SANTRAUKA 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos Baudžiamajam kodeksui buvo pradėta taikyti visiškai nauja bausmių sistema. Pagrindiniame šalies baudžiamajame įstatyme buvo įtvirtintas naujas baudžiamosios teisės bendrosios dalies institutas – baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas. Analizuojant bendrosios bausmės sampratą ir jos požymius, darbe pateikiama bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių bei jų sistemos samprata, aptariami pagrindiniai jų požymiai, paskirtis. Magistro darbe analizuojami Lietuvos bei užsienio šalių baudžiamieji įstatymai, išsamiai aptariamos atskiros baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, jų skyrimo ypatumai bei kartu iškeliamas klausimas – ar baudžiamojo poveikio priemonės visgi gali būti laikomos baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma ir ar pagrįstai įstatymų leidėjas naujajame LR BK numatė draudimą skirti baudžiamojo poveikio priemones kartu bausmėmis. Darbe darytina išvada, jog baudžiamojo poveikio priemonės visgi turėtų būti laikomos baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma ir kartu kritikuojamas įstatymų leidėjo numatytas draudimas skirti baudžiamojo poveikio priemones kartu bausmėmis bei pateikiami argumentai tokiai įstatymų leidėjo pozicijai keisti. / SUMMARY On the 1st of May, 2003, the new Criminal Code of the Republic of Lithuania entered into force, bringing a brand new punishment system. The new institute of general part of criminal law was consolidated in the main criminal law – the means of effect of punishment and their imposing. This work analyzes the description of general punishment and it’s features, highlighting the conception of punishments and means of effect of punishment and their system, describing the main features and purpose. This Master’s Thesis includes the analysis of Lithuanian and foreign criminal law, with comprehensive analysis of different kinds of the means of effect of punishment, the peculiarities of their imposing, highlighting the problem – can the means of effect of punishment actually be considered a form of realization of criminal liability, and is the decision of legislation in the new Criminal Code of the Republic of Lithuania to prohibit the imposing of the means of effect of punishment together with penalties reasoned. The conclusion of this Thesis claims the means of effect of punishment should be considered a form of realization of criminal liability, criticizing the decision of legislation to prohibit imposing of the means of effect of punishment together with penalties, presenting arguments for change of this kind of position of legislation.

SANTRAUKA Įsigaliojus naujam BK buvo išskirtas naujasis skyrius reglamentuojantis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumams, kuris nulėmė taikomų bausmių ir auklėjamo poveikio priemonių sistemos bei kitų specialiai jiems įstatyme skirtų bendrųjų taisyklių išimčių įtvirtinimą. Šis išimtinumas yra siejamas su visapusiškų nepilnamečių amžiaus, fizinių, psichinių ypatumų, dėl kurių jauniesiems nusikaltėliams ne visada būtina taikyti pačias griežčiausias bausmes, įvertinimu. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, tai ‒ siauresnis skiriamų bausmių sąrašas įtvirtintas baudžiamajame įstatyme, auklėjamojo poveikių priemonių alternatyvus sąrašas, šių bausmių ir auklėjimo poveikio priemonių skyrimo ypatybės nepilnamečiams, teistumo termino sutrupinimo galimybė, švelnesnės atleidimo nuo bausmės vykdymo sąlygos. Šių ypatumų paskirtis yra tam tikrų gairių, nuostatų nurodymas, kurių turi laikytis teismas skirdamas bausmes nepilnamečiams. Bausmė yra griežčiausia prievartos priemonė, kuri labiausiai suvaržo nepilnamečių laisves, teises bei sukelia sunkiausius padarinius. Bausmės paskyrimu yra siekiama ne vieno tikslo, o visų tikslų numatytų baudžiamajame įstatyme visumos. Tai ne tik nubaudimas, tačiau ir siekimas pakeisti nepilnamečio gyvenimo būdą, elgesį, šalinti neteisėto elgesio priežastis bei sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl teismas vertindamas konkrečias bylos aplinkybes... