Magistro darbo objektas – elektroninis parašas. Darbo tikslas – nustatyti priežastis, kodėl elektroninio parašo technologija taip sunkiai diegiama Lietuvoje, ir pasiūlyti būdus, kaip diegimą galima būtų palengvinti. Darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti elektroninio parašo veikimo principus. 2. Išnagrinėti ir pateikti el. parašo pritaikymo galimybes ir sritis. 3. Išanalizuoti ir pateikti, kur ir kaip asmenys turėtų įsigyti el. parašo naudojimui būtinus dokumentus ir įrangą. 4. Atlikti el.parašo įdiegimo lygio analizę kitose šalyse. 5. Suformuluoti galimas diegimo problemos priežastis. 6. Išanalizuoti ir palyginti Lietuvoje veikiančių sertifikavimo centrų veiklos nuostatus ir parašo taisykles, išskirti informacijos trūkumus. 7. Pateikti pasiūlymus, kaip palengvinti el. parašo technologijos diegimą Lietuvoje. Remiantis egzistuojančiais el. parašo apibūdinimais, galima teigti: el. parašas – tai skaitmeninė technologija, leidžianti ne tik pasirašyti dokumentą el. būdu, bet ir identifikuoti pasirašiusįjį asmenį, užtikrinant dokumento originalumą. Išanalizuoti viešojo rakto infrastruktūrai skirti standartai bei teisiniai dokumentai. Nustatyta, kad didžiausia problema kuriant ir vystant el. parašo infrastruktūrą – jai keliami aukšti reikalavimai. Reikalavimų privalu laikytis, norint sukurti patikimą ir kvalifikuotą el. parašo infrastruktūrą. Palyginus Lietuvoje esamą situaciją su kitomis pasaulio šalimis, matyti, jog svetur ši technologija pažengusi gerokai toliau ir plačiau. Nors... [toliau žr. visą tekstą] / Karolis Rubinas, Public Key Infrastructure implementation problems. The main object is a digital signature. The aim of this work is to find out the difficulties, witch prevents Public Key Infrastructure implementation. Goals was to: clear up the definition of a digital signature, find out how digital signature works and what is it for; analyze the structure and introduce it to the reader; compare the existing PKI situation in Lithuania with other countries; identify possible problems implementing a digital signature; compare Lithuanian qualified CA’s CP and CPS. Taking digital signature definitions into generalization, it is possible to conclude, that this is a digital technology, witch enables the user not only to sign the digital document and identify the person who signed, but also keeps the document from distortion and makes it unique. After analyzing the standards and legal documents I may say that the biggest problem implementing and developing PKI is REQUIREMENTS. In every step there are requirements witch you have to fulfill if you want to create a trustworthy and qualified PKI. Comparing the existing situation in Lithuania Digital signature in other countries is way more used and spread even though juridical base was completed by Lithuanians earlier than other countries, with more CAs. In addition it was revealed that there are five CAs in Lithuania, but only three of them produce qualified certificates. These are: UAB „Skaitmeninio sertifikavimo centras“, VĮ... [to full text]

Europos Sąjungos sudaryti preferenciniai susitarimai su trečiosiomis šalimis importuojant atitinkamos kilmės šalies prekes, leidžia joms taikyti sumažintą, ar net 0 proc. importo muito tarifą. Taip skatinamas Susitariančių šalių ekonomikos augimas. Preferencijos taikomos prekėms, kurios numatytos atitinkamuose susitarimuose ir atitinka preferencinės prekybos prekių kilmės taisykles. Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, mūsų šaliai yra aktualūs preferencinių susitarimų taikymo ypatumai, sąlygos ir perspektyvos. Magistro baigiamojo darbo tikslas yra kompleksiškai išanalizuoti teisinius ir organizacinius prekių kilmės kontrolės reglamentavimo principus, teorinius bei praktinius aspektus ir atskleisti praktines jų įgyvendinimo spragas bei problemas. Darbe keliami uždaviniai: išnagrinėti ES preferencinių prekybos susitarimų teisinio reglamentavimo sistemą, jų įtaką prekių importui ir eksportui, atskleisti prekių kilmės esmę ir jos nustatymo metodus bei kontrolės formas, atlikti prekių kilmės tikrinimo ir kontrolės analizę Lietuvos muitinėje ir nustatyti trūkumus taikant prekių kilmės kontrolę bei apibendrinti taikomus prekių kilmės kontrolės teisinius ir organizacinius aspektus ir numatyti jų tobulinimo kryptis. Darbe naudojami teorinės medžiagos analizės ir sintezės, grafinio vaizdavimo, statistikos duomenų analizės ir sintezės metodai. Remiamasi tiek oficialiais, tiek antriniais informacijos šaltiniais. Teiginiai iliustruojami statistiniais duomenimis, sudaromos diagramos... [toliau žr. visą tekstą] / The work was produced in Vilnius, in 2007. Scope of this conclusive work is 80 pages. The work consists of introduction, tree parts and is concluded by giving conclusions and proposals. The report of work are 17 pictures, 3 tables in this work, as well as list of literature, summary and 9 annexes. Preferential arrangements of EU with the third countries importing some products with origin, allow to use reduced tariff or 0 ℅ rate of duty of import. So it is the prime to pump the developing of economy of contracting parties. The preferences are applied to products which are covered by respective agreements and adequate the rules of origin in preferential trade. Lithuania is the member of EU so it is actual for our country the use of general peculiarity of preferential origin, conditions and perspectives. Goal of this conclusive work is the integrated analyse of juriducal and organizational control of proof of origin, theoretical and practical aspects and the point is to show the practical breaches and problems of their realization. Tasks are raised in this work is to study the preferential agreements of trade of EU, the systems of regulation, their influence for import and export, to show the substantiality of origin, methods, forms of control and evolution of control in Lithuanian customs and to establish directions of their perfection. The aim of this work was reached by the analysis and synthesis on theoretical, repository and statistical material. In conclusion work were... [to full text]

