Darbo tikslas – išsiaiškinti reitingų daromą poveikį aukštųjų universitetinių mokyklų ryšiams su visuomene. Uždaviniai: išanalizuoti aukštosios mokyklos kaip organizacijos specifiką, aptarti aukštųjų mokyklų reitingų raidą ir tendencijas, aptarti mokslo organizacijų ryšių su visuomene ypatumus, išsiaiškinti reitingų daromą povekį universiteto ryšiams su visuomene, išanalizuoti reitingų panaudojimą Lietuvos universitetų komunikacijoje. Pastaraisiais metais sparčiai augusi aukštojo mokslo įstaigų pasiūla, taip pat tarptautiškumo bei asmenų judumo didėjimas lėmė sistemingos, konstruktyvios informacijos apie mokslo organizacijas poreikio atsiradimą. Kaip priemonė tokių duomenų gavimui pradėti rengti aukštųjų mokyklų reitingai. Aukštųjų mokyklų sąrašų lentelės sukėle daug diskusijų ir kritikos dėl abejotino objektyvumo, sudarytojų kompetencijos. Tačiau mažai domėtasi apie jų daromą poveikį reitinguojamai organizacijai bei jos auditorijoms. Analizuojant specialistų, tyrusių aukštojo mokslo institucijas, darbus, išskirtos pagrindinės šių organizacijų auditorijos, nagrinėtas jų santykis su aukštojo mokslo institucija. Bandyta bendruosius santykių palaikymo su auditorijomis principus pritaikyti šio tipo organizacijoms ir sieti su reitingų teikiamos informacijos galimu poveikiu. Pastebėjus, kad nemaža dalis specialistų, kalbėdami apie aukštąsias mokyklas didelį dėmesį skiria įvaizdžiui ir reputacijai, bandyta ieškoti sąlyčio taškų su reitingais. Išskyrus pagrindinius aukštųjų mokyklų... [toliau žr. visą tekstą] / Higher education institutions nowadays meet with various chalanges concerning the changing world. Those traditional organizations have to conform to the society‘s demands by accepting new tasks and objectives. One of the new subjects, universities have to accept is to start developing organization‘s public relations by finding a new tools for communication with it‘s audiences. The aim of the master thesis was to research an influence of higher education institutions rankings to it‘s public relations. The main tasks were to analyse the particularity of higher education institution, to discuss on the development and tendency of organizing university rankings, to discuss the features of the public relations of higher education institutions, to find the possible influence of the rankings to organization and to perform a survey on the basis of findings on literature analysis. The research methods used to prepare the research were an analysis of the scientific literature and an interview with the experts of public relations from the Lithuanian higher educatian institutions. The research showed that higher education institutions rankings have a very close conection to the organization‘s reputation. Various of scientists have noticed the impact of the position of the ranking to the institution‘s reputation. The results of comparison of the higher education institution‘s image aspects to the ranking criteria, shows a high similarity as well. Due to the results of the literature... [to full text]

Darbo tikslas – teoriniu, istoriniu ir praktiniu požiūriu išnagrinėti Lietuvos televizijoje transliuotas ir šiuo metu rodomas kultūros laidas, nustatyti kultūrinių laidų kokybinę ir kiekybinę formų kaitą, remiantis giluminiu pusiau struktūriniu interviu su laidų autoriais, režisieriais, prodiuseriais ir vedėjais bei kiekybiniu statistiniu tyrimu. Pagrindiniai darbo uždaviniai: nustatyti kultūrinių laidų ypatumus ir vietą visuomenėje nuo televizijos atsiradimo Lietuvoje iki 2006 m., nagrinėjant atskirais laikotarpiais sovietinį laikotarpį ir laikotarpį po nepriklausomybės atgavimo; nustatyti kultūros laidų žanrinį pasiskirstymą 2002 – 2006 metais kiekybiniais ir kokybiniais aspektais; nustatyti laiką, kuriuo buvo dažniausiai transliuojamos kultūros laidos; pasiūlyti sprendimus tobulinti kultūros laidas. Magistro mokslo tiriamajame darbe tema „Kultūra ir televizija. Raiškos formų kaita“ kiekybiniu statistinės analizės ir kokybiniu pusiau struktūrinio giluminio interviu metodais nagrinėta kultūros laidų kaita 2002-2006 m. Nustatyta kultūros laidų kaitos priežastys nuo televizijos atsiradimo iki šių dienų. Prieita prie išvados, kad kultūros laidos televizijoje nėra populiarios dėl televizijos laidų rengėjų ir televizijos vadovybės požiūrio. Nustatyta, kad daugiausiai kultūros laidų rodoma šeštadieniais. Prieita prie išvados, kad populiariosios kultūros laidoms skiriamas geresnis eterio laikas. Nustatyta, kad televizija kultūros laidų kontekste daugiausiai rodo populiariosios ir... [toliau žr. visą tekstą] / The author‘s Ramune Zvirblyte master's research "Culture and TV. Changes in Forms of Expression“ goal is to consider the Lithuanian television transmitting and currently displaying cultural programmes theoretically, historically and practically; to determine the qualitative and quantitative change of cultural telecasts‘ forms, based on the deep semi-structured interviews with the authors of programmes, directors, producers, and the Department of quantitative statistical analysis. The main tasks are to identify