Darbo tikslas – teoriniu, istoriniu ir praktiniu požiūriu išnagrinėti Lietuvos televizijoje transliuotas ir šiuo metu rodomas kultūros laidas, nustatyti kultūrinių laidų kokybinę ir kiekybinę formų kaitą, remiantis giluminiu pusiau struktūriniu interviu su laidų autoriais, režisieriais, prodiuseriais ir vedėjais bei kiekybiniu statistiniu tyrimu. Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti kultūrinių laidų ypatumus ir vietą visuomenėje nuo televizijos atsiradimo Lietuvoje iki 2006 m., nagrinėjant atskirais laikotarpiais sovietinį laikotarpį ir laikotarpį po nepriklausomybės atgavimo; nustatyti kultūros laidų žanrinį pasiskirstymą 2002 – 2006 metais kiekybiniais ir kokybiniais aspektais; nustatyti laiką, kuriuo buvo dažniausiai transliuojamos kultūros laidos; pasiūlyti sprendimus tobulinti kultūros laidas. Magistro mokslo tiriamajame darbe tema „Kultūra ir televizija. Raiškos formų kaita“ kiekybiniu statistinės analizės ir kokybiniu pusiau struktūrinio giluminio interviu metodais nagrinėta kultūros laidų kaita 2002-2006 m. Nustatyta kultūros laidų kaitos priežastys nuo televizijos atsiradimo iki šių dienų. Prieita prie išvados, kad kultūros laidos televizijoje nėra populiarios dėl televizijos laidų rengėjų ir televizijos vadovybės požiūrio. Nustatyta, kad daugiausiai kultūros laidų rodoma šeštadieniais. Prieita prie išvados, kad populiariosios kultūros laidoms skiriamas geresnis eterio laikas. Nustatyta, kad televizija kultūros laidų kontekste daugiausiai rodo populiariosios ir... [toliau žr. visą tekstą] / The author‘s Ramune Zvirblyte master's research "Culture and TV. Changes in Forms of Expression“ goal is to consider the Lithuanian television transmitting and currently displaying cultural programmes theoretically, historically and practically; to determine the qualitative and quantitative change of cultural telecasts‘ forms, based on the deep semi-structured interviews with the authors of programmes, directors, producers, and the Department of quantitative statistical analysis. The main tasks are to identify features of cultural telecasts and what place they take in Lithuanian society from the begining of television era in Lithuania until 2006 (this analysis will be based on different historical periods: the Soviet Union period and the period after restoring independence); to determine the cultural telecasts genre distribution in period 2002 – 2006 with reference to quantitative and qualitative aspects; to find out the time, when usually cultural programmes are broadcast; to offer solutions to improve the cultural programmes. Master‘s degree work ,,Culture and TV. Changes in Forms of Expression“ includes research of the cultural telecasts‘ changes during the period 2002-2006. This research was performed using methods of the quantitative statistical analysis and qualitative semi-structured deep interviews. During the research there was also determined the causes of the cultural programmes‘ changes starting the birth of television finishing nowadays. I have arrived at a... [to full text]

Magistro tezių darbo tikslas: Atskleisti polifarmijos priežastis vėlyvosios modernybės visuomenėje. Nuolat besikeičianti visuomenė lemia pokyčius visuose socialinio gyvenimo lygmenyse. Kintanti visuomenė iškelia naujus iššūkius tiek socialiniam veikėjui, tiek ir pačiai visuomenei. Pokyčiai palietė ir sveikatos priežiūros sistemos sektorių. Besiplėtojančios biotechnologijos įgalino mediciną įveikti infekcines ligas, bet tuo pačiu iškelia ir naujų iššūkių. Augantis lėtinių ligų spektras skatina ne tik milžiniškų lėšų skyrimą medikamentų nuo šių ligų kūrimui, bet ir prevenciją. Šiam tikslui pasitelkiama ne tik farmacijos pramonė, bet ir žiniasklaida, kuri yra vienas iš pagrindinių medikamentų vartojimą skatinančių veiksnių. Matydami besišypsančius, gerai nusiteikusius medikamentų reklamos aktorius, daroma prielaida, kad ir socialiniam veikėjui, turinčiam ar bent manančiam turint tam tikrą negalavimą, reklamuojamas medikamentas padės išspręsti esamas ar menamas sveikatos problemas. Beck (2006) kalbėdamas apie rizikos visuomenę, pačią riziką įvardijo kaip subjektyvią, o rizikos galimybę-objektyvią. Rizikų socialinio veikėjo sveikatai kyla nuolat. Ji yra įtakojama daugeliu veiksnių, dėl to jos pamatavimas išlieka subjektyviame lygmenyje. Juk pvz. Gydytojai tiksliai negali nusakyti galimus onkologinius susirgimus, kadangi jie yra veikiama daugeliu veiksnių, tai ir gyvenimo stiliaus ypatumai, aplinka, genetika ir pan. O pačias galimybes medikai apibrėžia kaip rizikos faktorius ir... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of master thesis is intended to identify the polipharmacy factors in the late modern society. The continuously shifting society is the cause for changes in all the ways society operates. The agency of shifting society boosts new challenges for social actor as well as for society itself. These social changes have also affected healthcare system. Thanks to new biotechnologies that are being developed, medicine can overcome infectious diseases; however, the development of biotechnologies also poses new challenges. The increasing spectrum of chronic diseases not only prompts large funding of the development of pharmaceuticals to cure these diseases, but also the disease prevention in society. To achieve this goal, pharmaceutical industry and mass media, which is one of the biggest motivators for the increase in pharmaceutical consumerism, are employed. By viewing the smiling and well-spirited actors in mass media and pharmaceutical advertising, a social actor presumes that the pharmaceutical could also in a particular case be beneficial to him/her. While discussing risk society, Beck (2006) defines risk as subjective and the possibility of risk as objective. A social actor constantly experiences health risks. Health risk depends on various factors; therefore, risk measurement remains subjective. As for example, the doctors are not able to give the precise diagnosis of probable oncological disorders, since they depend on many factors such as lifestyle, environment... [to full text]

Magistro darbas "NATO įvaizdis sovietiniuose "Pravda" ir "Tiesa" dienraščiuose 1949 metais" skirtas NATO įvaizdžio sovietinėje periodikoje problemai nagrinėti. Darbo tikslas – ištirti NATO įvaizdį ir jo formavimo būdus sovietinėje spaudoje. Darbo uždaviniai: tirti visuomenės poveikio priemonių Sovietų Sąjungoje raidą, nagrinėti NATO įvaizdį sovietinėje spaudoje, atskleisti būdus, kuriais buvo formuojamas NATO įvaizdis, atskleisti psichologinio poveikio priemones, taikytas spaudoje ir nagrinėti jų atsiradimo aplinkybes. Struktūriškai darbas susideda iš trijų dalių. Jose ne tik apžvelgiamas NATO įvaizdis, kuris, be abejonės, yra neigiamas, bet ir tiriamos priemonės, kuriomis šis įvaizdis buvo kuriamas. Detaliam įvaizdžio kūrimo priemonių tyrimui skirti antrasis ir trečiasis darbo skyriai. Tiriant 1949 metų sovietinę periodinę spaudą, taikant jos tyrimui lyginamosios analizės metodą bei naudojant mokslinės literatūros analizės metodus, pavyko patvirtinti darbe iškeltą hipotezę, kad NATO įvaizdis buvo formuojamas išimtinai neigiamomis priemonėmis, laikraščių skaitytojams peršant neigiamą kairio aljanso įvaizdį. Pavyko įrodyti, kad neigiamam NATO įvaizdžiui sustiprinti buvo pasitelktos visos įmanomos psichologinio poveikio priemonės. Labiausiai jos išryškėjo vizualinio poveikio priemonėse – karikatūrose ir tuomet, kai periodinėje spaudoje buvo pateikiamas karikatūros ir teksto derinys. Pastarųjų analizė pateikiama remiantis moksline literatūra. Magistro darbas naudingas sovietinio... [toliau žr. visą tekstą] / In the diplom work "Image of NATO in the Soviet newspapers " Pravda" and "Tiesa" in 1949 year" to research the problem the image of NATO in the Soviet periodic publications. The newspapers at that time being investigated presented the official position of the country, therefore in them the appeared materials nayboleye accurately reflected the tendencies predominated in the media of that time. Work consists of three parts. In them not only to be carried out the means of NATO, which without somnekniya