Darbe pateikiama nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui sudėčių lyginamoji analizė Lietuvos teisinėje sistemoje ir užsienio valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, aptariant šių nusikalstamų veikų istorinės raidos reglamentavimo tendencijas, sampratą, objektyviuosius, subjektyviuosius bei kvalifikuojančius požymius, taip pat pateikiant šių nusikalstamų veikų sampratą bei problemas ir neaiškumus, kylančius praktikoje taikant seksualinės prievartos institutą. Darbas pradedamas nuo teisinės seksualinės prievartos reglamentavimo užuomazgų ir raidos atskleidimo. Toliau išdėstytas seksualinės prievartos reglamentavimas Lietuvos teisinėje sistemoje. Kitame darbo skyriuje apibrėžiamos nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui samprata ir rūšys pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus. Bene didžiausią darbo dalį sudaro atskirų nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui sudėčių analizė. Pradedama nuo natūralaus lytinio santykiavimo sampratos, kurią apima išžaginimas, privertimas lytiškai santykiauti bei lytinės aistros tenkinimas su nepilnamečiu asmeniu pažeidžiant jo seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Yra išskiriami pagrindiniai šių nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, numatyti visų lyginamų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose: nukentėjusiojo sutikimo nebuvimas, fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat panaudoti smurtą, taip pat pasinaudojimas... [toliau žr. visą tekstą] / The comparative analysis of corpus delicti of criminal acts against sexual self-determination and inviolability in the legal system of Lithuania and the criminal laws of the foreign states by discussing the trends of historical development of regulation, the conception, objective, subjective and qualifying factors of these criminal acts as well as providing the conception and problems as well as ambiguities of these criminal acts arising during application of the institution of sexual abuse in practice is presented in the paper. First of all, the germs and development of legal regulation of sexual abuse is revealed. Then the regulation of sexual abuse in the legal system of Lithuania is discussed. In the next chapter of the paper, the conception and types of criminal acts against sexual self-determination and inviolability are defined according to the criminal laws of the foreign states. Almost the major part of the paper deals with the analysis of corpus delicti of separate crimes against sexual self-determination and inviolability. First of all, the conception of natural intercourse which is covered by sexual assault, compelling to have sexual relations and satisfaction of sexual desires with a minor that leads to violation of his/her right to sexual self-determination and inviolability is discussed. The following basic attributes of corpus delicti of these criminal acts are distinguished and provided in the criminal laws of all the states under comparison: absence of... [to full text]

SANTRAUKA 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, pakito iki tol galiojusi seksualinės prievartos samprata. Nauja seksualinės prievartos koncepcija atitinka šiandienines realijas, tačiau tam tikrais atvejais išlieka problematiška taikyti dėl įtvirtintų nuostatų naujumo ar jų neapibrėžtumo. Siekiant išsiaiškinti paprastai kylančias lytinių nusikaltimų požymių teisinio vertinimo problemas bei neaiškumus, darbe atliktas Lietuvos ir kitų užsienio valstybių baudžiamųjų įstatymų lyginamasis tyrimas. Taigi darbe analizuojamos teisinės seksualinės prievartos sampratos ištakos ir raida, tame tarpe ir Lietuvos teisinėje sistemoje, šių nusikaltimų rūšys pagal Lietuvos ir kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus. Atlikta nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui sudėčių lyginamoji analizė, pateikiant jų ne tik teorinį vertinimą Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamojoje teisėje, bet ir teisminės praktikos pavyzdžius. Aptarti minėtus nusikaltimus kvalifikuojantys požymiai, įtvirtinti Lietuvos bei kitų užsienio valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose. Darbo pabaigoje atskleidžiami nusikaltimų vaikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ypatumai, nurodomi problematiški lytinės prievartos sampratos aspektai, galimi teisinio vertinimo variantai bei sprendimo būdai. / SUMMARY Sexual offences in the Penal Code of Lithuania and in the criminal laws of foreign countries ( comparative analysis ) The new Criminal Code of the Republic of Lithuania, which came into effect on 1 May 2003, modified the concept of sexual assault. Though the new concept of sexual assault conforms to the realities of the present day, its application in some cases is still