Šio darbo tikslas – išsiaiškinti jaunuolių nepakantos nuostatų raišką, tarpusavio ryšį ir socioedukacinių veiksnių įtaką jų raiškai, Šiaulių miesto studentų (Šiaulių universiteto, Šiaulių kolegijos) ir moksleivių (Šiaulių profesinės mokyklos) tarpe. Tyrimo instrumentas (autoritarizmo, autoritarinės šeimos struktūros, rasizmo, seksizmo, homofobijos skalės ir socioedukacinių faktorių blokas) - autorės sukurtas nepakantos nuostatų raiškos matavimo klausimynas - anketa. Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros analize, išanalizuotas nepakantos nuostatų kaip psichososialinio reiškinio konstruktas, atskleidžiant jo sampratą, struktūrą ir raiškos ypatumus; atskleista autoritarinių, rasistinių, seksistinių ir homofobiškų nuostatų raiška Šiaulių miesto jaunuolių populiacijoje, tarpusavio koreliaciniai ryšiai bei socioedukacinių veiksnių įtaka nuostatų raiškai. Tyrimas patvirtina autorės suformuluotą mokslinio tyrimo hipotezę, kad tarp visų nepakantos nuostatų yra teigiamas ryšys. Taip pat, pasitvirtino ir antroji hipotezė, kurioje teigiama, jog socialinių ir edukacinių faktorių įtaka nepakantos formų raiškai yra reikšminga. / The aim of this paper is to ascertain expression of intolerance attitudes of youth, their interplay and influence of socioeducational factors for attitudes expression in Siauliai University, Siauliai College and Siauliai professional school students population. The instrument of research (authoritarianism, authoritorian structure of the family, racism, sexism, homophobia scales and socioeducational factors unit) – attitudes measure questionnaire created by the author. By analyzing the foreign and local academical literature analyzed the intolerance attitudes as the psychosocial phenomenon construct, identifying the concept, structure and expression features; revealed the expression of the authoritarian, racist, homophobic and sexist attitudes of the youth population in the city of Siauliai, intercorrelation links and influence of socioeducational factors for attitudes expression The study author confirmed the research hypothesis, that between all intolerance attitudes there are positive link. Also confirmed the second hypotesis, which states that the social and educational factors influence is significant for intolerance attitudes expression.

Politinės valdžios organizavimo būdas – politinė sistema – neapriboja politinės valdžios vykdymo būdo. Politinio režimo pasirinkimas valstybėje suponuoja pagrindinių režimo idėjų perkėlimą į teisinę sistemą ir teisės aktus, kuriais nustatomas režimo veikimas. Politinio režimo apibrėžimas ir nustatymas bei pritaikymas bet kokiai valstybei yra svarbus savaime reiškinys. Egzistuojančio režimo analizė gali padėti suprasti valstybėje vykstančius procesus ir įsigilinti į tai, kokiomis pagrindinėmis teisėmis disponuoja tiek valdžios vykdymo institucijos, tiek ir pagrindinė valstybės varomoji jėga – piliečiai. Tinkamai teorizuoti politinį režimą ir išanalizuoti jo veikimo būdus, nustatyti, kokiais teisės aktais režimas yra įgyvendinamas ir kokias pagrindines normas nustato – aktualu visais laikais. Todėl nagrinėjamos temos aktualumas pasireiškia per galiojančio politinio – teisinio režimo analizės svarbą istorinio formavimosi kontekste ir palyginimą su kardinaliai besiskiriančiais režimais kitose valstybėse. Temos objektas – politiniai teisiniai režimai, tikslas - išanalizuoti egzistuojančius politinius teisinius režimus. Darbo uždaviniai: išanalizuoti, susisteminti ir pateikti valstybinio valdymo formas; išanalizuoti ir susisteminti politinių režimų sampratą, pateikti jų diferencijacijas ir formas; atlikti du empirinius tyrimus: išanalizuoti politinio režimo kaitą Lietuvoje, lyginant XX amžiaus konstitucijų kaitą, bei palyginti trijų užsienio valstybių (JAV, Baltarusijos ir Š... [toliau žr. visą tekstą] / Political systems doesn‘t limit government enforcement mode. Adoption of political regime implies its implementation into legitimacy. Definition of political regime and its enforcement is a very important issue for every single state. The analysis of regime implied into legitimacy of particular state helps us understand political process and political ruling. The actuality of this theme mostly relies on the analysis of states’ political regime and its development through historical, political and national changes. Object of this work is political regimes, and its aim - to analyse political regimes that exists in world. Main tasks given – to analyse and systematically present main state governing forms, fully analyse concept of political regimes, to present its’ differentiations and forms, also – to provide two empirical research: to analyse the impact of development of political regime in Lithuania, analysing its Constitutions in XX century and to analyse three various political regimes – ones existing in USA, Belarus and North Korea. States might be divided into republics and monarchies. Republics – presidential (representative) or direct democracy. Analysing republics by constitutional approach it may be also divided into parliamentary or presidential governing forms. Though mixed forms also exists. States, relying on theoretical approach and governing form may be also distinguished: unitary, federation and confederation. The governing regime depends on constitutional... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama Vidurio Europos visuomenių kultūrinė transformacija perėjimo į demokratiją procese. Remiantis skirtingais liberalų ir sociologų požiūriais į kultūros transformaciją, darbe siekiama empiriškai įvertinti kultūrinės, politinės ir ekonominės transformacijos sąveiką, išryškinant kultūrinę transformaciją įtakojančius veiksnius. Kultūros raidos specifika analizuojama pagal keturių skirčių schemą: nacionalizmas vs. kosmopolitizmas, sekuliarumas vs. religingumas, komunizmas vs. antikomunizmas ir liberalizmas vs. autoritarizmas. Darbe daroma išvada, kad politinių / ekonominių reformų radikalumas tik ribotai lemia kultūros transformaciją demokratijai palankia linkme. Tyrimas atskleidžia, kad kai kurie pamatiniai kultūriniai elementai praktiškai nereaguoja į politines ir ekonomines reformas, todėl, bent jau kultūrinės transformacijos prasme, demokratijos konsolidacijos perspektyvos Vidurio Europos šalyse artimiausiu metu yra ribotos. / The collapse of communist rule in Central Europe (CE) and the third wave of democratization gave a significant impulse for development of theory of political sciences. Though the democratization process in CE is analyzed from various perspectives, key attention is paid for procedural aspects of regime transformation: institutional reforms, the creation of market economy, consolidation of democracy, CE integration to the European Union are the most attractive topics for researches of political sciences. Still there is a lack of theoretical approach towards systemic transformation that includes not only political or economical, but also cultural factors. Therefore it is worth to complement this gap of theoretical literature by focusing on aspects of the cultural transformation in the postcommunist region. The main purpose of the master dissertation is to analyze the dynamics of cultural transformation in four CE countries: Poland, Hungary, Czech Republic and Slovakia. The results of research of cultural cleavages in CE countries shows that the cultural transformation in each country does not depend particulary on radical political and economical reforms. Culture developes according its own logic, and non of the theories is adequate to explain cultural transformation. Research shows that some cultural elements (trust, tolerance) are not in the phase of transformation at all: they are stagnant, not reactive to reforms. Therefore, the communist legacies have still strong roots in... [to full text]