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Entry into force of the new Criminal Code has been isolated a new chapter which is regulating the peculiarities of criminal responsibility of juveniles. This new chapter due the consolidation of punishments, sanctions on educational system and other specially exemptions of juveniles. This exclusivity is associated with the assessment of comprehensive juveniles age, physical and mental peculiarities for which is not always necessary to determine the most severe punishment to the young offenders. The peculiarities of criminal responsibility of juveniles are narrower list of punishments imposed which is consolidated in a new criminal law, the alternative list of education measures, the peculiarities of determining punishments and education measures to the juveniles, the term reduction of criminal opportunity and the milder conditions of exemption from execution. The purpose of these speculiarities is to indicate some guidelines and provisions which the court have to follow when is determining the punishment for juveniles. The punishment is the most severe coercive measure which restricts the juveniles freedoms, rights and cause the most difficult consequences. The sentencing is aimed not at the one goal, but all the goals of the whole, which are provided in the new criminal law. It is not only the punishment, but also the ambition to change juveniles lifestyle, behavior, the elimination of unlawful conduct causes and the juvenile suppression of the new criminal offenses... [to full text]

Bausmių skyrimas yra ypatingas baudžiamosios teisės institutas, nes skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui yra realiai įgyvendinama baudžiamoji teisė ir jos paskirtis. Todėl bet kokia kaltininkui skiriama bausmė turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. 2 dalies nuostatų matyti, jog vienas iš tokių skiriamos bausmės individualizavimą įtakojančių veiksnių yra baudžiamajame kodekse įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Parodydamos teismui tam tikrus momentus, mažinančius nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžiančius švelninti tokią veiką įvykdžiusio asmens baudžiamąją atsakomybę, šios aplinkybės tampa neatsiejama bausmių skyrimo, kaip bene svarbiausio bei sudėtingiausio baudžiamojo proceso etapo, dalis. Atsižvelgdamas į tiesiogiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 dalyje įtvirtintas ar, vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalies nuostatomis, tik konkrečioje byloje lengvinančiomis pripažintinas aplinkybes, teismas gali paskirti kaltininkui švelnesnę iš atitinkamoje baudžiamojo kodekso specialiosios dalies normos sankcijoje numatytųjų bausmės rūšį ar mažesnį tokios bausmės dydį. Be to, remdamasis baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, teismas taip pat gali paskirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui švelnesnę, nei numatyta tokioje sankcijoje, bausmę (baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d., 62 str. 1 – 2 d.) ar net apskritai atleisti minėtą asmenį nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Imposing of penalties is a special institution of the criminal law because the criminal law and its assignment are practically implemented while imposing the penalty on the person, who has committed the criminal deed. Thus, any penalty, imposed on the culprit, should be just and appropriately individualized. According to the provisions of part 2 of art.54 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, the circumstances, which facilitate amenability and are fixed in the Criminal Code, are among the factors, which influence individualization of the penalty to be imposed. By revealing certain moments to the court, which reduce gravity of the criminal deed and permit to mitigate the criminal amenability of the person, who committed this deed, these circumstances become a constituent part of imposing penalties, serving as the most important and the most complex stage of the criminal process. With taking into consideration the provisions, fixed directly in part 1 of art.59 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, or being ruled by the provisions, fixed in part 2 of the same article, which acknowledge the facilitating circumstances in the definite lawsuit, the court may impose a more mitigated type of the penalty, foreseen in the appropriate sanction of the norm, defined in a special part of the Criminal Code, on the culprit. Moreover, referring to the circumstances, which mitigate the criminal amenability, the court may also impose a more mitigated penalty on the... [to full text]