problematic due to the novelty and ambiguity of the provisions concerned. In order to identify the typical problems and uncertainties related with the legal assessment of the elements of sexual assault, the work presents a comparative study of the Lithuanian and foreign criminal laws. The work examines the origins of the legal concept of sexual assault and its evolution, including in the Lithuanian legal system, as well as the types of those crimes as established in the criminal laws of Lithuania and other countries. The work also includes a comparative analysis of the body of crimes against the freedom of sexual self-determination and inviolability of a person by providing not only their theoretical assessment in the Lithuanian and foreign criminal law, but also examples from the relevant court practice. There is an examination of those elements defining the offences as established in the Lithuanian and foreign criminal law. The final part of the work reveals the specifics of crimes against the freedom of sexual self-determination and inviolability of children and identifies the problematic aspects... [to full text]

Santrauka Šiame darbe analizuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“ įtvirtintos nusikalstamos veikos, pateikiamas jų sugretinimas su užsienio valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintais šiai nusikaltimų grupei priskiriamais nusikaltimais. Pirmiausia darbe aptariama šių nusikaltimų sistema, pavojingumas, istorinė raida. Didžiausia magistro darbo dalis skirta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų, kuriais kėsinamasi į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, sudėties požymių analizei, šių požymių lyginamajam tyrimui su įvairių šalių (JAV, Kanados, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir kai kurių kitų) baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis šiai nusikaltimų grupei priskiriamų veikų požymiais. Siekiant tikslesnio ir nuoseklesnio palyginimo, kiekviena nusikalstama veika ir šios veikos sudėties požymiai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, aptarti ir išanalizuoti atskirai. Darbo pabaigoje suformuluotos išvados ir, atsižvelgiant į kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, pateikti tam tikri pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos BK XXI skyriaus tobulinimo. / Summary This work analyses the criminal acts which are included in the XXI chapter of Lithuanian Republic Criminal Code, named „Crimes and criminal misdoings against freedom of sexual self-determination and immunity“(in Lithuanian - „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“), also these criminal acts are compared with the criminal acts of the same group, which are included in the criminal codes and acts of different foreign countries. Firstly this work analyses the system, insecurity and historical development of these criminal acts. The biggest part of this work is set on the comparative analysis of the criminal composition of the criminal acts, included in Lithuanian Criminal Code, which violates person's sexual self – determination and sexual immunity with the criminal composition of the criminal acts of the same group, included in the criminal codes and acts of various foreign countries (USA, Canada, Germany, France, Sweden, Finland, Russia, Poland, Latvia, Estonia and some other). For the precise and consequent research, each of the criminal acts with its composition, stated in the XXI chapter of the Lithuanian Criminal Code was discussed and analysed separately. In the end of this work some conclusions are made and according to the criminal codes and criminal law of the other countries some offers about the perfection of the XXI chapter of the Lithuanian Criminal Code are made.

Tyrimo tikslas – įvertinti seksualinio elgesio motyvų svarbą studentų rizikingo seksualinio elgesio ir asmenybės bruožų sąsajai. Tyrime dalyvavo 319 Klaipėdos universiteto studentų, iš jų seksualinę patirtį turėjo 241 studentai (75,5 proc.). Tyrime buvo naudojami seksualinio elgesio motyvų, saugaus seksualinio elgesio motyvacijos, seksualinio elgesio klausimai, Didžiojo penketo asmenybės klausimynas ir polinkio rizikuoti klausimynas. Išanalizavus rezultatus nustatyta, jog vyrų seksualinis elgesys rizikingesnis nei moterų. Seksualinę patirtį prognozuoja vyresnis amžius, labiau išreikštas polinkis rizikuoti, labiau išreikšti malonumo motyvai. Taip pat nustatyta, jog didėjant studentų ekstraversijai, mažėjant sutariamumui bei didėjant polinkiui rizikuoti, didėja rizikingas seksualinis elgesys. Sąžiningumas, neurotiškumas, atvirumas patirčiai, impulsyvumas nėra susiję su rizikingu seksualiniu elgesiu. Didėjant studentų malonumo, įveikos, savęs pastiprinimo ir partnerio palankumo motyvams bei mažėjant studentų vidinei motyvacijai, rizikingas seksualinis elgesys didėja. Intymumo ir bendraamžių palankumo motyvai nėra susiję su rizikingu seksualiniu elgesiu. Sutariamumo ir rizikingo seksualinio elgesio ryšį prognozuoja didesni intymumo motyvai ir mažesnė vidinė saugaus seksualinio elgesio motyvacija. Sąžiningumo ryšį su rizikingu seksualiniu elgesiu prognozuoja mažesni įveikos/ savęs pastiprinimo motyvai. Polinkio rizikuoti ryšį su rizikingu seksualiniu elgesiu prognozuoja didesni... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the importance of Sexual Behavior Motives in prediction of between Student‘s Risky Sexual Behavior and Personality Traits. The subjects of the study were 319 student of Klaipeda university. 241 (75,5 percent) of them had sexual experience. In this research motives for sex questionnaire, motivation of safer sexual behavior questionnaire, sexual behavior questions, Big Five Personality questionnaire and Risk Taking Propensity questionnaire were used. The statistic analysis showed that men sexual behavior is riskier than women. Sexual experience predicted elder age, increase risk taking propensity and increase enhancement motives. Statistic analysis also showed that student’s increased risky sexual behavior is related to increase of extraversion and risk taking propensity and decrease of agreeableness. Student’s personality traits: conscientiousness, neuroticism and openness to experience are not related to risky sexual behavior. Student risky sexual behavior increase when student’s enhancement, coping, affirmation, partner approval motives increase and student’s intrinsic motivation decrease. Intimacy and peer approval motives are not related to risky sexual behavior. Correlation of agreeableness and risky sexual behavior is predicted by increase intimacy motives and decrease intrinsic motivation. Correlation of conscientiousness and risky sexual behavior is predicted by decrease coping/ affirmation motives. Correlation of risk taking... [to full text]

Tyrimo tikslas: įvertinti sociodemografinių charakteristikų bei organizacinių veiksnių sąsajas su darbuotojų seksualinio priekabiavimo supratimu. Tyrime dalyvavo 195 tirimieji: 136 moterys ir 59 vyrai, nuo 17 iki 75 metų amžiaus (amžiaus vidurkis (28,98). Seksualinio priekabiavimo vertinimui buvo naudojama Mccabe, Hardman, (2005) adaptuota, Mazer, Percival (1989) kurta požiurio į seksualinį priekabiavimą skalė (Sexual Harassment Attitude Scale, SHAS), kuri Mccabe, Hardman, (2005) buvo pritaikyta darbuotojams, bei pervadinta darbuotojų požiūrio į seksualinį priekabiavimą skale (Sexual Harassment Attitude Scale for Workers SHASW). Seksualinio priekabiavimo supratimas buvo matuojamas seksualinio priekabiavimo apibrėžimų klausimynu (Sexual Harassment Definitions Questionnaire SHDQ; Foulis, McCabe, 1997). Seksualinio priekabiavimo patirtis buvo vertinama seksualinės patirties klausimynu (Sexual Experience Questionnaire), sukurtu Fitzgerald et al. (1988). Tyrimo rezultatai parodė, jog su seksualinio priekabiavimo supratimu susiję skirtingos aukos – priekabiautojo situacijos: moterysdažniau nei vyrai visas situacijas įvardina kaip seksualinį priekabiavimą. Taip pat dažniau seksualinį priekabiavimą įvardina: su aukštuoju išsilavinimu, išsilavinimu; patyrę seksualinį priekabiavimą; vyresni, dirbantys organizacijose, kuriose dskirtingas lyčių santykis. Su geresniu seksualinio priekabiavimo supratimu nėra susiję darbuotojų: vedybinis statusas, darbo stažas; darbovietės tipas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess how socio-demographic characteristics and organizational factors are related to employees perception of sexual harassment. 195 subjects participated in the study: 136 of them were women and 59 – men. They age raged from 17 to 75 years (mean age (28.98). Sexual harassment attitude were messured by Mazeros, Percival (1989) created sexual harassment attitude scale, which McCabe, Hardman (2005) was adapted to workers, and renamed Sexual Harassment Attitude Scale for Workers (SHASW). Perception of sexual harassment was measured by Sexual Harassment Definitions Questionnaire (SHDQ, Foula, McCabe, 1997). Sexual harassment experiences were measured by sexual experiences questionnaire (Sexual Experience Questionnaire), which was created by Fitzgerald et al. (1988). The results showed that the perception of sexual harassment related to different victims - harasser situations: women more often than men tend to identifyas sexual harassment in all situations. Sexual harassment are percieved more often when worker was with the higher education, experienced sexual harassment, older workers, working in organizations with diferent gender ratio. Perceptions of sexual harassment are not related workers: marital status, work experience, job type, gender ratio indepartment.

