy, pregnancy anxiety and health indexs. The subjects of the study were 146 pregnant women, Šiaulių rajonas residents. They were asked to complete a questionnaire; the completion of it took about 20 min. The participats were asked about various aspects related to pregnancy. In order to evalute pregnancy self-efficacy, pregnancy self-efficay scale was given; in order to esstimate pregnancy anxiety, pregnancy specific anxiety scale was given; in order to eveluate pregnancy complications, questions about specific pregnancy outcomes were asked; in order to esstimate sleep quality, physical activity level and unflavuorable to health behavior, questions about these aspects were given respectively. The results of the study showed that pregnancy specific anxiety declines, when pregnancy self-efficacy enlarges. The increscent of self-efficacy is associated with decline of pregnancy complications. Moreover, lower self-efficacy is associated with these pregnancy complications: „the infection of kidney“, „pelvic pain”, ”nausea” and ”vomiting”. Major mean of pregnancy self-efficacy scale was identified in the contingent of those pregnant women, whose physical activity leveles were bigger. Futhermore, the increscent of self-efficacy is associated with better sleep quality. Major mean of pregnancy self-efficacy scale was indentified in the contingent of those pregnant women, who didn’t smoke during... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos absolventų iniciatyvumo, nuostatų dėl karjeros tikslų, profesinio saviveiksmingumo ir objektyvaus bei subjektyviai suvokiamo karjeros sėkmingumo. Tyrime dalyvavo 121 Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos absolventai (2 vyrai ir 119 moterų), psichologijos bakalauro arba magistro studijas baigę 2004-2012 metais. Iš 370 gavėją pasiekusių elektroninių laiškų, klausimyną užpildė 121 tiriamasis (33 proc.). Asmens iniciatyvumui įvertinti buvo naudojamas Bateman ir Crant (1993) asmens iniciatyvumo klausimynas, nuostatoms dėl karjeros tikslų įvertinti naudojama Mu karjeros tikslų skalė (Creed, Patton, Bartrum, 2002), o profesiniam saviveiksmingumui – Schens, Collani (2010) profesinio saviveiksmingumo klausimynas. Subjektyviai suvokiamas karjeros sėkmingumas buvo matuojamas Grennhaus, Parasuraman ir Wormley (1990) pasitenkinimo karjera klausimynu, o objektyvus karjeros sėkmingumas buvo vertinamas klausimu apie gaunamą atlyginimą. Tyrimo rezultatai parodė, jog labiau iniciatyvūs psichologijos absolventai pasižymi aukštesniu profesiniu saviveiksmingumu ir stipresnėmis nuostatomis dėl karjeros tikslų. O aukštesniu profesiniu saviveiksmingumu ir stipresnėmis nuostatomis dėl karjeros tikslų pasižymintys absolventai išreiškia didesnį objektyvų ir subjektyviai suvokiamą karjeros sėkmingumą. Taip pat didesniu objektyviu ir subjektyviai suvokiamu karjeros sėkmingumu pasižymi absolventai išreiškiantys... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the proactivity, career goals settings, occupational selfefficacy links to objective and subjective career success among Vytautas Magnus University graduates of psychology. The subjects of the study were 121 man and women, psychology graduates of Vytautas Magnus University. Respondents were bachelor or master graduates those who finish their studies in 2004 – 2012. Of 370 e-mails with questionnaire witch have reach respondents, 121 participants (33 percent) complete the questionnaire. In order to evaluate proactivity, it was used self-report measure of proactive personality (Bateman, Crant, 1993). To measure attitude towards career goals it was used Mu career goals settings questionnaire (Creed, Patton, Bartrum, 2002). Additionally it was used occupational self-efficacy scale (Schyns, Collani, 2010) and career satisfaction scale (Greenhaus, Parasuraman & Wormley, 1990) which was used to evaluate subjective career success. In order to evaluate objective career success it was used question about respondents’ salary. The results of the study showed that psychology graduates’ higher proactivity are related to higher occupational self-efficacy, stronger career goals settings, bigger objective and subjective career success. Stronger career goals settings and higher occupational self-efficacy are also related to bigger objective and subjective career success. And objective career success are related to subjective career success. The best... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti pasitenkinimo darbo sąlygomis, saviveiksmingumo ir subjektyviai suvokiamo darbinės veiklos efektyvumo sąsajas bei įvertinti ar pasitenkinimas darbo sąlygomis ir saviveiksmingumas gali prognozuoti subjektyviai suvokiamą darbinės veiklos efektyvumą. Tyrime dalyvavo 204 Kauno ir Vilniaus miestų įmonių įvairių specialybių darbuotojai ( 98 vyrai ir 106 moterys). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 29,75 metai. Tiriamieji buvo parinkti patogiosios atrankos būdu. Pasitenkinimui darbo sąlygomis įvertinti buvo sudarytas klausimynas remiantis literatūros apžvalga. Tai vienfaktorinis reiškinys, kuris sudarytas iš 17 klausimų. Saviveiksmingumui nustatyti buvo naudota bendra saviveiksmingumo skalė (The General Self – Efficacy Scale, Jerusalem M. ir Schwarzer R., 1993), kurią sudaro dešimt teiginių. Subjektyviai suvokiamo darbinės veiklos efektyvumas buvo matuojamas dviem aspektais: nedalyvavimo darbinėje veikloje skale (SPS6 scale, Koopman et al., 2002), antrasis aspektas yra neatvykimo į darbą dažnumo indeksas, sudarytas šiam tyrimui doc. Dr. L. Gustainienės ir Talalaitės A. (2012) Tyrimo rezultatai parodė, kad didėjantis pasitenkinimas darbo sąlygomis siejasi su mažėjančiu nedalyvavimu darbinėje veikloje ir nebuvimu darbe. Taip pat didėjant saviveiksmingumui, mažėja nedalyvavimas darbinėje veikloje. Rezultatai parodė, kad moterų imtyje nedalyvavimą darbinėje veikloje ir nebuvimą darbe prognozuoja pasitenkinimas darbo sąlygomis, o vyrų imtyje saviveiksmingumas. / The aim of the study was to assess relationship between the satisfaction with job conditions, self-efficacy and subjective evaluation of work effectiveness. There were 204 employers (106 – women, 98 – men) who participated in the research. The respondents were from Kaunas and Vilnius organizations. The average age of the participants 29,75 years. For the assessment of satisfaction with job condition was made a questionnaire with reference from literature review. The questionnaire consist of 17 propositions. For the assessment of self-efficacy was used The General Self – Efficacy Scale (Jerusalem, M., Schwarzer, R., 1993). Subjective evaluation of work effectiveness was evaluating by two aspects: The first one is a phenomen as being present at work but unable to be fully engaged with the work environment so for the assessment was used Presenteeism Scale (SPS6, Koopman et al., 2002). The second aspect is absenteeism (frequency index of not being at work) – it was made with reference from literature review. Results of a study showed that increasing satisfaction with job conditions correlates with decreasing presenteeism and absenteeism. Moreover, increasing self-efficacy decreases presenteeism. Furthermore, study showed that presenteeism and absenteeism is prognosticated by satisfaction with job conditions in cluster of women and presenteeism and absenteeism is prognosticated by self-efficacy.