Magistriniame darbe, kurį sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados bei pasiūlymai, nagrinėjami pagrindiniai elektroninio parašo reglamentavimo valstybės ir savivaldos institucijų veikloje bruožai, aptariamos priežastys, kodėl elektroninis parašas Lietuvoje nėra masiškai naudojamas. Pirmame darbo skyriuje pateikiama elektroninio parašo samprata, teisinis jo reglamentavimas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose, aptariamos elektroninių sertifikatų rūšys. Antrame skyriuje apžvelgiama elektroninio parašo juridinė galia, atitikimas teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjami būtini elementai, kad elektroninis parašas turėtų juridinę galią. Trečioje darbo dalyje nagrinėjami valstybės ir vietos savivaldos institucijų veiklos bruožai Lietuvoje, didžiausią dėmesį kreipiant į elektroninių paslaugų teikimą bei tarpžinybinį bendradarbiavimą, pateikiama teisės aktų, reglamentuojančių elektroninių dokumentų rengimą ir saugojimą, analizė, nagrinėjamas elektroninio parašo naudojimas vietos ir savivaldos institucijų veikloje, aptariamos galimybės, išryškinamos priežastys, kodėl elektroninis parašas vis dar nėra kasdieninis reiškinys ir su kokiomis elektroninio parašo taikymo problemomis susiduriama Lietuvoje. Darbas baigiamas išvadomis ir siūlymais dėl teisės aktų tobulinimo. / In this master's paper which consists of introduction, three parts of body and conclusions as well as suggestions the basic features of electronic signature regulation in state and municipal institutions' activities and the reasons why e-signature is not widely used in Lithuania are discussed. In the first part of this paper's body the concept of e-signature is presented as well as its judicial regulation in the legal acts of Republic of Lithuania and European Union, the sorts of electronic certifications are discussed. In the second part of this paper the judicial power of electronic signature is overviewed together with its compliance to the requirements of legal acts. The essential elements of an electronic signature to be validated are analysed. In the third part of this paper's body the state and municipal institutions' activity characteristics in Lithuania are analysed, focusing mostly on electronic service supply as well as inter-institutional communication; analysis of legal acts, which regulate preparation and storage of electronic documents; the usage of electronic signature in local and municipal institutions' activities are analysed; opportunities are discussed and the causes, why electronic signature is not yet a common phenomena are emphasised together with the problems faced when trying to apply electronic signature in Lithuania. This paper is ended with conclusions and suggestions of how the legal acts could be improved.

Darbe nagrinėjama atributinės informacijos sertifikavimo šiuo metu naudojamuose elektroniniuse parašuose problema. Trumpai apžvelgiami elektroninio parašo principai ir supažindinama su viešųjų raktų infrastruktūra, nurodant galimybes jai išplėsti, iškilus poreikiui užtikrinti aukštesnį saugumo lygį keičiantis papildoma (atributine) informacija. Nagrinėjami įvairūs atributinės informacijos sertifikavimo metodai, viešųjų raktų infrastruktūroje įvedant atributų sertifikato ir atributų sertifikavimo centro sąvokas. Pateikiamas tinkamiausio metodo pritaikymo pavyzdys, modeliuojant elektroninio parašo naudojimo situaciją, artimą dabartinei situacijai Lietuvoje. Sprendimo pritaikymas demonstruojamas apibrėžiant patobulintos elektroninio parašo infrastruktūros prototipą. / This paper analyses issues of attribute certification in currently used electronic signatures. Fundamentals of electronic signatures and public key infrastructure are briefly described, focusing on possibilities of achieving higher security level in communication when attribute information is important. Various suggestions for attribute certification are analysed, introducing atribute certificates and atribute authorities. Different certification methods are compared and evaluated, applying the most suitable one in the public key infrastructure usage model, that is constructed by simplifying the current situation of electronic signatures. The solution is represented by describing the prototype of improved electronic signature infrastructure.