Šiame darbe yra išanalizuotos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sąvokos, sudėtys, atskleisti jų panašumai bei skirtumai. Darbo pirmame skyriuje yra aptartos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sąvokos pagal Lietuvos bei užsienio šalių įstatymus, aptarta minėtų veikų teisinio reglamentavimo raida Lietuvoje. Šiuose skyriuose plačiausiai yra taikomas istorinis ir lyginamasis metodai. Kituose skyriuose yra analizuojamos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo pagrindinės sudėtys, jų objektas, dalykas, nukentėjusysis, objektyvioji nusikaltimų pusė, subjektas ir galiausiai subjektyvioji pusė. Taip pat atskleisti panašumai ir skirtumai su užsienio valstybėse numatytu teisiniu veikų reglamentavimu. Darbe yra analizuojami išžaginimą ir seksualinį prievartavimą kvalifikuojantys požymiai. Taip pat šie požymiai palyginami su kitų valstybių reglamentuojamais. Yra pabrėžiama, kokiais aspektais analizuojamos nusikalstamos veikos sutampa ir kokiais skiriasi. / This work analyses rape’s and sexual assault offences concepts, compositions, are disclosed similiarities and differentials. In the first section of work are discussed rape and sexual assault concepts according to the Lithuanian and foreign lows. Discussed aforementioned acts of the legal regulation in Lithuania. In these sections, are the most widely applicable historical and comparative methods. Other sections analyses rape’s and sexual assaults basic configurations, the objects of the subject mutter, the victim and objective party of crimes, subject and subjective party. Also revealed similarities and differences with foreign countries for the legal act regulation. This work analyses rape and sexual assaults qualificatory features. Also as the following features compared with other states regulations. Here are accented what aspects of analysed acts are same, what different.

Šiame magistro darbe yra nagrinėjama viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nuostatų – seksualinis priekabiavimas, kuris Lietuvoje buvo kriminalizuotas 2003 m., įsigaliojus naujam Baudžiamajam kodeksui. Seksualinio priekabiavimo instituto tyrimą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje autorė aptaria seksualinio priekabiavimo sąvokos bei jo kaip reiškinio apskritai ištakas užsienio valstybėse ir Lietuvoje. Antrojoje dalyje, atskleidžiant seksualinio priekabiavimo sampratą įvairiapusiškai, nagrinėjama bendra socialinė – teisinė šio reiškinio samprata ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kai kurių užsienio valstybių (Vokietijos, Estijos, Suomijos, Bulgarijos, Nyderlandų, Lenkijos) teisės aktuose. Taip pat apžvelgiami tarptautiniai, Europos Sąjungos bei kai kurių užsienio valstybių nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys seksualinį priekabiavimą. Trečiojoje dalyje autorė aptaria baudžiamąją teisinę seksualinio priekabiavimo sampratą ir jos aspektus. Pirmajame šios dalies skyriuje pateikiama bendra baudžiamoji teisinė seksualinio priekabiavimo samprata. Antrajame trečios dalies skyriuje aptariama baudžiamoji teisinė kai kurių užsienio valstybių (Prancūzijos, Austrijos, Italijos, Vengrijos, Portugalijos) seksualinio priekabiavimo samprata pagal jų baudžiamuosius įstatymus bei apžvelgiami kiti teisės aktai, reglamentuojantys seksualinį priekabiavimą tose valstybėse... [toliau žr. visą tekstą] / This work analyses one of five criminal acts against freedom of sexual self-determination and immunity, provided for in the 21st chapter of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, which is sexual harassment. It was criminalized in 2003, when the new Lithuanian Criminal Code came into force. This paper is divided into three parts. In the first part of this work the author discusses the origins of the concept of sexual harassment and its phenomenon in Lithuania and in foreign countries. The second part of the work sets out to investigate the general social-legal aspects of this phenomenon. This part analyses the laws, regulating sexual harassment in Lithuania and in several foreign countries (i.e. Germany, Estonia, Finland, Bulgaria, the Netherlands, and Poland). It also reviews the international and EU documents, regulating sexual harassment. The third part of the work analyses the criminal-legal conception of sexual harassment and its aspects. The first section of this part is designed to investigate the criminal-legal conception of sexual harassment as such in general. The second section analyses criminal conception of sexual harassment in some foreign countries in particular (i.e. France, Austria, Italy, Hungary, and Portugal), including other laws regulating sexual harassment in those countries. The third section analyses the elements of sexual harassment which determine it as a criminal act, as provided for in the Criminal Code of the Republic of Lithuania... [to full text]