Bausmės skyrimas – tai toks procesas, kai teismas parenka konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui, pripažintam kaltu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos. Kartu teismas siekdamas bausmės tikslų privalo paskirti teisingą bausmę t.y. ją individualizuoti. Skiriant asmeniui konkrečią bausmę, atsižvelgiama į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Prie tokių pagrindų, turinčių įtakos bausmės skyrimui, yra priskiriamos ir atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnyje. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurios apibūdindamos kaltąjį asmenį ir jo padarytą veiką, teismui parodo tas bylos aplinkybes, kurios didina nusikalstamos veikos bei kaltojo asmens pavojingumą ir leidžia griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Teismui nustačius tokias aplinkybes, kaltininko teisinė padėtis yra griežtinama. Teismas kaltinamajam skiria griežtesnės bausmės rūšį ar dydį. Be to, atsakomybę sunkinančios aplinkybės turi įtakos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymui. Darbe aiškinama atsakomybę sunkinančių aplinkybių samprata, jas reglamentuojančių baudžiamosios teisės normų istorinė raida. Taip pat atskleidžiamas kiekvienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinys, taikymas praktikoje. Be to, palyginamas mūsų šalies baudžiamajame įstatyme įtvirtintas atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas su kitų... [toliau žr. visą tekstą] / The imposition of punishment is a process when the court selects a specific coercive measure provided by the law for a person, who was pleaded guilty. Because of the purposes of the punishment, the court must impose a fair punishment i.e. individualize it. Also the court must consider the grounds of imposition of punishment defined in the article 54 of the Criminal Code. Circumstances aggravating responsibility and circumstances extenuating responsibility are one of these grounds. The list of circumstances aggravating responsibility is established in the article 60 of the Criminal Code. Circumstances aggravating responsibility are those circumstances that aggrandize the danger of the criminal and his act committed and thus indicate a greater level of criminal responsibility. If the court determines such circumstances, legal status of criminal will be strengthened. The court will impose stricter type of penalty or size of penalty. Moreover, circumstances aggravating responsibility influence the application of the institution of exemption from criminal liability. This master paper clarifies the definition of circumstances aggravating responsibility and discusses the historical development of legal norms of criminal law. Also it explains content of the each one circumstance aggravating responsibility and application of those in practice. Finally, this master paper compares the list of circumstances aggravating responsibility applicable in Lithuania with the list of other... [to full text]

Šiame darbe analizuojamos nusikalstamų veikų daugeto formos ir jų įtaka bausmės skyrimui. Tačiau turint omenyje tai, jog nusikalstamų veikų daugetas ne retai suprantamas skirtingai, o nuo jo priklauso formų išskyrimas, šiame darbe pirmiausia siekiama apibrėžti daugeto sampratą, parodyti jog daugetas nėra vien tik situacijos, kai asmuo padaro kelias nusikalstamas. Siekiant įvertinti daugeto formų įtaką bausmės skyrimui, pirmiausia apžvelgiamos įvairios daugeto teorijos pateikiamos įvairiuose doktrinos šaltiniuose ir pagrindžiamas idealiosios ir realiosio sutapties kaip daugeto formų išskyrimas tiek teorijoje, tiek galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Nors pavienė nusikalstama veika yra nusikalstamų veikų daugeto komponentas, kai kurios pavienės veikos išoriškai yra panašios į daugetą. Dėl to siekiant aiškiai apsibrėžti daugeto formas, šiame darbe pateikiami pavienių tęstinių, trunkamųjų ir sudėtinių nusikalstamų veikų skirtumai nuo jų daugeto, taip pat atskleidžiami jų charakteringi bruožai. Atlikus išsamią šio instituto analizę, darbe plačiai vertinama jo įtaka bausmės skyrimui. Apžvelgiamos tiek pagrindinės bausmių už kelias asmens padarytas nusikalstamas veikas skyrimo sistemos, tiek ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniuose įtvirtintos taisyklės. Iš esmės atkreiptinas dėmesys, jog konkrečios formos nustatymas asmens padarytų veikų daugete nulemia tai, kokios bausmių bendrinimo taisyklės jo atžvilgiu bus taikomos. Atsižvelgiant į BK... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis provides a detailed analysis of existing forms of multiple criminal acts and their significance the sentencing. Having in mind that the institute of multiple criminal acts is often interpreted in various different ways this work attempts to define this institute as much more complex than a situation when a person commits more than one criminal act. The definition has a major influence in the understanding of different forms of multiple criminal acts, therefore, in order to comprehend the influence of multiple criminal acts to sentencing various theories of multiple criminal acts are discussed in this work. In this discussion the author presents the forms of multiple criminal acts not only from