features of cultural telecasts and what place they take in Lithuanian society from the begining of television era in Lithuania until 2006 (this analysis will be based on different historical periods: the Soviet Union period and the period after restoring independence); to determine the cultural telecasts genre distribution in period 2002 – 2006 with reference to quantitative and qualitative aspects; to find out the time, when usually cultural programmes are broadcast; to offer solutions to improve the cultural programmes. Master‘s degree work ,,Culture and TV. Changes in Forms of Expression“ includes research of the cultural telecasts‘ changes during the period 2002-2006. This research was performed using methods of the quantitative statistical analysis and qualitative semi-structured deep interviews. During the research there was also determined the causes of the cultural programmes‘ changes starting the birth of television finishing nowadays. I have arrived at a... [to full text]

Darbo tema yra aktuali tuo, kad tarptautinės reitingų agentūros, įvertindamos skolų krizę Europoje, pastaruoju metu daugeliui šalių mažino valstybės kredito reitingus ar blogino jų perspektyvas. Nors po prieš trejus metus patirto nuosmukio Baltijos šalių reitingai ir stabilizavosi, jų aukštesnių reikšmių išlaikymas Baltijos valstybėms yra svarbus užsienio investicijų pritraukimo ir šių šalių finansų sektoriaus vystymosi veiksnys. Vis dėlto, reitingų gerėjimas gali turėti ir priešingą poveikį.Todėl svarbu išsiaiškinti situaciją Baltijos šalyse. Tiriamojo darbo objektas yra Baltijos šalių ilgalaikio ir trumpalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingai bei ilgalaikio ir trumpalaikio skolinimosi nacionaline valiuta reitingai. Šio darbo tikslas - atlikus teorinę valstybės kredito reitingų ir jų įtakos šalies finansų sektoriaus vystymuisi ir užsienio investicijų srautams analizę, nustatyti valstybės kredito reitingų įtaką finansų sektoriaus vystymuisi ir užsienio investicijų srautams Baltijos šalyse. Darbo tikslui pasiekti buvo suformuluoti uždaviniai: atlikti teorinę valstybės kredito reitingų ir jų įtakos šalies finansų sektoriaus vystymuisi ir užsienio investicijų srautams analizę, išanalizuoti Baltijos šalių finansų sektoriaus išsivystymo lygį bei užsienio investicijų srautų ir kredito reitingų šiose šalyse pokyčių tendencijas, reitingus įtakojusius veiksnius, nustatyti valstybės kredito reitingų įtaką finansų sektoriaus vystymuisi ir užsienio investicijų srautams Baltijos... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the work is relevant due to the fact, that international credit rating agencies, assessing the debt crisis in Europe, recently downgraded credit ratings or their outlook for many countries. Despite the fact that sovereign credit ratings of Baltic states have stabilized after the decline occured three years ago, higher ratings are the essential factor for Baltic states, seeking to attract foreign investment and promote their financial sector development. Though, the improvements of ratings may have the opposite effect. Therefore, it is important to clarify the situation in Baltic states. The object of the research work – the Baltic states‘ short and long term in foreign and local currency ratings. The purpose of this paper is to establish the impact of sovereign credit ratings on the financial sector development and international capital flows in the Baltic states, doing theoretical analysis on sovereign credit ratings and their impact on the financial sector development and international capital flows in a country. In order to achieve an objective, the following tasks have been fomulated: to accomplish above-mentioned theoretical analysis, to analyse the level of financial sector development, changes in trends of international capital flows and sovereign credit ratings in the Baltic states, reveal the main factors, which affected ratings in these countries and ascertain the influence of these ratings on the financial sector development and international capital... [to full text]

Kiekvieno banko viena iš pagrindinių veiklos sričių – paskolų išdavimas. Su kiekviena išduodama paskola bankas prisiima vieną svarbiausių savo veikloje rizikų – kredito riziką, kurios nuostoliai bankui gali būti labai dideli. To geriausias įrodymas – 2007 metais JAV ištikusi kredito rizikos krizė, nusidriekusi per visą pasaulį ir atnešusi milžiniškus nuostolius. Todėl kredito rizikos tikslus įvertinimas ir tinkamas valdymas yra ypatingai svarbus tiek komerciniams bankams, tiek bankus prižiūrinčioms institucijoms, kurios privalo užtikrinti stabilų finansinio sektoriaus vystymąsi. Tinkamų kredito rizikos vertinimo modelių naudojimas bankuose leidžia sumažinti kredito riziką, padidinti banko veiklos stabilumą ir patikimumą. Todėl yra aktualu išanalizuoti kredito rizikos vertinimo ir reitingavimo metodus, ir atlikus atitinkamas korekcijas pritaikyti juos Lietuvos įmonių kredito rizikai vertinti. Darbo objektas – kredito rizikos vertinimo ir kredito reitingų nustatymo modeliai. Mokslinė problema: nors