Šio magistro darbo tema yra Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (toliau seksualiniai nusikaltimai). Šiame darbe pateikiama seksualinių nusikaltimų samprata, atsakomybės už šiuos nusikaltimus raida: pateikiama seksualinių nusikaltimų sąvoka, šių nusikaltimų teisinis reguliavimas nepriklausomoje Lietuvoje tarpukariu (1918 – 1940 m.) ir sovietinės okupacijos metais. Aptariamas seksualinių nusikaltimų reguliavimas 1961 m. BK, išskiriama šių nusikaltimų sistema, analizuojami atskiri seksualiniai nusikaltimai, išskiriamos šių nusikaltimų teisinio reglamentavimo spragos ir pateikiama, kaip šios spragos buvo ištaisytos 2000 m. BK. Taip pat lyginamas Lietuvos ir kai kurių užsienio šalių seksualinių nusikaltimų teisinis reguliavimas. Magistro darbe taip pat išskiami rūšiniai požymiai, būdingi Lietuvos BK numatytiems seksualiniams nusikaltimams. Tai daroma atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sudėties elementus (šiame darbe remiamasi keturnare nusikalstamos veikos sudėties struktūra). Išskiriami šie seksualiniams nusikaltimams būdingi nusikalstamos veikos sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šiame darbe pateikiama trijų Lietuvos BK įtvirtintų seksualinių nusikaltimų (išžaginimo (149 str.), seksualinio prievartavimo (150 str.) ir privertimo lytiškai santykiauti (151 str.)) sudėčių analizė. Šių nusikaltimų sudėtys analizuojamos atsižvelgiant į anksčiau paminėtus nusikalstamos veikos elementus. Pateikiamas šių... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of this Master thesis is Crimes against freedom of one’s sexual self-determination and inviolability (‘sex crimes’ hereafter). The concept of sex crimes and the evolution of responsibility for these crimes are presented in this work, including: the notion of sex crimes and the legal regulation of these crimes in independent Lithuania of the interwar period (1918 - 1940) and during Soviet occupation. The regulation of sex crimes in the 1961 criminal code (‘CC‘ hereafter) is discussed, the system of these crimes is distinguished, separate sex crimes are analyzed, gaps of legal regulation of these crimes are distinguished, as well as the way in which these gaps have been fixed in the CC of 2000. Also, the legal regulation of sex crimes in Lithuania and in some foreign countries is compared. This Master thesis also differentiates between the specific features of sex crimes, provided in Lithuanian CC. This is done by taking into account the elements of criminal activity (the work is based on the quaternary structure of the elements of criminal activity). The difference is made between the following specific elements of sex crimes: object, objective side, subject and subjective side. Analysis of the composition of three types of sex crimes provided in Lithuanian CC is presented in this work (rape (Article 149), sexual abuse (Article 150) and sexual coercion (Article 151)). The composition of these types of crime is analyzed taking into account the above-mentioned elements... [to full text]

Moterims, patyrusioms seksualinį smurtą, kreipiantis į policiją tenka susidurti su sistema, neatitinkančia jų lūkesčių. Vienas pagrindinių to atspindžių yra jų apklausos, atliekamos pareigūnų neturinčių specialaus psichologinio pasirengimo. Kriminalistikos literatūroje nurodoma, kad nors įvairių proceso dalyvių apklausa skiriasi procesiniu reglamentavimu ir taktiniais būdais, tačiau pasiruošimas jai turi bendrų bruožų. Nagrinėjama tik įprastinės apklausos taktika, kurioje nėra akcentuojami tokių subtilių bylų, kaip seksualinio prievartavimo, apklausos ypatumai. Pagrindinis šio tyrimo objektas yra baudžiamosios bylos, nagrinėtos pagal LR BK149 išžaginimo ir 150 seksualinio prievartavimo straipsnius. Tyrimo tikslas išanalizuoti baudžiamųjų bylų praktiką Lietuvoje ir pagrindines problemas susijusias su ikiteisminio tyrimo organizavimu. Tyrimas atliktas naudojantis matematinės statistikos, lyginamosios analizės, tiesioginės apklausos, empiriniu, internetinės apklausos ir teisiniu lyginamuoju metodais. Matematinės statistikos metodu analizuojami išstudijuotų bylų tam tikri parametrai. Dažniausiai seksualiai smurtauja anksčiau teisti už vagystes ir plėšimus; vidutiniškai 30 metų amžiaus vyrai; moterys dažniausiai nukenčia bendrų išgertuvių metu; nuo asmens, su kuriuo anksčiau buvo pažįstamos, bet lytinių santykių neturėjo; ikiteisminiai tyrimai pradedami už veikas atliktas vieno asmens; ikiteisminiai tyrimai