Šiame darbe, pasitelkus hermeutinę įžvalgą ir atidųjį skaitymą, stengiamasi atskleisti A. Miškinio poziciją aptariant jo kolaboravimą ar pasipriešinimą sovietinės okupacijos metais. Analizuojant poeto kūrybą istoriniame – kultūriniame kontekste, prieita prie išvados, kad A. Miškinio kūriniai, atspindintys istoriją ir atskleidžiantys autoriaus vidinius išgyvenimus, derinant istorinį objektyvumą ir individualias patirtis, yra verti dėmesio ir reikalauja istorinio suvokimo, vertinant autoriaus poziciją. / The basic aim of this work is to identify a position of A. Miškinis regarding his collaboration or resistance in the time of Soviet occupation. It is done with the help of hermeneutic insight and attentive reading. Analysis of poet‘s works in istorical – cultural context enables to draw a conclusion that these works of A. Miškinis which reflect history and reveal intimate emotions, tie in a historical objectivity and personal experiences are worth attention and demand historical perception in evaluation of author‘s position.

Literatūros sociologai teigia, jog lietuvių poezijai praėjusio amžiaus IX – X dešimtmečiai itin reikšmingi, nes tuo laikotarpiu gimė nauja kūrėjo laikysena – poetai aplinką ėmė vaizduoti šaltą ir atstumiančią, į poeziją įtraukiamas visuomenėje plintančio reiškinio – prievartos – vaizdinys. Poezija kito kartu su politiniais, ekonominiais ir socialiniais pokyčiais valstybėje. Minėtam laikotarpiui būdingus eilėraščius kūrė dviejų kartų poetai. Šio darbo objektas – G. Patacko eilėraščių rinktinė „Jazmino žiedas vakarą prakalbina“ bei V. Gedgaudo poezijos rinkiniai „Vakaras be žiburio“ ir „Kapsulė“. Poetų kūryba pasirinkta neatsitiktinai – jie panašūs savo pasaulėžiūra, kurią galima pavadinti prometėjiška. G. Patackas ir V. Gedgaudas atmeta klasikinį grožio supratimą, pasitelkdami prievartos ir brutalumo metaforas griauna poezijoje nusistovėjusias normas, nes tai – reiškiniai, atspindintys šiuolaikinį pasaulį. Magistrinio darbo tikslas – pasitelkiant literatūros sociologijai rūpimus klausimus, aptariant literatūrinį poetų kūrybos lauką panagrinėti kodėl ir kokiu būdu G. Patackas ir V. Gedgaudas savo kūryboje plačiai vartoja prievartos variantus, kokias prasmes šie variantai įgauna lyrikoje. Fundamentali prievartos ar smurto reikšmė – jėgos vartojimas, vertimas ką daryti, žala žmonėms juos žudant, luošinant ar sužeidžiant. Mokslininkai išskiria kelias prievartos rūšis, magistriniame darbe jos vadinamos variantais, pagrindinės jų – fizinė ir psichologinė. Šiuos... [toliau žr. visą tekstą] / The sociologists of Lithuanian literature say that IX and X decades of the last century are very important to Lithuanian poetry as then the new author’s attitude was born – poets began representing cold and repulsive surroundings in their creations. They included the images of violence which became the everyday occurrence in our society of that time. Poetry was changing together with political, economical and social life in our state. Two poets of those generations wrote poems which have characteristics of that particular period. The object of the presented work is G. Patackas’ selection of poems “Jazmino žiedas vakarą prakalbina” („The Jasmine Blossom is Making an Approach to the Evening“) and two collections of poems by V. Gedgaudas – “Vakaras be žiburio” (“An Evening without the Light”) and “Kapsulė” (“The Capsule”). These poets were chosen not accidentally – they are similar in their poetry by their outlook on the world, which could be called “prometheism”. G. Patackas and V. Gedgaudas reject the classical conception of beauty, they are destroying the standards of the poetry. Poets invoke metaphors of violence and brutality as these phenomena reflect the modern world. The purpose of this master’s work is to try to ascertain why G. Patackas and V. Gedgaudas use variants of violence in their creation, how they do that and what are the meanings of these variants in their poetry. The presented work is based on the literature’s sociology. The fundamental meaning of... [to full text]