kredito rizikos vertinimo ir kredito reitingų nustatymo modeliai ir metodai yra plačiai išanalizuoti ir taikomi praktikoje, tačiau visi jie yra labiau pritaikyti stambioms užsienio rinkoms, kurios reikšmingai skiriasi nuo Lietuvos rinkos, todėl egzistuoja modelio, pritaikyto konkrečiai Lietuvos rinkai, problema. Darbo tikslas – įmonių kredito rizikos vertinimo modelio, pritaikyto Lietuvos rinkai, suformulavimas. Darbą sudaro trys skyriai: teorinė, analitinė ir rezultatų. Teorinėje... [toliau žr. visą tekstą] / Issuing credits is one of the main bank’s activities. Each bank takes a credit risk by giving the credits. Credit risk is the most important risk of all and requires exceptional consideration, because potential losses caused by credit risk can be huge. If correct and accurate credit risk evaluation models are used to evaluate the credit risk, it helps to reduce the credit risk and increase the stability and reliability of the bank. That is why it is so important and topical to perform the analysis of the credit risk evaluation and credit ratings models and to make corrections for adoption these models for credit risk evaluation of Lithuanian companies. The object of this working paper – credit risk evaluation and assigning credit ratings models. The scientific problem: although credit risk evaluation and credit ratings methods and models are broadly analyzed and applied in practice, but these models are more designed for large foreign markets, which significantly differs from Lithuania’s market and because of that the problem of an adopted credit risk evaluation model for Lithuanian companies exists. The purpose of this working paper – to formulate the credit risk evaluation model adopted for Lithuanian companies. This working paper consists of three chapters: theoretical, analytical and results. In theoretical chapter risk, risk kinds, risk measurement models allowing to measure creditworthiness and assigning credit ratings models are analyzed. In analytical chapter the... [to full text]

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, kuriose vyksta dinamiški ekonomikos pertvarkymo procesai, nuolat susiduriama su lėšų šiems procesams finansuoti trūkumu. Dėl objektyvių priežasčių, kai yra riboti finansavimo šaltinių ištekliai šių valstybių viduje, labai svarbią įtaką, stiprinant jų finansines sistemas, aprūpinant jas būtinomis lėšomis, turi valstybės skolinimasis užsienyje. Valstybės skolos valdymo politika neatskiriama šalies ekonomikos dalis. Kalbant apie valstybės skolą, automatiškai susiduriama su biudžeto deficitu. Susidariusį biudžeto deficitą valstybė būna priversta finansuoti skolintomis lėšomis. Visoms pereinamosios ekonomikos šalims modernizuojant ūkį, reikia didelių investicijų. Nacionalinių santaupų santykis su BVP tokiu laikotarpiu yra nedidelis, taigi valstybė neturi pakankamai savų lėšų investicijoms. Todėl tokios valstybės, tarp jų ir Lietuva, turi skolintis, ir tai yra normalus reiškinys. Valstybė kreditiniuose santykiuose dalyvauja kaip jų subjektas. Paprastai valstybė skolinasi ir garantuoja didesnėmis sumomis, negu skolina. Svarbiausia tokios padėties priežastis – per valstybinį kreditą pritrauktos lėšos pakeičia mokesčius ir kitais būdais surinktas lėšas. Tai ir yra pagrindinė susidariusios valstybės skolos priežastis. Vietiniai finansavimo šaltiniai yra tinkamiausi valstybės finansavimo šaltiniai, ypač jeigu tie šaltiniai denominuoti nacionaline valiuta. Valstybės vidaus skola yra labai svarbus rodiklis, rodantis valstybės ekonominį... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, like in other European countries where dynamic processes of economy reorganization are proceeding, there is a constant impact with lack of funds to finance these processes. Objectively, when limited resources of finance funds are in countries, lending abroad has a huge influence on strengthening their financial systems and providing them with necessary funds. Policy of national debt management is inseparable part from national economy. Taking about national debt, one constantly confronts to budget deficit. The country is forced to finance formed budget deficit with loans. All countries of transitional economy need huge investments to modernize economy. The proportion of national stockpiling and gross domestic product (GDP) at that time is not high; therefore, the country does not have enough own resources for investments. Therefore, such countries, including Lithuania, have to borrow, and that is very normal. The country in credit relations participates like their subject. Usually the country takes a loan and guarantees for bigger sums than lends. The most important reason of this condition is that though national credit raised funds change taxes and funds collected in other ways. That is the main reason of formed national debt. Local finance resources are the most suitable country’s finance resources, especially if there resources are denominated by national currency. Inland debt is a very important factor that presents the level of country’s economical... [to full text]