užtrunka vidutiniškai 395 dienas; tyrimuose vidutiniškai atliekama 3,8... [toliau žr. visą tekstą] / Most women who come to police asking for help was forced to do many unpleasant acts. Usually first desperation is an interviewing with police officer, who rarely is qualified to communicate with a delicate victim. Tutorial tells common interviewing concepts, but delicate, such as sexual violence victims. The main object of this research is criminal cases of rape and sexual abuse articles. The aim of this study is analyzing the practice of criminal cases deal with female sexual violence in Lithuania the main problems associated with organizing of investigation. The study was carried out using various methods: method of mathematical statistics, comparative analysis, the direct questioning method, empirical method, online questioning method, the comparative legal method. Mathematical statistical method is used to analyze the main parameters of cases. In most interesting results are such as: the averaged subject is previously convicted of theft and robbery, on 30.2 years old man; the averaged circumstances are common drinking parties ; the averaged victim is 29,5 years old woman, who is wearing pants but skirt; the averaged duration of pre-trial investigation is 395 days; Comparative analysis of the method showed the strengths and weaknesses of cases: centralized investigated sexual abuse cases are more constructive and their analysis is faster and more efficient. Direct discussion method is obtained and evaluated additional information about the cases. Empirical method... [to full text]

Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės įtvirtinimas - viena esminių naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) naujovių. Šiuo klausimu suformuotos teisminės praktikos Lietuvoje kol kas nėra, juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės galimumas svarstomas teoriniame lygmenyje, įvairiais aspektais nagrinėjamas mokslinėse publikacijose. Pradėjus taikyti juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę ekonominiuose, aplinkosauginiuose santykiuose, ilgainiui sąrašas veikų už kurias juridinis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ilgėja. Įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus 2006 m. Lietuvos Respublikos BK įtvirtinta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už tokias nusikalstamas veikas kaip išžaginimas, seksualinis prievartavimas ir kitas, numatytas Lietuvos Respublikos BK XXI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“. Pažymėtina, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už šias veikas kyla tik tuomet, jei nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis asmuo. Jeigu juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės galimumas suvokiamas ekonominiuose ir panašiose nusikalstamose veikose, tai kalbant apie juridinio asmens baudžiamumą už lytinius nusikaltimus pasigirsta nuomonių apie išimtinai fizinio asmens nusikalstamas veikas, tokias kaip išžaginimas, nužudymas ir pan. Derėtų paminėti, kad Europos Sąjungos teisės aktai neįpareigoja įtvirtinti juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / One of the latest tendencies in international criminal law is legitimation of corporate criminal liability. Validation of corporate criminal liability in Lithuanian criminal code is one of the essential aspects of criminal law reform. According to new Lithuanian Criminal Code by volition of legislation legal person can be held liable for many crimes. Legitimation of corporate criminal liability is associated with international covenants and eurointegration. While implementing the Acts of European Union in 2006 under Lithuanian Criminal Code juridical person can be held liable for such criminal acts as rape, sexual abuse and other criminal acts in section XXI of Lithuanian criminal code (Crimes and misdemeanors against freedom of human sexual self-determination and inviolability). Legal person can be held liable for these crimes only in cases when the victim is a person under aged. The object of this work is liability of legal person for criminal acts against freedom of human sexual self-determination and inviolability The aim of this work is to evaluate the possibility of legal person to be the principal of criminal acts against freedom of human sexual self-determination and inviolability, considering particularities of these criminal acts and peculiarities of corporate criminal liability in Republic of Lithuania. Hypothesis has been made in this work is that legal person can be principal of criminal acts against freedom of human sexual self-determination and inviolability... [to full text]