Šis disertacija išsiskiria tuo, kad yra tiesiogiai skirta partizanų karo sampratos problematikai. Disertacijoje tiriama šiuolaikinei Lietuvos kultūrai būdinga partizanų karo samprata, atskleidžiama jos įtaka politiniams ir teisiniams reiškiniams ir sovietinės indoktrinacijos vaidmuo jai formuojantis. Disertaciją sudaro įvadas, keturios dalys, išvados, šaltinių bei literatūros sąrašai. Pirmojoje dalyje atskleidžiama sovietinio pseudoistorinio pasakojimo apie partizanų karą įtaka šiuolaikinės Lietuvos istorinės kultūros susiformavimui. Antrojoje dalyje aptariamas politinis partizanų karo vertinimas, tiriami bandymai politiškai įprasminti partizanų karą ir tokios politikos atmetimas visuomenėje. Trečiojoje dalyje pagrindžiama, kad šiuolaikinė Lietuvos teisinė praktika kyla iš sovietinės „teisės“ tradicijos. Ši teisinės kultūros savybė siejama su istorinės ir politinės kultūros deformacijomis, sąlygotomis sovietinės pseudoistorijos primetimo. Ketvirtojoje dalyje nurodomos prielaidos formuotis alternatyviai, sovietinę indoktrinaciją atmetančiai partizanų karo sampratai. Visos viena kitą papildančios disertacijos dalys leidžia formuluoti išvadas apie sovietinės pseudoistorijos primetimo pasekmes šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje ir šios problemos sprendimo būdus. / This dissertation for the first time deals exceptionally with the concept of the guerrilla war. The main problem of the research is the influence of the specific concept of the guerrilla war on the political and legal spheres and the role of the soviet indoctrination in the formation of such concept. The dissertation consists of the introduction, four parts, conclusions and the lists of sources and literature. In the first part the influence of the soviet pseudohistorical narrative over the formation of the contemporary historical culture is being discussed. In the second part the efforts to pay political homage to the guerrilla war and the failure of such efforts is being investigated. In the third part it is being argued that the legal practice concerning the former guerrilla fighters stems from the soviet “legal” tradition, this being the consequence of the deformation of the historical culture. In the fourth part the premises for the formation of the alternative concept of the guerrilla war are being considered. The research enables to formulate the conclusions about the consequences of the soviet indoctrination in the culture of contemporary Lithuania and the possible ways to cope with this problem.

Šis disertacija išsiskiria tuo, kad yra tiesiogiai skirta partizanų karo sampratos problematikai. Disertacijoje tiriama šiuolaikinei Lietuvos kultūrai būdinga partizanų karo samprata, atskleidžiama jos įtaka politiniams ir teisiniams reiškiniams ir sovietinės indoktrinacijos vaidmuo jai formuojantis. Disertaciją sudaro įvadas, keturios dalys, išvados, šaltinių bei literatūros sąrašai. Pirmojoje dalyje atskleidžiama sovietinio pseudoistorinio pasakojimo apie partizanų karą įtaka šiuolaikinės Lietuvos istorinės kultūros susiformavimui. Antrojoje dalyje aptariamas politinis partizanų karo vertinimas, tiriami bandymai politiškai įprasminti partizanų karą ir tokios politikos atmetimas visuomenėje. Trečiojoje dalyje pagrindžiama, kad šiuolaikinė Lietuvos teisinė praktika kyla iš sovietinės „teisės“ tradicijos. Ši teisinės kultūros savybė siejama su istorinės ir politinės kultūros deformacijomis, sąlygotomis sovietinės pseudoistorijos primetimo. Ketvirtojoje dalyje nurodomos prielaidos formuotis alternatyviai, sovietinę indoktrinaciją atmetančiai partizanų karo sampratai. Visos viena kitą papildančios disertacijos dalys leidžia formuluoti išvadas apie sovietinės pseudoistorijos primetimo pasekmes šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje ir šios problemos sprendimo būdus. / This dissertation for the first time deals exceptionally with the concept of the guerrilla war. The main problem of the research is the influence of the specific concept of the guerrilla war on the political and legal spheres and the role of the soviet indoctrination in the formation of such concept. The dissertation consists of the introduction, four parts, conclusions and the lists of sources and literature. In the first part the influence of the soviet pseudohistorical narrative over the formation of the contemporary historical culture is being discussed. In the second part the efforts to pay political homage to the guerrilla war and the failure of such efforts is being investigated. In the third part it is being argued that the legal practice concerning the former guerrilla fighters stems from the soviet “legal” tradition, this being the consequence of the deformation of the historical culture. In the fourth part the premises for the formation of the alternative concept of the guerrilla war are being considered. The research enables to formulate the conclusions about the consequences of the soviet indoctrination in the culture of contemporary Lithuania and the possible ways to cope with this problem.