negative, but also to be carried out the detailed analysis of the means, with the aid of which was created this means. The second and third division are intended for bolleye of the detailed study of means the creation of the means of NATO. In the first division "Cold War and totalitarian regimes" researchs general political and sociocultural situation. By itself is very important from an historical point of view of 1949. It is rich in events had a nesomnenoye effect not only on the course of further events in the USSR, but also in entire peace. All these events one way or another found their reflection in the press. Formation by NATO was only one of the set of the events of that period, but much attention was given to it disproportionately. In this division is made the attempt to understand why by NATO as the military alliance of western powers, could not be predstavlenno in the positive key. The roots of opposition were located in the ideological difference of two systems The... [to full text]

SANTRAUKA Sovietinės okupacijos metu žuvo ir nukentėjo apie 350 tūkst. Lietuvos gyventojų. Visų jų atminimui nuo 1941 m. su pertraukomis buvo statomi įvairių tipų paminklai. Tyrimo objektas – rezistencijos dalyvių ir sovietinio genocido aukų įamžinimo paminklais procesas, jo ypatumai ir kylančios problemos, taip pat vietovių ir statinių, įamžintų paminklais, apskaitos ir įpaveldinimo klausimai. Jie iki šiol nenagrinėti ir nėra sulaukę tyrimo. Darbo tikslas – atskleisti Lietuvos gyventojų sovietinio genocido aukų ir rezistencijos dalyvių atminimo įamžinimo ir įpaveldinimo procesus bei su jais susijusias problemas. Tam įgyvendinti yra iškeliami šie uždaviniai: 1. nustatyti paminklų statybos etapus ir statytojų grupes, jas apibūdinti; 2. išsiaiškinti, kaip vykdoma vietovių ir statinių, pažymėtų paminklais, apskaita, koks šių objektų skirstymas; 3. apžvelgti, kaip vykdomi vietovių ir statinių tvarkymo bei įamžinimo darbai; 4. išsiaiškinti, kokios yra įamžinimo ir įpaveldinimo problemos. Tyrimo chronologija – tyrimas pradedamas XX a 5–uoju dešimtmečiu, kadangi jame prasidėjo pirmoji paminklų statymo banga ir įamžinimo darbai. Procesas nėra baigtinis, jis vyksta ir dabar, todėl apsibrėžiame 2006 m. Remiantis darbo tyrimu paminklų statyba sovietinio genocido aukų ir rezistencinio judėjimo dalyvių atminimui Lietuvoje vyko trimis etapais, kur memorialinių vietovių teritorijų tvarkymą, paminklų statybą ir memorialinių statinių ženklinimą vykdė įvairūs žmonės ir organizacijos, kuriuos... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY OF MASTER’S WORK During the Soviet occupation, around 350,000 Lithuanian residents suffered and died. From 1941 on, with interruptions, monuments of various kinds have been built to commemorate all of them. The subject of this investigation is the process of immortalizing members of the resistance movement and victims of Soviet genocide in monuments, the specific features of and problems encountered in this process, as well as issues concerning the inventory and memorialization of sites and buildings recognized as monuments. These have not been the subject of any study hitherto and have not been the focus of investigation. The goal of this work is to disclose the processes and associated problems of commemorating and memorializing Lithuanian victims of Soviet genocide and members of the resistance. To achieve this goal, the following tasks were formulated: 1. to determine the phases of monument construction and groups of builders, and to characterize them; 2. to explain how inventory of sites and buildings recognized as monuments takes place and how these objects are categorized; 3. to survey how work is carried out for the maintenance and commemoration of sites and buildings; 4. to ascertain the nature of problems involved in commemoration and memorialization. Based on the work of our investigation, the construction of monuments commemorating victims of Soviet genocide and members of the resistance movement took place in three phases in Lithuania, a process in which... [to full text]