various doctrinal sources but also from the penal code of the Republic of Lithuania. Even though an individual criminal act is a constitutive part of multiple criminal acts, some individual criminal acts are similar to multiple criminal acts. For this reason, in order to define the two forms of multiple criminal acts, the author attempts to provide a solid analysis of those single criminal acts which have similar features to the forms of multiple criminal acts. After this analysis the work depicts a full picture of the influence of the forms’ of multiple acts significance to sentencing according to both the penal code of the Republic of Lithuania and foreign systems of sentencing. The general idea is that the form which is constituted by the offender’s multiple criminal acts... [to full text]

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje yra įtvirtintas naujas baudžiamosios teisės institutas – baudžiamojo poveikio priemonės. Magistriniame darbe yra nagrinėjami įvairūs šio instituto aspektai. Pirmoje dalyje apibrėžiama baudžiamojo poveikio priemonių samprata, tikslai, sistema fiziniams asmenims, pateikiamas pasiūlymas dėl baudžiamojo poveikio priemonių sistemos juridiniams asmenims. Daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės yra atskira baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma. Antroje dalyje aptariami baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir taisyklės, analizuojant ir skyrimo su bausmėmis problemą. Trečiojoje dalyje gilinamasi į baudžiamojo poveikio priemonių rūšių turinį, nagrinėjami probleminiai teoriniai bei taikymo aspektai, pateikiamos bei analizuojamos skirtingos pozicijos, alternatyvūs reguliavimo variantai. / Penal measures is a new institute of Lithuanian criminal law and is set out in Lithuanian Criminal Code, section IX. The work covers different aspects of such new institute. In the first part of the work, the conception of penal measures is determined, the goals and the system of penal measures for natural persons is indicated, a recomendation on the system for legal persons is given. Also, the conclusion, that penal measures are one of the forms of realisation of criminal responsibility, is made. In the second part, the grounds and the rules of imposing penal measures are discussed, analysing the problem concerning the imposition of penal measures together with a penalty. The third part examines the contents of the types of penal measures, focusing on the problemic theoretic and practical aspects of sepatare penal measures, giving and analysing alternative positions and versions of regulation.

Tenka pripažinti, jog juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė vis dar kelia daugybę problemų bei palieka daug neatsakytų klausimų. Dėl šios priežasties, magistro darbe, visų pirma analizuojama juridinio asmens, kaip baudžiamosios atsakomybės subjekto, problema. Pristatomos įvairių teisės mokslininkų nuomonės šiuo klausimu. Aptariamos pagrindinės juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės doktrinos. Be abejo, skirta dėmesio juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės nuostatų ištakoms. Atlikta išsami Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio analizė. Pateiktas, tame straipsnyje numatytų, juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės sąlygų komentaras. Taipogi atskleidžiama juridinio asmens kaltės nustatymo problema. Magistro darbe analizuojamos juridiniams asmenims taikomos bausmės ir badžiamojo poveikio priemonės. Aptariama konkrečių bausmių veiksmingumo problematika bei pateikiami pavyzdžiai iš teismų praktikos. Darbo pabaigoje suformuluojamos išvados ir pateikiami tam tikri pasiūlymai Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui. / Man muss anerkennen, dass die strafrechtliche Verantwortlichkeit juristischer Personen für litauischen Juristen noch sehr problematisch ist. Darum versuche ich in der Magisterarbeit noch einmal überzeugen, dass solche Verantwortlichkeit sinnvolle Sache ist. In der Arbeit habe ich unterschiedliche Standpunkte und Meinungen zu diesem Thema beschrieben. Danach bespricht man die Schuldfähigkeit der juristischen Person und grundlegende Lehren. In der Abschlussarbeit gibt es auch ausführliche Analyse 20 Artikel des litauischen Strafgesetzbuches. Selbstverständlich gibt es hier auch ein kurzer historischer Überblick. In der Magisterarbeit analysierte ich Sanktionsmittel gegen juristische Person im geltenden Strafrecht. Am Ende der Abschlussarbeit habe ich entsprechende Schlussfolgerungen gemacht. Natürlicherweise entwickelte ich einige konkrete Vorschläge für den Gesetzgeber, wie man jetzige Situation verbessern kann.