Politinės valdžios organizavimo būdas – politinė sistema – neapriboja politinės valdžios vykdymo būdo. Politinio režimo pasirinkimas valstybėje suponuoja pagrindinių režimo idėjų perkėlimą į teisinę sistemą ir teisės aktus, kuriais nustatomas režimo veikimas. Politinio režimo apibrėžimas ir nustatymas bei pritaikymas bet kokiai valstybei yra svarbus savaime reiškinys. Egzistuojančio režimo analizė gali padėti suprasti valstybėje vykstančius procesus ir įsigilinti į tai, kokiomis pagrindinėmis teisėmis disponuoja tiek valdžios vykdymo institucijos, tiek ir pagrindinė valstybės varomoji jėga – piliečiai. Tinkamai teorizuoti politinį režimą ir išanalizuoti jo veikimo būdus, nustatyti, kokiais teisės aktais režimas yra įgyvendinamas ir kokias pagrindines normas nustato – aktualu visais laikais. Todėl nagrinėjamos temos aktualumas pasireiškia per galiojančio politinio – teisinio režimo analizės svarbą istorinio formavimosi kontekste ir palyginimą su kardinaliai besiskiriančiais režimais kitose valstybėse. Temos objektas – politiniai teisiniai režimai, tikslas - išanalizuoti egzistuojančius politinius teisinius režimus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti, susisteminti ir pateikti valstybinio valdymo formas; išanalizuoti ir susisteminti politinių režimų sampratą, pateikti jų diferencijacijas ir formas; atlikti du empirinius tyrimus: išanalizuoti politinio režimo kaitą Lietuvoje, lyginant XX amžiaus konstitucijų kaitą, bei palyginti trijų užsienio valstybių (JAV, Baltarusijos ir Š... [toliau žr. visą tekstą] / Political systems doesn‘t limit government enforcement mode. Adoption of political regime implies its implementation into legitimacy. Definition of political regime and its enforcement is a very important issue for every single state. The analysis of regime implied into legitimacy of particular state helps us understand political process and political ruling. The actuality of this theme mostly relies on the analysis of states’ political regime and its development through historical, political and national changes. Object of this work is political regimes, and its aim - to analyse political regimes that exists in world. Main tasks given – to analyse and systematically present main state governing forms, fully analyse concept of political regimes, to present its’ differentiations and forms, also – to provide two empirical research: to analyse the impact of development of political regime in Lithuania, analysing its Constitutions in XX century and to analyse three various political regimes – ones existing in USA, Belarus and North Korea. States might be divided into republics and monarchies. Republics – presidential (representative) or direct democracy. Analysing republics by constitutional approach it may be also divided into parliamentary or presidential governing forms. Though mixed forms also exists. States, relying on theoretical approach and governing form may be also distinguished: unitary, federation and confederation. The governing regime depends on constitutional... [to full text]

Magistro darbas "NATO įvaizdis sovietiniuose "Pravda" ir "Tiesa" dienraščiuose 1949 metais" skirtas NATO įvaizdžio sovietinėje periodikoje problemai nagrinėti. Darbo tikslas – ištirti NATO įvaizdį ir jo formavimo būdus sovietinėje spaudoje. Darbo uždaviniai: tirti visuomenės poveikio priemonių Sovietų Sąjungoje raidą, nagrinėti NATO įvaizdį sovietinėje spaudoje, atskleisti būdus, kuriais buvo formuojamas NATO įvaizdis, atskleisti psichologinio poveikio priemones, taikytas spaudoje ir nagrinėti jų atsiradimo aplinkybes. Struktūriškai darbas susideda iš trijų dalių. Jose ne tik apžvelgiamas NATO įvaizdis, kuris, be abejonės, yra neigiamas, bet ir tiriamos priemonės, kuriomis šis įvaizdis buvo kuriamas. Detaliam įvaizdžio kūrimo priemonių tyrimui skirti antrasis ir trečiasis darbo skyriai. Tiriant 1949 metų sovietinę periodinę spaudą, taikant jos tyrimui lyginamosios analizės metodą bei naudojant mokslinės literatūros analizės metodus, pavyko patvirtinti darbe iškeltą hipotezę, kad NATO įvaizdis buvo formuojamas išimtinai neigiamomis priemonėmis, laikraščių skaitytojams peršant neigiamą kairio aljanso įvaizdį. Pavyko įrodyti, kad neigiamam NATO įvaizdžiui sustiprinti buvo pasitelktos visos įmanomos psichologinio poveikio priemonės. Labiausiai jos išryškėjo vizualinio poveikio priemonėse – karikatūrose ir tuomet, kai periodinėje spaudoje buvo pateikiamas karikatūros ir teksto derinys. Pastarųjų analizė pateikiama remiantis moksline literatūra. Magistro darbas naudingas sovietinio... [toliau žr. visą tekstą] / In the diplom work "Image of NATO in the Soviet newspapers " Pravda" and "Tiesa" in 1949 year" to research the problem the image of NATO in the Soviet periodic publications. The newspapers at that time being investigated presented the official position of the country, therefore in them the appeared materials nayboleye accurately reflected the tendencies predominated in the media of that time. Work consists of three parts. In them not only to be carried out the means of NATO, which without somnekniya negative, but also to be carried out the detailed analysis of the means, with the aid of which was created this means. The second and third division are intended for bolleye of the detailed study of means the creation of the means of NATO. In the first division "Cold War and totalitarian regimes" researchs general political and sociocultural situation. By itself is very important from an historical point of view of 1949. It is rich in events had a nesomnenoye effect not only on the course of further events in the USSR, but also in entire peace. All these events one way or another found their reflection in the press. Formation by NATO was only one of the set of the events of that period, but much attention was given to it disproportionately. In this division is made the attempt to understand why by NATO as the military alliance of western powers, could not be predstavlenno in the positive key. The roots of opposition were located in the ideological difference of two systems The... [to full text]